Pasaulyje

2021.02.23 07:04

Naujausia informacija. JK pirmąja vakcinos nuo koronaviruso doze jau paskiepyta beveik 18 mln. žmonių

atnaujinta 21.02
BNS, ELTA2021.02.23 07:04

Jungtinėje Karalystėje (JK) pirmoji vakcinos nuo koronaviruso dozė jau sušvirkšta 17 916 181 žmogui, rodo antradienį paskelbti oficialūs duomenys, praneša agentūra „Reuters“.

Duomenys taip pat rodo, kad per praėjusią parą šalyje buvo patvirtinti 8 489 nauji koronaviruso atvejai ir 548 anksčiau užsikrėtusių žmonių mirtys.

Latvijos premjeras tikina, kad balandį šalyje dominuos britaniškoji viruso atmaina

Naujos atmainos koronavirusas, kuris anksčiau buvo aptiktas Didžiojoje Britanijoje, bus dominuojantis Latvijoje jau balandžio pradžioje. Tai antradienį per šalies Vyriausybės posėdį pareiškė ministras pirmininkas Krišjanis Karinis.

Pasak premjero, „jau balandžio pradžioje Latvijoje dominuos britaniškosios atmainos koronavirusas“, kuris, specialistų nuomone, yra kur kas labiau užkrečiamas. „Ar aš teisingai suprantu, kad mes esame ant siaubingo cunamio slenksčio?“ – klausė Vyriausybės vadovas.

Ligų profilaktikos ir kontrolės centro epidemiologas Jurijus Perevoščikovas savo ruožtu pareiškė, jog, sprendžiant iš britaniškosios atmainos plitimo kitose šalyse, premjeras yra teisus, bet reikia atsižvelgti į kitokią pradinę Latvijos poziciją. Pasak specialisto, praėjusią savaitę išanalizavus 96 ėminius britaniškosios atmainos koronavirusas buvo nustatytas 8 proc. atvejų, antrąją vasario savaitę – 3,1 proc., o pirmąją – 1 proc. atvejų. Ekspertas neatmetė, kad po kokių keturių savaičių Latvijoje dominuos ši atmaina.

Katastrofų medicinos centro vadovė Dita Heiberga prognozuoja, kad dėl britaniškosios atmainos koronaviruso plitimo hospitalizuotų pacientų skaičius Latvijoje per 4-6 savaites gali padidėti trigubai. „Dabar šalies ligoninėse yra apie 850 pacientų, jei jų skaičius artės prie 3 tūkst., tai ligonių bus dvigubai daugiau negu sausio viduryje, kai buvo pikas“, - sakė ji. Todėl jau dabar Latvijos ligoninėse ruošiamos papildomos vietos koronavirusu užsikrėtusiems pacientams.

Latvijoje pirmasis užsikrėtimo koronavirusu atvejis buvo užfiksuotas praėjusių metų kovo 2 d. Iki šiol COVID-19 jau diagnozuotas 81 793 šalies gyventojams, mirė 1 546 infekuotieji.

Šalyje bent jau iki balandžio 6 d. galios nepaprastoji padėtis.

Nyderlanduose komendanto valanda pratęsiama iki kovo 15-osios

Nyderlandų premjeras Markas Rutte antradienį pareiškė, kad prieštaringai vertinama naktinė komendanto valanda, kuria siekiama sulėtinti koronaviruso plitimą, pratęsiama iki kovo 15 dienos.

Vyriausybė kovo 8 dieną paskelbs, ar ketina pratęsti komendanto valandą po kovo 15-osios, pirmosios parlamento rinkimų dienos, žurnalistams sakė ministras pirmininkas.

Nuo sausio 23 dienos galiojanti komendanto valanda buvo išprovokavusi smurtinius protestus ir buvo skundžiama teismuose.

Buvęs Čekijos prezidentas Klausas, skiepų ir kaukių dėvėjimo priešininkas, užsikrėtė koronavirusu

Buvęs Čekijos prezidentas Vaclavas Klausas užsikrėtė koronavirusu. Tai antradienį žurnalistams pranešė jo padėjėjas Peteris Macinka.

„Ponui Klausui atlikto testo dėl koronaviruso rezultatas buvo teigiamas, – sakė P. Marcinka. – Jis pusę valandos buvo tikrinamas dėl COVID-19 diagnozės Centrinėje karo ligoninėje Prahoje. Jis bus gydomas ambulatoriškai.“

V. Klausas, kuriam birželio 19 d. turėtų sukakti 80 metų, yra kolektyvinio imuniteto koronavirusui atsiradimo teorijos šalininkas, atsisako dėvėti medicinines kaukes ir skiepytis nuo COVID-19. Už tai, kad dalyvavo viešuose renginiuose be kaukės, buvusiam valstybės vadovui jau buvo skirtos dvi baudos.

V. Klausas ėjo Čekijos prezidento pareigas 2003-2013 metais.

Latvijoje siūloma nuo kitos savaitės švelninti dėl pandemijos įvestus ribojimus

Latvijos ministrų kabinetas antradienį pritarė Ekonomikos ministerijos pasiūlymui leisti nuo kitos savaitės atsidaryti nedidelėms parduotuvėms, kurių plotas neviršija 300 kvadratinių metrų, bet galutinį sprendimą vyriausybė priims kitame posėdyje šį ketvirtadienį.

Pagal vyriausybės planą, atskirą įėjimą turinčioms ne didesnio nei 300 kvadratinių metrų ploto parduotuvėms nuo kito pirmadienio, kovo 1 dienos, turėtų būti leista pardavinėti visą produktų asortimentą.

Pasak Latvijos prekybininkų asociacijos vadovo Henriko Danusevičiaus, pagal šį planą galėtų atsiverti nuo 2 tūkst. iki 3 tūkst. parduotuvių, kuriose dirba nuo 4 tūkst. iki 7 tūkst. žmonių. Dauguma šių parduotuvių veikia ne Rygoje, pridūrė jis.

Be to, nuo kovo 1 dienos kirpykloms, manikiūro ir pedikiūro salonams bus leista atnaujinti paslaugų teikimą, laikantis griežtų epidemiologinės apsaugos priemonių, antradienį sutarė ministrai.

Vienam klientui numatytas plotas grožio salonuose turės būti ne mažesnis nei 25 kvadratiniai metrai.

Praėjusią savaitę Latvijos kirpėjai protestuodami prieš suvaržymus dėl pandemijos žengė neįprastą žingsnį ir ėmė siūlyti savo paslaugas apsnigtuose miškuose ar ant užšalusių ežerų.

Kirpyklos ir SPA salonai Latvijoje yra uždaryti nuo gruodžio 21 dienos, o lauke gali susitikti ne daugiau kaip du žmonės, tad kirpėjai vienu metu priėmė tik po vieną klientą.

Iniciatyvos šalininkė, Rygos miesto tarybos narė Ieva Brantė paskelbė vaizdo įrašą, kuriame įsiamžino apsikerpanti miško vidury, kur, pasak jos, nebus jokių policijos patrulių.

„Būdama teisininkė pritariu tam, kad žmonės surastų legalių būdų apeiti taisykles, jei tai sudaro sąlygas jiems dirbti ir užsidirbti“, – socialiniame tinkle „Facebook“ sakė ji.

Atnaujinta 19.46

Ispanija vėl pratęsė draudimą atvykti žmonėms iš JK, Brazilijos ir PAR

Ispanija antradienį iki kovo 16 d. pratęsė draudimą atvykti keliautojams iš Jungtinės Karalystės (JK), Brazilijos ir Pietų Afrikos Respublikos (PAR) dėl ten aptiktų naujų atmainų koronaviruso.

Draudimas nėra taikomas Ispanijos piliečiams ir žmonėms, turintiems leidimą nuolat gyventi Ispanijoje. Išimtys taip pat taikomos žmonėms, tranzitu keliaujantiems per Ispaniją, tačiau jiems neleidžiama palikti oro uosto ar likti ten ilgiau nei 24 valandas.

Ispanija kelionių apribojimų JK įvedė gruodžio pabaigoje, siekiant užkirsti kelią ten lapkritį aptiktos labiau užkrečiamos atmainos koronaviruso plitimui. Draudimas atvykti žmonėms iš Brazilijos ir PAR įsigaliojo vasario 3 d.

Tai jau penktas kartas, kai Ispanija pratęsia draudimą atvykti žmonėms iš JK.

Praėjusią savaitę šalis taip pat įvedė privalomą 10 dienų karantiną žmonėms, atvykstantiems iš PAR ar Brazilijos. Jis gali sutrumpėti iki 7 dienų, jei atvykėliai parodys neigiamą koronaviruso testą.

Ispanija yra tik viena iš daugybės Europos šalių, įvedusių kelionių apribojimų šioms trims valstybėms dėl nerimo, kad ten aptiktų naujų atmainų koronavirusas plinta greičiau ir prieš jį gali neveikti vakcinos.

Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, Ispanijoje iki šios dienos patvirtinta apie 900 vadinamosios britiškosios atmainos koronaviruso atvejų, tačiau šis skaičius gali būti didesnis. Sveikatos pareigūnai yra įspėję, kad britiškoji atmaina gali tapti dominuojama Ispanijoje.

Atnaujinta 19.45

Šiaurės Makedonija kritikuoja ES dėl pagalbos įsigyjant vakcinas trūkumo

Šiaurės Makedonija antradienį paskelbė, kad ES turėtų imtis veiksmų šaliai padėti gauti vakcinų nuo COVID-19 dozių. Skopjė nurodė, kad sunkumus nulėmė ES viešųjų pirkimų politikos šalutinis poveikis.

Šiaurės Makedonijos užsienio reikalų ministras Bujaras Osmanis vizito į Paryžių metu žurnalistams sakė, kad šalis kuklią vakcinacijos kampaniją galėjo pradėti tik dėl kelių tūkstančių vakcinos dozių paramos iš Serbijos.

Jis sukritikavo ES dėl paramos vakcinos dozėmis trūkumo, esą „Briuselis Balkanams pasiuntė klaidinamą žinutę“ ir „paliko regioną be vakcinų“.

B. Osmanis teigė, kad Šiaurės Makedonija pernai užsisakė 800 tūkst. „Astra Zeneca“ vakcinos dozių per Pasaulio sveikatos organizacijos „Covax“ programą ir už jas sumokėjo, taip pat tiesiogiai iš „Pfizer“užsisakė dar 800 tūkst. vakcinos dozių, tačiau Šiaurės Makedonijos kol kas nepasiekė nė viena siunta.

Ministras tvirtino, kad „delsiant skiepyti, kiekviena diena kelia grėsmę vis didesniam skaičiui žmonių, ypač labiausiai pažeidžiamiems“. B. Osmanis teigė, kad vyriausybė mėgina užsitikrinti Kinijos vakciną – ateinančiomis dienomis šalį turėtų pasiekti 200 tūkst. „Sinopharm“ vakcinos dozių.

Iš visų Balkanų šalių vakcinacijos kampaniją pradėjo tik Serbija, kurios vyriausybė pasirašė tiesioginius sandorius su farmacijos įmonėmis.

Atnaujinta 19.03

Stokholmo gyventojams rekomenduota nuolat dėvėti kaukes

Stokholmas paragino miesto gyventojus nuolatos dėvėti veido kaukes dėl vėl augančių naujų koronaviruso atvejų skaičių.

„Norime, kad žmonės viešajame transporte kaukes dėvėtų visą dieną“, – antradienį per spaudos konferenciją sakė Stokholmo regiono infekcijų kontrolės specialistė Maria Rotzen Ostlund.

Nosies ir burnos dengimas taip pat rekomenduojamas tam tikrose uždarose erdvėse, pavyzdžiui, kirpyklose, vaistinėse ar maisto produktų parduotuvėse, taip pat darbovietėse, jei tai yra reikalinga, pridūrė M. R. Ostlund.

Rekomendacijos įsigalioja iš karto ir galios bent iki kovo 22 d.

Švedija kovoje su pandemija ėmėsi unikalaus požiūrio ir įvedė palyginti švelnių apribojimų bei rekomendacinio pobūdžio priemonių. Tačiau jas lydėjo aukšti infekcijų ir mirčių skaičiai, kurie yra aukštesni nei kitose Europos šalyse.

Nuo gruodį fiksuoto naujų infekcijų piko Švedijos koronaviruso statistika yra sumažėjusi, tačiau jau kurį laiką išlieka aukšta.

Atnaujinta 19.02

Čekijos premjeras: A. Merkel pasiūlė vietų Vokietijos ligoninėse infekuotiesiems iš mūsų šalies

Čekijos ministras pirmininkas Andrejus Babišas antradienį žurnalistams pranešė, kad VFR kanclerė Angela Merkel pasiūlė vietų Vokietijos ligoninėse koronavirusu užsikrėtusiems pacientams iš jo šalies, kurioje padėtis vis blogėja.

„Įvyko neplanuotas mūsų pokalbis telefonu. Ponia kanclerė pasiūlė vietų Vokietijos ligoninėse infekuotiesiems iš Čekijos“, - pareiškė jis.

A. Merkel, be kita ko, pažadėjo A. Babišui išsiaiškinti, ar kovidiniams ligoniams iš Čekijos būtų vietų Bavarijos federalinės žemės klinikose. Saksonijos federalinė žemė, kuri taip pat ribojasi su Čekija, jau pasiūlė hospitalizuoti savo ligoninėse tokius pacientus iš Čekijos, kur daugelyje regionų jiems trūksta vietų.

Bet, anot A. Babišo, kol kas neplanuojama gabenti ligonių į Vokietiją. Tai bus daroma, jeigu Čekijos ligoninės nebegalės priimti infekuotųjų, kurių skaičius vis didėja. Kol kas didžiausios šalies gydymo įstaigos juos dar hospitalizuoja, bet vietų liko jau labai mažai.

Pagal per pastarąsias 14 dienų patvirtintų užsikrėtimo COVID-19 liga atvejų, tenkančių 100 tūkst. gyventojų, skaičių Čekija yra pirmoje vietoje pasaulyje. Pagal 100 tūkst. gyventojų tenkančių per dvi savaites užfiksuotų mirčių skaičių Čekija atsilieka tik nuo kaimyninės Slovakijos.

Europos Komisija reikalauja pasiaiškinimo iš Vokietijos dėl sienų uždarymo

Vokietija turės pasiaiškinti Europos Komisijai (EK) dėl sienų su Čekija, Slovakija ir Austrijos Tirolio regionu uždarymo. Komisija tokias priemones laiko neproporcingomis ir nepagrįstomis, todėl parašė atitinkamą laišką Berlynui.

„Manome, kad pagrįstas Vokietijos tikslas – apsaugoti visuomenės sveikatą pandemijos metu – galėjo būti pasiektas mažiau ribojančiomis priemonėmis“, – sakoma EK laiške Vokietijos ambasadoriui prie ES Michaeliui Claussui.

Į pirmadienį išsiųstą laišką Vokietija turės atsakyti per 10 dienų.

EK turi galimybę pradėti teisinį procesą dėl šio Vokietijos pažeidimo, tačiau tai yra mažai tikėtina pandemijos metu.

Panašių laiškų sulaukė ir Belgija, Vengrija, Danija, Švedija bei Suomija, kurių sienų uždarymams taip pat nepritaria ES.

Vasario 14 d. Čekija, Slovakija ir Austrijos Tirolis buvo įtraukti į Vokietijos „rizikingų teritorijų“ sąrašą, todėl iš šių šalių į Vokietiją negalėjo patekti dauguma žmonių, išskyrus kelias grupes, pavyzdžiui, vilkikų vairuotojus.

Vokietijos vidaus reikalų ministras Horstas Seehoferis anksčiau atmetė Komisijos kritiką dėl kelionių per Vokietijos sieną apribojimų.

JAV prezidentas Bidenas pagerbė pusę milijono COVID-19 aukų

JAV prezidentas Joe Bidenas pirmadienį pareiškė, jog 500 tūkst. amerikiečių mirtis nuo koronaviruso pandemijos pradžios yra „širdį draskantis“ faktas ir paragino šalį vieningai kovoti su šia liga.

„Žinau, ką tai reiškia“, – J. Bidenas sakė kreipdamasis į tautą per nacionalines televizijas ir turėdamas galvoje savo šeimos patirtas tragedijas.

„Prašau visų amerikiečių prisiminti – prisiminti tuos, kuriuos praradome, ir tuos, kuriuos jie paliko, – kalbėjo prezidentas. – Taip prašau, kad veiktume, išliktume budrūs, išliktume socialiai atsiriboję, dėvėtume kaukes, skiepytumės.“

Vėliau J. Bidenas kartu su žmona Jill ir viceprezidente Kamala Harris bei jos vyru Dougu Emhoffu vėliau tylos minute pagerbė pandemijos aukas Jungtinėse Valstijose, stovėdami prie Baltųjų rūmų ir ant jų laiptų uždegtų 500 žvakių, simbolizavusių didžiulį COVID-19 aukų skaičių.

Tuo metu Jūrų pėstininkų korpuso orkestras grojo melodiją „Amazing Grace.“

Anksčiau vėliavos ant Baltųjų rūmų ir federalinių pastatų visoje šalyje bei JAV ambasadose visame pasaulyje buvo nuleistos iki pusės stiebo.

Jungtinės Valstijos yra labiausiai COVID-19 pandemijos paveikta šalis tiek pagal bendrą patvirtintų užsikrėtimo atvejų, tiek pagal aukų skaičių.

J. Bidenas paragino amerikiečius gedėti ir prisiminti netektis, bet taip pat būti ryžtingus.

„Kaip tauta negalime leisti tam tęstis ir privalom užkirsti tam kelią“, – pridūrė jis.

„Privalome baigti politikavimą ir dezinformaciją, skaldančią šeimas, bendruomenes, – pabrėžė prezidentas. – Turime kovoti su tuo kaip viena tauta, kaip Jungtinės Amerikos Valstijos.“

Niujorke nuo kovo dalinai atidaromi kino teatrai

Niujorke nuo kovo mėnesio bus dalinai atidaryti kino teatrai, paskelbė Niujorko valstijos gubernatorius Andrew Cuomo.

Pasak A. Cuomo, kino teatrai nuo kovo 5 d., praėjus beveik metams nuo jų uždarymo, galės užpildyti iki 25 proc. visų vietų, arba iki 50 žmonių vienoje salėje.

„Galios priskirtos vietos, socialinis atstumas ir kitos sveikatos atsargumo priemonės“, – tviteryje rašė A. Cuomo.

Pernai pareigūnai uždarė kino teatrus kovo 17 d., koronavirusui pradėjus siautėti Niujorke, kur COVID-19 pasiglemžė iš viso beveik 29 tūkst. žmonių gyvybes.

Pastarosiomis savaitėmis Niujorke palaipsniui švelninami apribojimai, nes naujų ligos atvejų skaičius vis mažėja.

Vasario 12 d. leista atidaryti kavines ir restoranus, kurie gali užpildyti iki 25 proc. vietų. Šią savaitę atsidarė didelės arenos ir stadionai, kuriuose leista užimti iki 10 proc. vietų.

Vėliau antradienį savo namų arenose, stebimi 2 tūkst. sirgalių, žais Niujorko „Knicks“ ir Bruklino „Nets“ krepšininkai.

Niujorko septynių dienų teigiamų COVID-19 testų vidurkis siekia kiek daugiau nei 4 proc. Sausio pradžioje šis rodiklis siekė daugiau nei 6 proc.

Atnaujinta 15.28

Baltarusijoje per parą nustatyti 972 užsikrėtimo koronavirusu atvejai

Baltarusijoje pastarąją parą nustatyti 972 užsikrėtimo koronavirusu atvejai, pirmadienį paros prieaugis sudarė 1 144. Tai antradienį pranešė šalies Sveikatos apsaugos ministerija.

Bendras infekuotųjų skaičius Baltarusijoje pasiekė 280 428.

Nuo pandemijos pradžios Baltarusijoje mirė 1 930 pacientų, užsikrėtusių koronavirusu, pastarąją parą COVID-19 aukomis tapo 9 žmonės.

Baltarusijoje nuo pandemijos pradžios atlikti 4 806 777 testai dėl koronaviruso.

Atnaujinta 14.54

Čekijos ligoninėse ima trūkti laisvų vietų

Čekijos ligoninių intensyvios terapijos skyriuose pradeda trūkti laisvų vietų, pacientų skaičiui pasiekus kritinę ribą ir toliau augant užsikrėtimo koronavirusu atvejų skaičiui, antradienį pranešė Sveikatos apsaugos ministerija.

Pagal per pastarąsias 14 dienų patvirtintų užsikrėtimo COVID-19 liga atvejų, tenkančių 100 tūkst. gyventojų, skaičių Čekija yra pirmoje vietoje pasaulyje. Pagal 100 tūkst. gyventojų tenkančių per dvi savaites užfiksuotų mirčių skaičių Čekija atsilieka tik nuo kaimyninės Slovakijos.

Gerai su pirmąja koronaviruso banga susitvarkiusi šalies vyriausybė grumiasi su vis atsinaujinančiu antrosios bangos protrūkiu. Čekijoje, kurioje gyvena 10,7 mln. žmonių, naujų COVID-19 atvejų ir toliau daugėja.

„Artėjame prie to, kad intensyvios terapijos skyriuose nebeliks vietų“, – žurnalistams sakė sveikatos apsaugos viceministras Vladimiras Černy. Kaip pagrindinę problemos priežastį jis, visų pirma, nurodė kvalifikuotų darbuotojų trūkumą.

„Niekaip negalime išlaikyti dabartinių sveikatos apsaugos standartų, todėl su COVID-19 liga nesusijusių sveikatos apsaugos paslaugų teikiama gerokai mažiau arba jos iš viso stabdomos. Visa sistema priartėjo prie perkaitimo“, – sakė jis.

Atnaujinta 14.32

Ukraina gavo pirmąją vakcinų nuo COVID-19 dozių siuntą

Po kelių atidėjimų Ukraina antradienį pagaliau sulaukė savo pirmosios vakcinų nuo COVID-19 dozių siuntos.

40 mln. gyventojų turinti šalis yra tarp neturtingiausių Europoje ir viena paskutinių regione pradeda skiepijimo programą.

Kijevo Boryspilio oro uoste nutūpė lėktuvas su 500 tūkst. „AstraZeneca“ vakcinos „Covishield“ dozių, pagamintų Indijos serumų institute (SII) – didžiausioje pasaulio skiepų gamintojoje.

„Jos atvyko“, – naujienų agentūrai AFP sakė Sveikatos apsaugos ministerijos atstovė Sofija Fedčenko.

Sveikatos apsaugos ministras Maksymas Stepanovas vėliau antradienį spaudos konferencijoje turi detaliai išdėstyti šalies vakcinavimo strategiją.

Prezidentas Volodymyras Zelenskis buvo kritikuojamas dėl to, kad nesugebėjo anksčiau gauti skiepų Ukrainai. Jis dėl vėlavimo kaltino turtingesnes Vakarų šalis, rezervavusias daug „Pfizer“ ir „Moderna“ vakcinų dozių, ir ragino Europos Sąjungą padėti rytinėms Europos šalims gauti skiepų.

Jo vyriausybė iš pradžių skelbė, kad vakcinavimo kampaniją pradės vasario viduryje, bet pirmųjų vakcinų dozių pristatymas vėlavo.

Ukraina taip pat laukia 8 mln. skiepų dozių, pažadėtų pagal Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) programą COVAX.

Kijevas yra sakęs, kad taip pat užsitikrino 17 mln. „Novavax“ ir „AstraZeneca“ vakcinų dozių, įskaitant 500 tūkst. antradienį pristatytų dozių.

Ukraina taip pat yra pasirašiusi kontraktą dėl 1,9 mln. kinų „Sinovac“ vakcinos dozių.

Kremliaus remiamų separatistų kontroliuojamuose rytiniuose regionuose vasario pradžioje buvo pradėta skiepyti rusiška vakcina „Sputnik V“.

Ukraina anksčiau šį mėnesį uždraudė „valstybių agresorių“ – taip Kijevas nuo 2015 metų vadina Rusiją – kuriamas vakcinas.

Ukrainos provakarietiška vadovybė ne kartą atmetė promaskvietiškų politikų raginimus patvirtinti „Sputnik V“ ir vadina šiuos skiepus geopolitiniu įrankiu.

Ukrainoje jau užregistruota per 1,3 mln. užsikrėtimo koronavirusu atvejų ir daugiau kaip 25 tūkst. mirties nuo COVID-19 atvejų.

Atnaujinta 14.26

Lenkijoje užregistruota 6 310 naujų COVID-19 atvejų, mirė 247 žmonės

Lenkijoje per praėjusią parą nustatyta 6 310 naujų koronavirusinės infekcijos atvejų, taip pat mirė 247 anksčiau užsikrėtę pacientai, visuomeninis radijas antradienį citavo šalies sveikatos apsaugos tarnybų informaciją.

Ankstesnę dieną skelbta apie 3 890 naujų užsikrėtimo koronavirusu atvejų ir 17 mirusių pacientų.

Sveikatos apsaugos ministerijos naujausi duomenys rodo, kad nuo pandemijos pradžios šalyje iš viso patvirtinti 1 648 962 užsikrėtimo koronavirusu atvejai, 42 436 užsikrėtusieji mirė.

Ministerija antradienį ryte informavo, kad šalies ligoninėse šiuo metu gydoma 13 350 COVID-19 pacientų, iš kurių 1 347 reikalingas dirbtinis plaučių vėdinimas.

Nuo pandemijos pradžios Lenkijoje persirgę koronavirusine infekcija pasveiko 1 389 516 žmonių, iš jų 5 143 – per praėjusią parą, nurodė ministerija.

Sveikatos apsaugos ministerijos duomenys rodo, kad iki antradienio ryto Lenkijoje pirmąją vakcinos dozę yra gavę 1 824 654 žmonės, o abiem dozėmis buvo paskiepyti 934 782 asmenys.

Atnaujinta 13.18

Latvijoje – 669 nauji COVID-19 atvejai, mirė 24 pacientai

Latvijoje per praėjusią parą atlikus 12 678 testus nustatyti 669 nauji koronavirusinės infekcijos COVID-19 atvejai, taip pat mirė 24 anksčiau užsikrėtę žmonės, antradienį pranešė Ligų prevencijos ir kontrolės centras.

Ankstesnę dieną buvo skelbta apie nustatytus 274 naujus COVID-19 atvejus ir keturių pacientų mirtį.

Nuo pandemijos pradžios Latvijoje patvirtinti iš viso 82 462 infekcijos atvejai, mirė 1 570 koronavirusu užsikrėtę žmonės.

Sergamumas COVID-19 per pastarųjų dviejų savaičių laikotarpį Latvijoje siekia 502,9 atvejo 100 tūkst. gyventojų.

Per pirmadienį šalyje buvo hospitalizuoti 84 COVID-19 pacientai, nurodė Sveikatos apsaugos tarnyba.

Per parą ligoninėse gydomų COVID-19 pacientų skaičius sumažėjo nuo 854 iki 830 žmonių. Iš jų 82 asmenų būklė yra sunki.

Nuo pandemijos pradžios Latvijoje iš gydymo įstaigų buvo išrašyta 7 917 koronavirusine infekcija persirgusių pacientų, iš jų 101 – per praeitą parą.

Atnaujinta 11.34

Bent vieną skiepą yra gavę 70 proc. vyresnių nei 16 metų amžiaus Izraelio gyventojų

Apie 70 proc. vyresnių nei 16 metų amžiaus Izraelio gyventojų yra gavę bent vieną skiepą nuo COVID-19. 4,5 mln. izraeliečių yra paskiepyti pirmąja doze, o daugiau kaip 3 mln. – jau ir antrąja, antradienį tviteryje rašė Izraelio sveikatos ministras Julis Edelsteinas.

Izraelis yra labai jauna šalis, turinti 9,3 mln. gyventojų. 6,4 mln. (apie 70 proc.) jų yra vyresni nei 16 metų amžiaus. Jaunesni asmenys kol kas neskiepijami. 755 000 izraeliečių sirgo COVID-19 ir yra pasveikę.

Izraelis sekmadienį įvedė „Žaliąjį pasą“. Jis pasiskiepijusiems asmenims ir pasveikusiesiems leidžia vėl lankyti sporto klubuose, teatruose, sporto renginiuose, taip pat apsistoti viešbučiuose.

Tačiau, be kita ko, prekybos centrai, muziejai ir bibliotekos atviros ir nesiskiepijusiems. Vis dėlto visi gyventojai ir toliau raginami laikytis distancijos ir dėvėti kaukes.

Infekcijų skaičiai Izraelyje pastaruoju metu nuolat mažėjo, tačiau ir toliau lieka dideli. Per ketvirtadienį prasidėsiančią žydų Purimo šventę Vyriausybė svarsto skelbti komendanto valandą. Prieš metus, ekspertų duomenimis, per šią šventę užsikrėtė daug žmonių. Sveikatos ministras įspėjo dėl „milžiniškų užsikrėtimo vakarėlių“ ir šiais metais.

Atnaujinta 11.07

Estijoje nustatyti 962 nauji koronaviruso infekcijos atvejai, mirė 13 žmonių

Estijoje praėjusią parą nustatyti 962 nauji užsikrėtimo koronavirusine infekcija (COVID-19) atvejai, mirė 13 anksčiau užsikrėtusių asmenų, praneša Sveikatos taryba.

Per dvi savaites patvirtintų COVID-19 atvejų, tenkančių 100 tūkst. gyventojų, skaičius dabar siekia 794,67.

Dėl infekcijos šalies ligoninėse šiuo metu gydomi 493 pacientai, 44 iš jų – intensyvios priežiūrios skyriuje.

Nuo pandemijos pradžios iki šios dienos Estijoje užregistruoti iš viso 59 407 koronaviruso infekcijos atvejai, 553 užsikrėtę gyventojai mirė.

Iki šios dienos šalyje bent viena vakcinos nuo COVID-19 doze paskiepyti 64 508 žmonės.

Atnaujinta 10.21

Rusijoje per parą patvirtinti 11 823 nauji COVID-19 atvejai, 417 žmonių mirė

Rusijoje per praėjusią parą nustatyti 11 823 nauji koronaviruso infekcijos (COVID-19) atvejai, 1 198 iš jų patvirtinti sostinėje Maskvoje, o bendras užsikrėtusiųjų skaičius pasiekė 4 189 153, praneša „Reuters“.

Vyriausybės kovos su koronavirusu darbo grupė taip pat praneša, kad per praėjusias 24 valandas užfiksuota 417 naujų mirčių nuo COVID-19.

Oficialiais duomenimis, nuo pandemijos pradžios Rusijoje koronaviruso aukomis tapo 84 047 gyventojai.

Rusija išlieka ketvirta daugiausiai COVID-19 atvejų patvirtinusi šalis pasaulyje.

Tarptautiniai stebėtojai tikina, kad tikrasis COVID-19 sergančių žmonių skaičius Rusijoje gali būti didesnis, nei skelbiama oficialioje statistikoje.

Ukrainoje – beveik 4,2 tūkst. naujų COVID-19 atvejų, mirė 153 pacientai

Ukrainoje per pastarąją parą patvirtinti 4 182 nauji koronavirusinės infekcijos COVID-19 atvejai, taip pat mirė 153 anksčiau užsikrėtę žmonės, antradienį pranešė sveikatos apsaugos ministras Maksymas Stepanovas.

Ankstesnę dieną buvo skelbta apie 3 206 naujus užsikrėtimo atvejus ir 53 pacientų mirtį.

Per praėjusią parą buvo hospitalizuoti 1 236 COVID-19 pacientai, dar 4 351 užsikrėtęs asmuo pasveiko, sakoma M. Stepanovo „Facebook“ pranešime.

Nuo pandemijos pradžios Ukrainoje nustatyti iš viso 1 311 844 koronavirusinės infekcijos atvejai, 25 309 pacientai mirė, 1 151 777 – pasveiko.