Pasaulyje

2021.02.22 22:25

Pleištas kaimynų santykiuose – Berlynas rūpinasi dėl Lenkijos planų netoli sienos statyti branduolinę elektrinę

LRT.lt2021.02.22 22:25

2033 m. Lenkijos Vyriausybė norėtų pradėti gaminti branduolinę energiją ir jau pasirašė atitinkamus susitarimus su JAV ir Prancūzija. Tačiau Vokietiją vis labiau neramina kaimyninės valstybės energetikos planai, rašo „Deutsche Welle“ (DW). 

Lenkija siekia sumažinti savo priklausomybę nuo anglies ir po truputį įgyvendina planą pradėti gaminti branduolinę energiją. „Polityka Energetczna Polski“ (PEP) strategijoje, kurią Vyriausybė patvirtino šio mėnesio pradžioje ir kurios įgyvendinimas turėtų prasidėti 2026 m., numatyta dviejose vietose pastatyti šešis reaktorius. Pagal planą pirmasis reaktorius turėtų būti paleistas 2033 m., o visi šeši, tikimasi, pradės veikti iki 2043 m.

Siekdama ES klimato, energetikos ir aplinkosaugos tikslų, Lenkija privalo rasti naujų energijos šaltinių. Šiuo metu iškastinis kuras užtikrina net 70 proc. visos šaliai reikalingos energijos, todėl ji yra viena labiausiai teršiančių ES valstybių.

Tačiau pokyčius Lenkijos energetikoje lemia ne vien išorinis spaudimas. Iki 2035 m. numatyta nutraukti rudosios anglies, kuri šiuo metu sudaro 20 proc. visos šalies energijos, gavybą centrinėje Lenkijoje.

Kitų metų pabaigoje baigus galioti sutarčiai su Rusija, gali pritrūkti ir gamtinių dujų. Šiuo metu rusiškos dujos padengia 5 proc. Lenkijos energijos poreikio. Tačiau dėl vis augančios dujų kainos ir politinės įtampos su Maskva Varšuva nenori pratęsti susitarimo.

Atrodytų tobulas sprendimas

Branduoliniai reaktoriai, daugelio nuomone, yra tobulas sprendimas. Branduolinės energijos plėtros Lenkijoje planai siekia aštuntąjį praėjusio amžiaus dešimtmetį, kai Žarnoviece, esančiame maždaug už 80 kilometrų į šiaurės vakarus nuo Gdansko, buvo pradėti statyti du sovietinio tipo reaktoriai, tačiau po 1986 m. Černobylio katastrofos jų statyba buvo sustabdyta. Bet kokie vėlesni bandymai atnaujinti projektą žlugo. Naujieji reaktoriai greičiausiai bus statomi Žarnoviece ir netoliese esančiame Lubiatovo-Kopaline, rašo DW.

Tačiau Lenkija nėra pajėgi finansuoti reaktorių, kurių galia sieks nuo šešių iki devynių gigavatų ir kurie, kaip manoma, kainuos 30 mlrd. eurų. Praėjusiais metais ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis sakė, kad idealūs projekto partneriai tiek technologijų perdavimo, tiek lėšų atžvilgiu būtų „patikrinti partneriai iš NATO ir Vakarų pasaulio“.

JAV ar Prancūzija?

JAV būtų idealus partneris Lenkijai. Buvęs prezidentas Donaldas Trumpas, 2020 m. birželį aplankęs savo kolegą Lenkijos prezidentą Andrzejų Dudą, suteikė nemažai vilčių ir žadėjo JAV bendrovių paramą. Premjeras teigė, kad susitikimas „nukreipė Lenkiją teisinga linkme“.

Likus mažiau nei mėnesiui iki D. Trumpo pralaimėjimo rinkimuose, šalys pasirašė preliminarų susitarimą dėl bendradarbiavimo, plėtojant Lenkijos atominės energijos programą.

Tačiau D. Trumpui pasitraukus iš pareigų, Lenkija prarado artimiausią sąjungininkę. Į žaidimą įsijungė Prancūzija. Vasario 2 d., tą pačią dieną, kai Vyriausybė patvirtino energetikos strategiją, Prancūzijos užsienio prekybos ministras Franckas Riesteris atvyko į Lenkiją, siūlydamas paramą.

Valstybinės bendrovės „Electricite de France“ (EDF) generalinis direktorius, kalbėdamas su Lenkijos žiniasklaida, siūlė finansuoti du trečdalius projekto, kartu reklamuodamas europietiškąjį suslėgtojo vandens (EPR) branduolinį reaktorių, kuris jau sėkmingai veikia Taišane, Kinijoje. Gigantiškas daugiau nei 1000 MW (1 GW) reaktorius yra būtent tai, ko norėtų Lenkijos Vyriausybė, rašo DW.

Galima rizika

Tačiau Lenkijos mokslinių tyrimų centro „Jagiellonian Club“ energetikos ekspertas Marcinas Roszkowskis su tuo nesutinka. „Dabar yra daug mažesnių reaktorių, kurių galia siekia 50 ir 100 MW, – sakė jis DW. – Tai moduliniai reaktoriai, kuriuos galima sujungti. Jie gali būti išdėstyti platesnėje teritorijoje ir aprūpinti energija atskirus miestus ir gamyklas.“

„Tokiu būdu būtų galima išvengti didelės branduolinės katastrofos“, – sakė jis. Ekspertas paaiškino, kad mažesni reaktoriai, kurie šiuo metu naudojami atominiuose ledlaužiuose, gali pasirodyti rinkoje jau po kelerių metų. 2019 metais lenkų milijardierius Michalas Solowowas siūlė statyti tokius reaktorius, pasirašant bendradarbiavimo susitarimą su Japonijos ir JAV milžine „GE Hitachi“. Kiti ekspertai teigia, kad Lenkijos planai prieštarauja šiuo metu ES stebimoms tendencijoms pereiti prie dujų ir atsinaujinančių energijos šaltinių.

„Taikant dabartines technologijas, nebūtų sunku padidinti atsinaujinančiųjų energijos išteklių dalį iki 80 proc. Trūkstamus 20 proc. lemia Lenkijos žiema, kai beveik nėra vėjo ir mažai saulės“, – DW sakė Varšuvos universiteto branduolinės fizikos specialistas Marcinas Popkiewiczius, pabrėždamas, kad statyti atomines elektrines labai brangu. „Vartotojams branduolinės energijos kaina gali būti net penkis kartus didesnė už elektros iš atsinaujinančių energijos šaltinių kainą“, – teigė jis.

Atsilieka

Vyriausybės energetikos strategijoje numatyti atsinaujinantys šaltiniai, tačiau pažanga palyginti lėta. Jų dalis energijos rūšių derinyje jau ne vienerius metus laikosi ties 14 proc. Tai yra mažiau nei ES vidurkis – 20 proc. (2020 m.). Šis santykis gali pasikeisti 2025 m., kai pradės veikti pirmasis Lenkijos vėjo jėgainių parkas Baltijos pajūryje. Planuojama, kad iki 2040 m. jo galia pasieks 8 GW.

Pagrindinė problema, su kuria susiduria Vyriausybė, – kaip atsisakyti juodosios anglies, kuri šiuo metu sudaro 50 proc. visų energijos šaltinių. Anglis bus kasama mažiausiai iki 2050 m. Nuo šio sektoriaus priklauso daugiau kaip 100 tūkst. darbo vietų, todėl Vyriausybė neskuba uždaryti kasyklų.

Paradoksalu, bet branduolinė energija, kuri yra „švari“ taršos CO2 atžvilgiu, gali dar labiau sulėtinti šį procesą. Jei pradėjus veikti atominėms elektrinėms Lenkijos CO2 emisijos sumažės, ES spaudimas uždaryti anglies kasyklas nebebus toks intensyvus.

Vokietija nori būti informuota

Lenkijos planai jau kelia pasipiktinimą kaimyninėje Vokietijoje. Remiantis sausį Bundestago Žaliųjų partijos parlamentinės frakcijos užsakymu atlikta ekspertų ataskaita, Lenkijos atominės elektrinės, kiurių statyba numatyta vos už kelių šimtų kilometrų nuo Vokietijos sienos, sukeltų didelį pavojų šalies gyventojams, rašo DW.

„Ekspertai viską įvertino, remdamiesi pastarųjų trejų metų meteorologiniais duomenimis. Yra 20 proc. tikimybė, kad, planuojamoje atominėje elektrinėje įvykus avarijai, Vokietija pajustų jos padarinius, – DW sakė Bundestago aplinkos komiteto pirmininkė Ursula Kotting-Uhl. – Blogiausiu atveju 1,8 milijono vokiečių atsidurtų daugiau kaip 20 milisivertų spinduliuotės zonoje. Susidarius tokiai situacijai, turėtume pradėti evakuaciją. Tai gali paveikti tokius tankiai apgyvendintus miestus kaip Berlynas ir Hamburgas.“

Lenkijos klimato ir aplinkos ministerija reikalauja, kad būtų atliktas poveikio aplinkai vertinimas.

Vokietija nori ir toliau figūruoti Lenkijos branduolinės energetikos planuose. „Vyriausybei labai svarbu, kad Lenkijai pradėjus gaminti branduolinę energiją, ji užtikrintų kuo aukštesnį saugumo ir apsaugos nuo radiacijos lygį kaimyninėms šalims, kurios gali būti tiesiogiai paveiktos“, – rašoma DW pateiktame Vokietijos aplinkos ministerijos pranešime. Jame taip pat priduriama, kad galimo reikšmingo poveikio jų vidaus reikalams ar aplinkai atveju, valstybės privalo būti informuotos ir išklausytos.

Populiariausi