Pasaulyje

2021.02.22 07:56

Europos Sąjunga planuoja sankcijas Mianmarui ir Rusijai, pastarosios diplomatas žada reaguoti

atnaujinta 11.51
ELTA2021.02.22 07:56

Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrai pirmadienį tikriausiai patvirtins sankcijas Rusijos opozicionieriaus Aleksejaus Navalno ir jo šalininkų persekiotojams, taip pat atsakingiesiems už perversmą Mianmare.

27 šalių bloko diplomatijos vadovai susitiks Briuselyje derybų, per kurias taip pat planuojama surengti vaizdo konferenciją su JAV valstybės sekretoriumi Antony Blinkenu ir aptarti įvairių aktualių klausimų.

Tačiau pagrindinė darbotvarkės tema bus virtinė žmogaus teisių pažeidimų įvairiuose regionuose. Be kita ko, ministrai diskutuos dėl padėties Venesueloje po praeitais metais įvykusių daug kritikos sulaukusių rinkimų.

Priemonės prieš Kremlių planuojamos praėjus dviem savaitėms po prieštaringai vertinamo ES užsienio politikos vadovo Josepo Borrellio vizito Maskvoje, virtusio diplomatiniais spąstais ir sukėlusio kai kurių Bendrijos narių įtūžį.

Tikimasi, kad pirmąkart bus pasinaudota nauju ES sankcijų dėl žmogaus teisių pažeidimų režimu, leidžiančiu atsakingiems asmenims uždrausti išduoti vizas ir areštuoti jų turtą, sakė diplomatai.

„Tikiuosi, kad bus pasiektas politinis susitarimas, – naujienų agentūrai AFP sakė vienas aukšto rango Europos diplomatas. – Tuomet šalių narių ekspertai turėtų imtis darbo dėl [sankcijų taikinių] vardų.“

Sankcijų bangos

Vėlai sekmadienį du artimi A. Navalno bendražygiai Briuselyje susitiko su aštuoniais ES užsienio reikalų ministrais ir keliais Bendrijos ambasadoriais.

Vienas iš šių bendražygių, Leonidas Volkovas, sakė AFP, kad buvo „kalbama apie tikslines asmenines sankcijas [Rusijos prezidentui Vladimirui] Putinui artimiausiems sąjungininkams ir žmonėms, kaltiems dėl šiurkščių žmogaus teisių pažeidimų“.

Tačiau ES diplomatai sakė, kad priemonių gali būti imtasi tik prieš asmenis, tiesiogiai atsakingus už Rusijos elgesį su A. Navalnu, nes taikinių sąrašas gali būti užginčytas teisme.

Sekmadienį vykęs pasitarimas vyko Lietuvos iniciatyva. Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis kitų jame dalyvavusių ES pareigūnų neįvardijo.

„Didžiausia viltis rytojui [pirmadieniui] – kad vienbalsiai priimsime sprendimą dėl sąrašo“, kuriems asmenims turi būti taikomos naujosios sankcijos, AFP sakė G. Landsbergis.

Pozicija Maskvos atžvilgiu sugriežtėjo po nesėkmingos J. Borrellio kelionės į Rusiją, per kurią Maskva paskelbė išsiunčianti tris Europos diplomatus ir atsisakė tartis dėl bendradarbiavimo.

ES jau anksčiau ne vieną kartą skelbė Rusijai sankcijas dėl 2014 metais įvykdytos Krymo aneksijos ir karo Rytų Ukrainoje kurstymo.

Blokas spalį įtraukė į sankcijų sąrašą šešis pareigūnus, siejamus su pernai įvykusiu A. Navalno apnuodijimu nervus paralyžiuojančia medžiaga „Novičiok“.

Iškiliausias V. Putino kritikas šį mėnesį buvo nuteistas kalėti ilgiau kaip pustrečių metų, grįžęs į Rusiją po gydymo Vokietijoje.

Šis nuosprendis taip pat išprovokavo masinius protestus daugelyje Rusijos miestų, per kuriuos saugumo pajėgos sulaikė tūkstančius žmonių.

„Tinkami sprendimai“

ES taip pat atrodo besiruošianti imtis tikslinių priemonių prieš Mianmaro kariškius, šio mėnesio pradžioje užgrobusius valdžią ir šiurkščiai malšinusius protestus.

J. Borrellis šeštadienį pasmerkė smurtą prieš taikius protestus, pareikalavusį dviejų demonstrantų gyvybių. Pasak jo, ES užsienio reikalų ministrai priims „tinkamų sprendimų“.

Vienas aukštos rango ES pareigūnas sakė, kad per pirmadienį vyksiantį susitikimą bus priimta sprendimų, „galbūt numatysiančių galimybę imtis tam tikrų konkrečių priemonių prieš kai kuriuos kariuomenės narius“.

Pasak pareigūno, be šių priemonių, ministrai į sankcijų sąrašą dar turėtų įtraukti apie 30 Venesuelos prezidento Nicolas Maduro režimo narių.

Tarp jų tikriausiai bus asmenų, susijusių su gruodį įvykusiais rinkimais, kurių teisėtumą ES atsisakė pripažinti, taip pat siejamų su platesniais žmogaus teisių pažeidimais, sakė šaltinis.

Ministrai taip pat planuoja aptarti Kinijos veiksmus prieš demokratijos šalininkus Honkonge, taip pat įvertinti, ar ES turėtų griežtinti savo atsaką, Pekinui imantis vis šiurkštesnių priemonių.

Per JAV diplomatijos vadovo A. Blinkeno pirmąsias visavertes derybas su Bendrijas dėmesys bus perkeltas į bendradarbiavimą, abiem pusėms siekiant išsklaidyti įtampą, padidėjusią per ankstesnio JAV prezidento Donaldo Trampo kadenciją.

Tikėtina, kad bus svarstomos galimybės sudaryti jungtinį frontą bendrų priešininkų, tokių kaip Rusija ir Kinija, atžvilgiu, taip pat pastangos sugrąžinti Jungtines Valstijas į sutarties su Iranu dėl jo branduolinės programos besilaikančių šalių ratą.

ES šiuo metu tikisi organizuoti Vašingtono, Teherano ir kitų sutartį pasirašiusių šalių, įskaitant Rusiją, susitikimą, per kurį būtų tariamasi, kaip išgelbėti Bendrą išsamių veiksmų planą (JCPOA), iš kurio D. Trumpas pasitraukė 2018 metais.

Britanijos diplomatijos vadovas ragina JT reaguoti į žmogaus teisių pažeidimus Rusijoje

Jungtinės Karalystės užsienio reikalų sekretorius Dominicas Raabas pirmadienį paragins JT Žmogaus teisių tarybą imtis priemonių prieš Rusiją dėl piliečių teisių pažeidimų, pirmadienį pranešė dienraštis „The Telegraph“.

Pasak leidinio, ministras kaltins Rusiją „žmogaus teisių pažeidimais“ ir „tarptautinių įsipareigojimų nevykdymu“.

„Esame susidūrę su tikrai baisia ​​ir sukrečiančia padėtimi dėl Rusijos, JT Saugumo Tarybos nuolatinės narės“, – D. Raabo pareiškimo ištrauką citavo laikraštis.

Anot „The Telegraph“, ministro kalboje sakoma, kad rusų opozicionieriaus Aleksejaus Navalno įkalinimas, Londone nuomone, „didina viso pasaulio susirūpinimą, nes Rusija nevykdo savo tarptautinių įsipareigojimų“.

JK diplomatijos vadovas ragins kitas šalis įvertinti, kaip Maskva vykdo įsipareigojimus žmogaus teisių srityje ir gerbia vertybes, kurias įpareigota ginti Žmogaus teisių taryba.

D. Raabas taip pat ketina atkreipti dėmesį į nerimą keliančią padėtį Baltarusijoje, Mianmare ir Kinijoje.

Britų sekretorius ragins Tarybą atlikti nuodugnų tyrimą dėl Baltarusijos, „prezidentui [Aliaksandrui Lukašenkui] žiauriai susidorojant su disidentais“ ir „suklastojus“ rugpjūtį įvykusius rinkimus.

Jis kvies valstybes nares reaguoti ir į pranešimus apie šiurkščius žmogaus teisių pažeidimus Mianmare bei Kinijos Sindziango regione.

Vokietija pasisako už naujas sankcijas Rusijai

Vokietijos užsienio reikalų ministras Heiko Maasas pasisakė už naujas sankcijas Rusijai. „Mes jau po A. Navalno apnuodijimo aiškiai pareiškėme, jog nesiruošiame taikstytis su tuo, kad laužoma tarptautinė teisė, ir paskelbėme sankcijas“, – sakė H. Maasas pirmadienį Briuselyje vykstančiame ES užsienio reikalų ministrų susitikime.

Sankcijų klausimas, anot ministro, vėl kyla dėl A. Navalno nuteisimo ir fakto, kad jis savo bausmę turės atlikti kolonijoje. „Esu už tai, kad būtų pavesta parengti sankcijas ir (sankcionuojamų) asmenų sąrašus“, – kalbėjo H. Maasas. Sankcijos apimtų jų turto įšaldymą ir kelionių į ES draudimą.

ES jau tris savaites nesėkmingai reikalauja paleisti Kremliaus kritiką A. Navalną. Maskva tai vadina kišimusi į vidaus reikalus.

Rusijos diplomatas: jei sankcijos atsiras, mes pasirengę reaguoti

Rusijos ambasadorius ES Vladimiras Čižovas įspėja ES dėl naujų sankcijų jo šaliai.

„Nenorėčiau spekuliuoti, ar mūsų partneriai imsis naujų neteisėtų, vienašališkų, ribojančių priemonių prieš mano šalį. Jei taip atsitiks, mes būsime pasirengę reaguoti“, – sakė diplomatas vokiečių laikraščiui „die Welt“ prieš pirmadienį Briuselyje vyksiantį ES užsienio reikalų ministrų susitikimą.

„Bet kokiu atvejų Rusijos priemonės bus paremtos faktais ir analize, o ne spėjimais ir emocijomis“, –pabrėžė V. Čižovas.

Rusijos ambasadorius kritikavo „mūsų partnerių ES sprendimus“ Rusijos atžvilgiu, vadindamas juos „nelogiškais ir stebėtinai politizuotais“. ES esą pastaraisiais metais sistemingai kliudė santykių su Rusija plėtrai – „absurdiškais pretekstais“. Tuo tarpu Rusija yra „patikima partnerė“, kuri neužtrenkia durų.

Naujų ES sankcijų dingstis yra Kremliaus kritiko Aleksejaus Navalno sulaikymas ir griežti tarnybų veiksmai prieš demonstrantus, išėjusius į gatves jo palaikyti.

Rusijos prezidento Vladimiro Putino kritikas A. Navalnas buvo suimtas iš karto po to, kai grįžo iš Vokietijos, kur gydėsi po Rusijoje prieš jį įvykdyto nuodų išpuolio. Netrukus po to jis buvo nuteistas beveik trejų metų laisvės atėmimo bausme, nes gydymosi laikotarpiu pažeidė anksčiau jam skirtos lygtinės bausmės sąlygas.

Šeštadienį Maskvos teismas patvirtino pustrečių mėtų kalinimo bausmę A. Navalnui. Be to, kitame procese dėl karo veterano apšmeižimo jam skirta 9 500 eurų piniginė bauda.

ES užsienio reikalų ministrai, diplomatų duomenimis, pirmadienį ketina priimti principinį sprendimą dėl naujų sankcijų Rusijai.