Pasaulyje

2021.02.21 20:03

Nepatogi eurokomisarų praeitis: dirbo gamtą teršiančiai pramonei, dabar vadovauja žaliajai politikai

Frederic Simon, EurActiv, LRT.lt2021.02.21 20:03

Kaip parodė neseniai atliktas ir EURACTIV atskleistas tyrimas, trys aukščiausi Ursula von der Leyen „žaliosios“ Europos Komisijos pareigūnai – Josepas Borrellis, Stella Kyriakides ir Adina Valean – dar visai neseniai turėjo ryšių su iškastinio kuro pramone. 

Ši publikacija yra LRT.lt portalo partnerio „EurActiv“ originalus kūrinys.

Tarptautinės nevyriausybinės organizacijos (NVO) „Global Witness“ tyrimas atskleidė glaudžius trijų ES komisarų ir iškastinio kuro verslu užsiimančių bendrovių ryšius.

Nors prieš pradėdami darbą Europos Komisijoje visi jie nutraukė ryšius su savo ankstesnėmis darbovietėmis, jų vykdyta veikla ar artimiausių šeimos narių ir iškastinio kuro sektoriaus ryšiai „turėtų bent jau priversti susimąstyti apie jų skyrimą į „žaliuosius“ Komisijos veiklos barus“, – sako „Global Witness“ atstovai.

EURACTIV susisiekus su Europos Komisija, jos įgalioti asmenys atkreipė dėmesį į Komisijos narių elgesio kodeksą, kuriame teigiama, kad „interesų konflikto nėra, kai narys suinteresuotas tik kaip plačiosios visuomenės ar plačios asmenų kategorijos narys“.

„Tai taikoma ir šeimos nariams“, – sakė Komisijos atstovas spaudai ir pažymėjo, kad be komisarės A. Valeano, atsakingos už transportą, „nė vienas iš trijų nurodytų kolegijos narių nėra tiesiogiai atsakingas už energetiką ir klimato politiką“.

Borrellis: tinkamas vadovauti ES „žaliajai“ diplomatijai?

Iš trijų minėtų komisarų už užsienio politiką atsakingas ispanas Josepas Borrellis yra vienintelis tiesiogiai susijęs su iškastinio kuro interesais. 2009–2016 m. jis buvo Ispanijos energetikos bendrovės „Abengoa“, užsiimančios kombinuoto ciklo dujų turbinų (KCDT) elektrinių statyba, valdybos narys. Šiuo laikotarpiu J. Borrellio metinės pajamos iš „Abengoa“ siekė iki 300 tūkst. eurų.

J. Borrellio santykiai su „Abengoa“ jau anksčiau buvo sukėlę jam tam tikrų nemalonumų. 2012 m. jis buvo priverstas atsistatydinti iš Europos universiteto instituto prezidento pareigų, nes nedeklaravo su Ispanijos energetikos bendrove susijusių interesų.

Ispano susidomėjimas energetikos sektoriumi neturėtų stebinti. Jis turi naftos ekonomikos magistro laipsnį ir beveik dešimtmetį dirbo inžinieriumi Ispanijos nacionalinėje naftos bendrovėje „Cepsa“.

Ir visgi „Global Witness“ manymu, jo ankstesnė profesinė veikla kelia abejonių dėl jo galimybių vadovauti Europos Sąjungos „žaliajai“ diplomatijai šių metų JT klimato derybose.

„Bendra J. Borrellio ir „Abengoa“ istorija kelia klausimų dėl politiko, taip glaudžiai susijusio su Europos aplinkosaugos politika. Kaip ES vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai, J. Borrellis 2019 m. atstovavo blokui COP25“, – teigė „Global Witness“ ir pridūrė, kad šių metų lapkritį J. Borrellis keliaus į Glazgą, kur vyks COP26.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen „Žaliąjį susitarimą“ įvardijo kaip savo penkerių metų kadencijos „skiriamąjį ženklą“, sakydama, kad tai yra „naujoji ES augimo strategija“ ateinantiems dešimtmečiams. Klimato kaita yra „egzistencinė problema Europai ir pasauliui“, – teigė 61 metų buvusi Vokietijos gynybos ministrė, savo dabartines pareigas pradėjusi eiti 2019 m.

„Global Witness“ nuomone, tai reiškia, kad Komisija turėtų būti įsipareigojusi laikytis aukščiausių etikos standartų.

„Europos Komisija aiškiai parodė norinti vadovauti pasaulinei kovai su klimato krize, tačiau jos ryšiai su šią krizę sukėlusia iškastinio kuro pramone giliai įsišakniję. Siekdama įveikti klimato kaitos iššūkį, Komisija neturi būti įsipareigojusi įmonėms, kurios pelną iškelia aukščiau žmonių ir planetos“, – sakė vyresnysis „Global Witness“ kampanijos atstovas Barnaby Pace`as.

„Iškastinio kuro pramonė tokia galinga tapo ne kaip kitaip, o darydama įtaką politikai. „Europos žaliasis susitarimas“ turi tapti lūžio tašku ir nupjauti vamzdį tarp politikos ir teršėjų“, – kalbėdamas su EURACTIV pridūrė jis.

Paprašyti pakomentuoti situaciją, ES Komisijos atstovai spaudai pabrėžė, kad „ponas J. Borrellis patenkino Europos Komisijoje galiojančių tikrinimo procedūrų dėl galimo ar tariamo interesų konflikto reikalavimus“ ir be didesnių problemų praėjo patvirtinimo svarstymą Europos Parlamente.

S. Kyriakides: šeimos ryšiai su naftos perdirbimo įmone

Skirtingai nei J. Borrellis, už sveikatą atsakinga iš Kipro kilusi komisarė Stella Kyriakides nėra turėjusi tiesioginių profesinių reikalų su iškastinio kuro pramonės įmonėmis.

Tačiau iš šių metų vasarį pateiktos jos interesų deklaracijos matyti, kad jos vyras buvo „Motor Oil Holdings Ltd“ ir „Petroventure Holdings Limited“ – dviejų Kipro bendrovių, kurioms priklauso 40 proc. stambios Graikijos naftos perdirbimo ir prekybos įmonės „Motor Oil Hellas“ akcijų, – direktorius.

„Motor Oil Hellas“ valdo didžiausią privatų Graikijos pramonės kompleksą „Corinth Refinery“, kuriame per dieną perdirbama 186 tūkst. barelių žalios naftos. Bendrovė taip pat užsiima dujų telkinių žvalgyba Teksase ir Tanzanijoje.

Atsakydamas į „Global Witness“ pateiktus klausimus, S. Kyriakides atstovas spaudai teigė, kad jos vyro vadovaujamas darbas nėra interesų konfliktas, kaip jį apibrėžia Komisijos narių elgesio kodeksas.

A. Valean: konsultacinis darbas

Adinai Valean, už transportą atsakingai komisarei iš Rumunijos, gali kilti nenumatytų keblumų. Analizuodami jos interesų deklaraciją „Global Witness“ atstovai išsiaiškino, kad ji dirbo, kaip manoma, Didžiosios Britanijos Mergelių salose įregistruotos bendrovės „Finite Assets Ltd“ patariamojoje taryboje ir už konsultacijas gavo 104 325 dydžio atlygį.

Remiantis jos vyro, Rumunijos politiko, pateikta atskira interesų deklaracija, konsultacijas A. Valean teikė jau būdama Europos Parlamento nare, bet dar nepradėjusi eiti dabartinių pareigų.

Tuo metu, kai A. Valean buvo „Finite Assets“ patariamosios tarybos narė, bendrovė, kaip manoma, priklausė Šveicarijos įmonei „Rompetrol Holding S.A.“, kuri, pasak žiniasklaidos pranešimų, savo ruožtu priklausė milijardieriui Dinu Patriciu.

„Rompetrol“ buvo valstybinė įmonė, kol 1993 m. ją įsigijo D. Patriciu. Vėliau, 2007 m. ir 2009 m. pasirašęs du atskirus susitarimus ir pardavęs bendrovę valstybinei Kazachstano naftos ir dujų įmonei „KazMunayGas“, jis tapo turtingiausiu Rumunijos žmogumi.

„Mes nebandome teigti, kad A. Valean ryšiai su D. Patriciu turėjo įtakos jos darbui Europos Parlamente ar kitose politikos srityse, – sako „Global Witness“. – Tačiau jos sąsajos su šia pramone kelia daugiau klausimų apie jos prioritetus ir tinkamumą eiti glaudžiai su anglies dvideginio emisijomis susijusias pareigas Komisijoje.“

A. Valean vadovavo Europos Parlamento delegacijai 2018 m. JT aukščiausiojo lygio susitikime klimato klausimais, kitaip tariant, aukščiausiu lygiu dalyvavo pasaulinėje klimato diplomatijoje.

EURACTIV paprašyti pakomentuoti situaciją, A. Valean atstovai spaudai nekomentavo jos, kaip Europos Parlamento narės, konsultacinio darbo ir atkreipė dėmesį į „ypač griežtą apsaugą“, kurią numato Europos Komisijos nario elgesio kodeksas.

Tačiau Vokietijos „Žaliųjų“ partijai atstovaujantis europarlamentaras Danielis Freundas mano, kad Komisija turėtų laikytis aukštesnių etikos standartų nei šiuo metu galiojantys.

„Įgyvendindama savo politiką ES Komisija privalo laikytis gairių, numatančių, kaip turi būti prisidedama prie bendro gėrio, o tos politikos negali formuoti pagrindiniai ekonominiai veikėjai“, – sakė D. Freundas, iki 2019 m. liepos, kai buvo išrinktas į Europos Parlamentą, buvęs NVO „Transparency International“ ES biuro vadovu.

„Reikia užkirsti kelią galimiems kai kurių Komisijos narių interesų konfliktams, – teigė jis. – Deja, galimus Komisijos narių interesų konfliktus tikrina pati Komisija.

„Siekdama išvengti interesų konfliktų, ES turi įsteigti „nepriklausomą etikos organą, – pridūrė D. Freundas, kalbėdamas su EURACTIV. – Priešingu atveju rizikuojame prarasti piliečių pasitikėjimą šia institucija.“

Europos Komisija praeityje jau turėjo nemalonumų dėl jos narių ryšių su iškastinio kuro bendrovėmis.

Ankstesnėje Jeano-Claude`o Junckerio vadovaujamoje komisijoje energetikos ir klimato komisaras Migelis Arias Canete sulaukė griežtų Europos Parlamento narių klausimų dėl buvusių ryšių su naftos pramone.

Svarstymo dėl patvirtinimo komisaru Europos Parlamente metu buvęs Ispanijos žemės ūkio ministras sulaukė kritikos dėl paskutinės minutės pakeitimų finansinių interesų deklaracijoje ir dėl skuboto dviejų naftos kompanijų – „Ducar“ ir „Petrologis“ – akcijų pardavimo prieš pat Europos Parlamento posėdį.

Vėliau jo paskyrimas buvo patvirtintas, vykdant platesnio masto koalicijos susitarimą tarp dviejų didžiausių Parlamento politinių grupių – Europos liaudies partijos (ELP) ir Socialistų ir demokratų (S&D).

Kadencijos pabaigoje M. A. Canete buvo giriamas už pastangas ES klimato diplomatijoje ir tapo vienu iš aplinkosaugos NVO bendruomenės numylėtinių.