Pasaulyje

2021.02.19 22:18

Prokremliška žiniasklaida skelbia vakcinų karą, Lietuvą gąsdina „amžinu karantinu“

LRT.lt2021.02.19 22:18

Su COVID-19 susijusiu klaidinančiu ir melagingu turiniu bandoma įrodyti rusiškos „Sputnik V“ vakcinos pranašumą – tam pasitelkiami pranešimai apie šalutinius amerikiečių ir britų sukurtų skiepų efektus, o Vengrija, pirmoji Europos Sąjungos narė patvirtinusi rusišką vakciną, pateikiama kaip racionalios valstybės pavyzdys, rašoma naujausiame „Debunk EU“ tyrime.

Tuo metu Vakarų valstybės, Baltijos šalys ir Ukraina sulaukia kaltinimų tyčia diskredituojant „Sputnik V“ – Kremliui palanki žiniasklaida skelbia, kad joms dėl esą netinkamų pandemijos suvaldymo priemonių gresia „amžinas karantinas“,

Sausio 1–31 d. Debunk EU analitikai peržiūrėjo 7427 straipsnius, iš kurių 917 buvo aptikta melagingos ir klaidinančios informacijos. Jie buvo skelbiami 146 žiniasklaidos priemonėse ir 58 feisbuko grupėse anglų, estų, latvių, lietuvių, lenkų bei rusų kalbomis. Išanalizuotas turinys, manoma, pasiekė 755,6 mln. kontaktų auditoriją, teigiama pranešime žiniasklaidai.

Meluoja apie šalutinį poveikį

Analitikai pastebėjo kelis atvejus, kai faktais paremti straipsniai buvo iškreipiami ir naudojami dezinformacijai skleisti. Pavyzdžiui, sausio 14 d. pranešta, kad Norvegijoje, neilgai trukus po pirmos „Pfizer-BioNTech“ vakcinos dozės įskiepijimo, mirė 23 vyresnio amžiaus pacientai. Norvegijos vaistų agentūra ištyrė 13 atvejų ir paskelbė sprendimą, kad šalutiniai efektai galimai prisidėjo prie kai kurių, silpnesnių pacientų mirties.

Pasak „Debunk EU“ vyriausiosios analitikės Laimos Venclauskienės, paskelbus šią žinią, su Kremliumi siejamoje žiniasklaidoje pasirodė kelios skirtingos žinutės.

„Pavyzdžiui, cituotas kontraversiškai vertinamas Ukrainos tinklaraštininkas ir politikas Anatolijus Šarijus, teigęs, kad jis verčiau skiepysis „Sputnik V“ Rusijoje, nes jis esą nepatenkintas tuo, kad Norvegijoje mirė 23 žmonės ir kad jis „nėra bandomasis triušis ar orangutangas“ su kuriuo galima būtų eksperimentuoti („RIA Novosti“). Šiuo ir kitais panašiais straipsniais stiprintas naratyvas, kad Ukrainos valdžia, atsisakydama rusiško skiepo, nesugeba pasirūpinti savo piliečiais“, – teigia analitikė.

Skelbia „vakcinų karą“

Rusijos vyriausybės remiama žiniasklaida taip pat pranešė, kad sausio 14 d. oficiali „Sputnik V“ skirta „Twitter“ paskyra buvo trumpam užblokuota dėl įtartinos veiklos – neva šitaip bandyta nukreipti dėmesį nuo situacijos Norvegijoje ir su „Pfizer-BioNTech“ siejamų mirčių („Izvestija“). Šis atvejis pateiktas kaip besitęsiančio „vakcinų karo“ ir koordinuotų Vakarų bandymų skleisti dezinformaciją apie rusišką vakciną pavyzdys.

„Situacija Norvegijoje taip pat paskatino pranešimus, kad reaguodama į šį įvykį Pasaulio sveikatos organizacija neva paspartins „Sputnik V“ skiepo patvirtinimą („Russkaya Vesna“). Taigi, „brokuota“ vakarietiška vakcina gretinama su Sputnik V, teigiant pastarosios pranašumą“, – pastebi L. Venclauskienė.

Iškraipė net „The New York Times“

Vakarų spaudoje pasirodę straipsniai taip pat naudoti siekiant įrodyti „Sputnik V“ pranašumą. Sausio pradžioje „The New York Times“ buvo paskelbta Andrew E. Kramerio publikacija apie tai, kaip jis pasiskiepijo rusiška vakcina nuo COVID-19, „Bloomberg“ pasirodė farmacijos eksperto Samo Fazeli straipsnis apie priežastis, kodėl vertėtų pasitikėti „Sputnik V“ skiepu. Pasak L. Venclauskienės, šios dvi publikacijos naudotos sustiprinti teiginiams, kad rusiška vakcina yra pranašesnė.

„Citatos iš minėtų publikacijų ištrauktos iš konteksto. Nepaisant to, kad „The New York Times“ žurnalistas pripažino, kad „Sputnik V“ yra Rusijos mokslininkų pasiekimas, jis taip pat kalbėjo apie tai, kad Vladimiro Putino režimas siekia laimėti „vakcinavimo lenktynes“. Žurnalistas taip pat pabrėžė, kad kadangi nemaža dalis Rusijos gyventojų nepasitiki valstybine sveikatos apsaugos sistema, jie patys nesiveržia skiepytis“, – vardija analitikė.

Spaudimas Ukrainai

Kaip pastebi analitikai, sausio mėnesį dezinformacijos taikinyje atsidūrė ir Ukraina. Kremliui palanki žiniasklaida kaltino šalies valdžią priešinantis susitarimui su Rusija dėl „Sputnik V“ pirkimo. „Panašiais kaltinimais siekta sustiprinti naratyvą, kad Ukraina, kaip ir Baltijos šalys, elgiasi iracionaliai atsisakydamos rusiškos vakcinos, ypač turint omenyje dozių trūkumą ir su „Pfizer-BioNTech“ skiepu siejamus šalutinius poveikius. Ukrainos atveju skelbta, kad šalies prezidentas Volodymiras Zelenskis verčiau leis žmonėms mirti taip ir nesulaukus amerikietiškos vakcinos, nei išgyventi pasiskiepijus rusiškąja“, – teigia L. Venclauskienė.

Kitas paminėtas atvejis, plačiai išnaudotas Kremliaus remiamoje žiniasklaidoje – sausio 21 d. Vengrija, pirmoji iš Europos Sąjungos narių, paskelbė patvirtinanti Sputnik V skiepą. „Sprendimas buvo pateiktas kaip rusiškos vakcinos „tramplinas šuoliui į Europą“ nepaisant neva koordinuotų Vakarų valstybių pastangų skleisti dezinformaciją ir diskredituoti Sputnik V“, – sako „Debunk EU“ analitikė.

Vengrijos sprendimą sveikino ir Rusijos Federacijos Tarybos informacijos politikos komiteto pirmininkas Aleksejus Puškovas. Jis teigė, kad „tyčinis rusiškos vakcinas blokavimas yra politinė priemonė ir ciniškos varžybos dėl pelno“. Dmitrijus Norikovas, Rusijos komunistų partijos centrinio komiteto pirmininko pavaduotojas, paskelbė, kad „Sputnik V“ kelią į Europą užkirto „antirusiškas solidarumas“ ir „jei Vakarų valstybėms iš tiesų rūpėtų jų žmonių gerovė, „Sputnik V“ greitai išpopuliarėtų.“

Lietuvoje skleidžia melą apie medikus

„Debunk EU“ tyrimo duomenimis, sausį didžiausias kiekis straipsnių buvo sutelktas į naratyvą apie neva neveiksmingas kovos su COVID-19 priemones. Jį dar labiau sustiprino bandymai įtikinti, kad COVID-19 vakcinos nėra patikimos.

„Lietuvoje daugiausiai dėmesio buvo skirta gydytojams, tariamai užsikrėtusiems koronavirusu net po to, kai buvo paskiepyti. O portaluose lenkų kalba žinutės apie vakciną dažniausiai sietos su žmogaus teisių pažeidimais ir neva gilinama visuomenės atskirtimi tarp tų, kurie pasiskiepys, ir tų, kurie atsisakys tai padaryti“, – sako L. Venclauskienė.