Pasaulyje

2021.03.08 05:30

„Kremliaus pinigų plovimo rojus“ – Abchazija kenčia nuo pašlijusių santykių ir beprasmės Rusijos euforijos

Julius Palaima, LRT.lt2021.03.08 05:30

Abchazijos krašto likimas iki šiol kelia nemažai galvosūkių. Kaimyninio Pietų Osetijos regiono vadovai jau ilgą laiką yra palankūs Kremliui ir išreiškė savo norą jungtis prie Rusijos Federacijos. Vis dėlto Abchazija viliasi išlaikyti „nepriklausomybę“. Kiek realios yra kalbos apie galimą Abchazijos aneksiją ir kokia ateitis numatoma kraštui, kuris su Sakartvelu iki šiol nesutaria dėl savo statuso?

Tarptautinė bendruomenė praėjusių metų rudenį su dideliu nerimu stebėjo Kalnų Karabacho konflikto atomazgą, o praeityje Sakartvelo kontroliuota Abchazija dar praėjusių metų spalį pasirašė 46 punktų ekonominio bendradarbiavimo sutartį su Rusija, rašė „Georgia Today“.

Rusija pasirašiusi minėtąjį dokumentą dar labiau padidino savo svarbą šio krašto energetikos sektoriuje, palengvino Rusijos piliečiams investavimo bei dvigubos pilietybės gavimo Abchazijoje procedūras, prideda „Georgia Today“.

Politiniai kontaktai su Kremliumi ir bendradarbiavimas tolina Abchaziją nuo savarankiškumo, o pačiam Rusijos režimui ši vieta tampa terpe nusikratyti „nepatogaus finansinio šleifo“.

Pasak Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) politologo Vyčio Jurkonio, pagrindinis Kremliaus interesas Abchazijoje – pinigų plovimas.

„Prie to prisidėjo visokios finansinės subsidijos iš Rusijos. Tokie kraštai Kremliui yra labai palankūs, nes tai būdas greitai „pradanginti pinigus“. Šalys naudojamos kaip pinigų plovimo mašinos. Tai yra pirmas ir pagrindinis Rusijos režimo pareigūnų interesas“, – portalui LRT.lt sakė V. Jurkonis.

Integracija su Rusija pastaraisiais metais buvo gana priešiškai sutikta Abchazijos gyventojų, tačiau kasmet didėjanti Kremliaus karinė ir ekonominė įtaka rodo, kad kraštas vis labiau tampa priklausomas nuo didžiojo kaimyno.

Pasak V. Jurkonio, Abchazija praeityje buvo vienas iš turtingiausių Sakartvelo regionų, tačiau dabar tuo pasigirti negali: „Krašte daug infrastruktūros problemų, o eilinio Abchazijos piliečio, gyventojo galimybių ir perspektyvų nėra daug.“

Ekspertai ir apžvalgininkai pastebi, kad Abchazija ir Pietų Osetija tampa Rusijos protektoratais, kuomet vietos valdžios pradeda prarasti politines galias, sprendžiant svarbius klausimus.

Santykiai su kaimyniniu ir Vakarų bendruomenės Abchazijos savininku pripažįstamu Sakartvelu išlieka keblūs.

Pandemija priešininkų nesutaikė

Nuo 1992–1993 metų karo su Sakartvelo Vyriausybe prasidėję Abchazijos kariniai konfliktai ir dabartinė situacija rodo, kad įtampa tarp dviejų pusių gali dar ilgai nenurimti.

Nepaisant 1994 metais pasirašytų paliaubų, karinių susirėmimų bei aukų abiem pusėms vykusiuose konfliktuose išvengti nepavyko. 2008 metais vykęs Rusijos ir Sakartvelo karas, kuriame į Rusijos pusę stojo kariai iš Abchazijos, dar labiau įžiebė aistras.

Rusijos siekis pripažinti Abchazijos nepriklausomybę buvo pasitiktas Sakartvelo parlamento nepasitenkinimu ir sprendimu kraštą įvardyti kaip okupuotą Rusijos. Šią nuomonę iki šiol palaiko ir daugelis Jungtinių Tautų (JT) narių.

„Sakartvelo ir Abchazijos tautų konfliktas atrodo senas ir pastaruoju metu ne itin pastebimas“, – tikino „Carnegie Europe“ ekspertas Thomas de Waalas.

Ilgus metus abi vietovės praktikavo izoliacinę politiką viena kitos atžvilgiu, o Sakartvelo valdžia prieštaravo bet kokiems tarptautiniams kontaktams su Abchazijos regionu, jei šie pažeidžia kartvelų planus.

Patys abchazai rėmėsi aktyvia saviizoliacija nuo pasaulio ir bendradarbiavo tik su kaimynine Rusija ir jos sąjungininkais.

Kaip teigė Th. de Waalas, ši atskirtis ir susvetimėjimas dabar nesuteikia jokio pranašumo nei Sakartvelui, nei Abchazijai.

Pasak „Carnegie Europe“ eksperto, Abchazija ilgą laiką buvo absoliučiai nevaldoma dėl nuolatinių valdžios suiručių ir protestuotojų išėjimų į miestų gatves, dėl nepasitenkinimo valdžios nekompetencija.

Kaukazo regiono ekspertas Th. de Waalas tikino, kad tiek Abchazija, tiek Sakartvelas galėjo auginti politinį pasitikėjimą vienas kitu koronaviruso pandemijos fone, tačiau tai buvo ne iki galo išnaudota.

Rusija skyrė didelę paramą Abchazijai COVID-19 pandemijos padariniams malšinti, prie jos prisidėjo ir tarptautinė bendruomenė, per Sakartvelą tiekusi medicinines priemones.

Tačiau Vakarų šalių Vyriausybės praleido auksinį šansą griežtai pasisakyti, kuomet buvo kalbama apie 2020 metais vykusius neskaidrius prezidento rinkimus krašte.

Praėjusiais metais „15 Sakartvelo draugų“, o tarp jų ir Lietuva, pasidalijo dokumentu, kuriuo nepripažino Abchazijoje vykusių prezidento rinkimų legitimumo. Tuo tarpu Europos Sąjunga įvertino tai kiek kitaip, „nepripažindama konstitucinių ir teisinių principų rinkimuose panaudojimo“.

Praėjusiais metais tarptautinėje bendruomenėje nepripažįstamos Abchazijos valstybės prezidentu tapęs Aslanas Bžanija tęsia retoriką, kad Tbilisis ir Vakarų šalys turėtų pripažinti „šalies realybę“ ir siekius tapti nepriklausoma valstybe ir kad kraštas po 27 metus trunkančio išsiskyrimo niekada nesiruošia sugrįžti į Sakartvelo sudėtį.

A. Bžanija truputį dažniau nei jo pirmtakai pasitelkia „draugišką retoriką“ bendraudamas su Sakartvelu.

Vis dėlto iš A. Bžanijos pastarųjų metų pokalbių ir šiltėjančio bendradarbiavimo su Rusija galima numatyti, kad vargu ar reikia tikėtis konkrečių ir pastebimų pokyčių dvišaliuose santykiuose tarp Sakartvelo ir Abchazijos.

„Tai yra sudėtingas klausimas ir jame yra daug sudedamųjų dalių. Galima suprasti, kad Sakartvelas laikosi Abchazijos nepripažinimo politikos, tačiau jokių kontaktų ar bandymų kalbėtis su abchazais neieško. Tai atitolina kartas. Man teko dalyvauti keliose pilietinėse iniciatyvose tarp kartvelų, osetinų ir abchazų ir labai akivaizdžiai matėsi „kartų praraja“, kur egzistuoja daug išankstinių nusistatymų. Prireikė poros dienų, kad jie atsikratytų stereotipų vienas apie kitą. Tų žmogiškųjų kontaktų trūksta ir be jų atkurti tą pasitikėjimą ateityje bus nepaprastai sunku“, – keblią tautų bendradarbiavimo padėtį nusakė V. Jurkonis.

„Situacija Abchazijoje yra stabiliai nestabili“

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) profesorė Dovilė Jakniūnaitė portalui LRT.lt teigė, kad situacija Pietų Osetijoje ir Abchazijoje dėl Rusijos vykdomos politikos toliau išlieka nestabili.

„Situacija su Sakartvelu ir iš jo atplėštomis teritorijomis yra stabiliai nestabili. Sakartvelas seniai nebekontroliuoja Abchazijos ir Pietų Osetijos, ir šios teritorijos, akademinėje literatūroje net įvardijamos kaip de facto valstybės, yra visiškai (P. Osetijos atveju) ar beveik visiškai priklausomos nuo Rusijos“, – sakė politologė D. Jakniūnaitė.

Pasak jos, vargu ar artimiausiu metu Rusija gali bandyti kėsintis į Abchazijos teritoriją ir neteisėtais aneksijos metodais užgrobti šį Kaukazo kraštą.

„Vargu, ar šiuo metu tai gali nutikti. Krymo istorinis kontekstas ir apskritai situacijos netikėtumas buvo gerokai palankesni Rusijai padaryti tą veiksmą. Realiai Sakartvelas nekontroliuoja Abchazijos nuo 1994 m., jos priklausomybė nuo Rusijos per ilgus metus vis stiprėja, tačiau Rusija savo retorikoje niekaip nepretenduoja į tas žemes kaip į savo“, – tikino VU TSPMI profesorė.

D. Jakniūnaitės teigimu, Rusijai nėra prasmės prisijungti Abchaziją, nes ją jau ilgą laiką kontroliuoja iš šalies: „Rusija šias teritorijas labiau traktuoja kaip įkaites, per kurias įtvirtinamas, parodomas Sakartvelo ir kartu viso regiono nestabilumas. Realiai teritorija taip smarkiai priklausoma nuo Rusijos (įskaitant ir dalies gyventojų pajamas iš šalies), kad jai prisijungti jos nereikia. Be to, nereikia praleisti pro akis ir to fakto, kad pati Abchazija naudoja stiprią valstybingumo ir savo suvereniteto gynimo retoriką. Žinoma, ji yra nukreipta visų pirma į Sakartvelo pretenzijas, tačiau turi efektą ir santykiuose su Rusija. Pvz., iki šiol teritorija neleidžia Rusijos piliečiams įsigyti nekilnojamojo turto, nepaisant Rusijos spaudimo.“

Kaip portalui LRT.lt sakė VU TSPMI politologė, situacija dėl Krymo ir Abchazijos skiriasi dėl Krymo anksčiau buvusių glaudžių ryšių su Rusija.

„Manyčiau, tai skirtingos situacijos ir paralelės labiau brėžiasi su rytinių Ukrainos žemių situacija: ir ten, ir ten susiformavo ar formuojasi darinys, kuris gali gyvuoti atsietai nuo savo pirminės valstybės (net jei ir su finansine Rusijos parama) ir per tai leidžia kurti nuolatinę netikrumo būseną tose valstybėse.

Krymo ypatingumas – tai istoriniai anksčiau buvę tvirti ryšiai su Rusija, jie leido patiems Rusijos gyventojams gerokai aiškiau ir suprantamiau pagrįsti, kodėl tos žemės tapo šalies teritorija. Be to, turime įvertinti strateginio netikėtumo faktorių Ukrainos kontekste, kai operacija buvo įvykdyta itin staigiai, efektyviai ir išnaudojant bei eskaluojant vykstančią Ukrainos vidinę politinę situaciją“, – portalui LRT.lt sakė D. Jakniūnaitė.

V. Jurkonis sutinka, kad aneksijos variantas Rusijai nėra labai reikalingas, tačiau pati idėja nėra „iš kosmoso srities“.

„Rusijai to nelabai reikia. Kremliui jų sukurta dabartinė situacija Abchazijoje yra naudingesnė. Didelių įsipareigojimų jie ten neturi. Galimybė plauti pinigus egzistuoja ir tai jiems yra palanku. Aišku, tas aneksijos variantas nėra visiškai iš kosmoso srities, nes de facto Kremliaus įtaka krašte yra didžiulė ir iš principo tai yra labai panašu į okupuotą teritoriją. De jure tas statusas bus. Dabar imituojama, neva yra kažkokia nepriklausomybės, savarankiškumo linija, bet puikiai suprantame, kad Abchazija be Kremliaus politinės ir ekonominės paramos negalėtų egzistuoti“, – teigė VU TSPMI dėstytojas V. Jurkonis.

„Tai išskaičiavimo Kremliuje klausimas, kuri būsena jiems yra palankesnė“, – portalą LRT.lt tikino V. Jurkonis.

Įtaką pripažino ir EŽTT

Šių metų sausio 21 dieną Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) Strasbūre paskelbė nuosprendį, patikindamas, kad Rusija 2008 metais vykusio karo su Sakartvelu metu kankinusi, žudžiusi žmones ir niokojusi jų turtą yra atsakinga už žmogaus teisių pažeidimus, rašė portalas „Euractiv“.

Per 2008 metų rugpjūtį vykusį konfliktą Rusijos kariai aktyviai veikė Pietų Osetijos ir Abchazijos teritorijose, teigė EŽTT.

Teismo išaiškinimu, Rusija pažeidė žmogaus teises minėtose teritorijose, kai užsitikrino šių valstybių kontrolę pasirašius ugnies nutraukimo paktą 2008 metų rugpjūčio 12 dieną.

„Nors Rusija oficialiai karius išvedė dar spalio mėnesį, galime matyti Rusijos įtaką šiems kraštams ir jų kontrolę“, – teigė EŽTT atstovai.

Praėjusiais metais Rusija tikino, kad Abchazijoje ir Pietų Osetijoje yra dislokuota nuo 9 iki 10 tūkst. šalies karių.

Strasbūro mieste įsikūrusio teismo atstovai tvirtino, kad kariai iš Rusijos vykdė plėšimus ir turto grobstymą kartvelų apgyvendintuose namuose Pietų Osetijoje, o „buferinė karo zona“ buvo sukurta žudymais ir smurtu prieš civilius gyventojus.

EŽTT taip pat pripažino, kad Rusija ir minėtųjų teritorijų vadovai nesugebėjo užtikrinti laisvo žmonių judėjimo, o 23 tūkstančiai taikių kartvelų negalėjo sugrįžti į savo namus Abchazijoje ir Pietų Osetijoje.

Abchazijos visuomenėje euforiją pakeitė nuovargis

Dar prieš porą metų Abchazijos žurnalistas ir politologas Dmitrijus Belyj Estijos leidiniui „Diplomaatia“ teigė, kad krašte vis labiau didėja nuovargis ir nepasitenkinimas esančia tvarka.

„Visuomenė pavargo. Jie ėmė prarasti pasitikėjimą Rusija po 2014 metų. 2009–2011 ir dalis 2012 metų buvo Abchazijos euforijos laikas, vyko daug statybų, o milijardiniai pinigai keliaudavo iš niekur ir niekas nieko neklausinėjo. Tai sukėlė psichologinę reakciją ir viltį, kad Rusija neapleis krašto“, – tikino nepriklausomas apžvalgininkas D. Belyj.

Pasak jo, situacija pasikeitė Rusijai sukėlus konfliktą Kryme ir Rytų Ukrainoje, tad visas Kremliaus dėmesys buvo sutelktas ten, o finansinė parama, atkeliaujanti iš Rusijos, kasmet mažėja.

D. Belyj įsitikinęs, kad Abchazija nebėra toks strategiškai svarbus kraštas, nes Rusija jėga aneksavo Krymą, kuris yra „vartai į Juodąją jūrą“.

„Žmonės taip pat nepaprastai pavargę dėl nestabilios vidinės politinės situacijos“, – leidiniui „Diplomaatia“ dar prieš porą metų kalbėjo D. Belyj.

Jis patikino, kad nesitiki jokių pokyčių krašte bent artimiausius dvidešimt metų, kol užaugs naujoji Abchazijos karta, kuri ateis su kitokiu mentalitetu ir kuriai „karas bus tik dalis istorijos, o ne valdymo metodas“.

Politologas V. Jurkonis teigia, kad sentimentai Kremliui iš Abchazijos pusės vis dar yra gana pastebimi.

„Sentimentai Kremliui iš Abchazijos pusės po 2008 metų karo yra didesni, nei buvo prieš tai. Prieš tai egzistavo nuomonė, kad jie kovoje buvo palikti vienui vieni. Po 2008 m. Kremliaus korta sužaidė taip, tarsi be jų Abchazija negalėtų išgyventi“, – sakė VU TSPMI dėstytojas.

Eksperto teigimu, eilinių Abchazijos gyventojų Rusijos siunčiami pinigai nepasiekia.

„Tas regionas yra visiškai priklausomas nuo Kremliaus malonės. Tačiau paprasti žmonės tos finansinės paramos nejaučia. Tie pinigai gal išgrobstomi kitokiu mastu nei Pietų Osetijoje, tačiau kažkokio progreso nuo 2008 m. ten nesimato. Galima paklausti eilinio abchazo ir jis tai patvirtins“, – pridūrė V. Jurkonis.