NATO ir Rusija, nepaisant tarpusavio „didelių nesutarimų“, surengė „nuoširdžias ir rimtas“ derybas trečiadienį, šalių ambasadoriams susitikus pirmą kartą nuo 2014 metų, pareiškė Aljanso vadovas Jensas Stoltenbergas.
„Aš manau, kad mūsų susitikimas buvo labai nuoširdus, rimtas ir iš tiesų geras, – sakė J. Stoltenbergas spaudos konferencijoje. – NATO sąjungininkių ir Rusijos požiūriai yra labai skirtingi, tačiau mes išklausėme, ką vieni kitiems norėjome pasakyti“.
NATO nori ateityje vėl reguliariai kalbėtis su Rusija. „Aš tikiuosi, kad mes vėl susitiksime“, – pareiškė Aljanso generalinis sekretorius.
J. Stoltenbergas kartu pabrėžė, kad dėl Ukrainos konflikto santykiai su Rusija kol kas negrįš į normalias vėžes. „NATO ir Rusijos nuomonių skirtumai dar yra labai dideli, – kalbėjo Aljanso vadovas. – Šiandieninis susitikimas šia linkme nieko nekeičia“.
Dėl Ukrainos konflikto NATO prieš beveik dvejus metus sustabdė dialogą NATO ir Rusijos Taryboje.
Kaip ir tikėtasi, trečiadienio susitikime jokių konkrečių sprendimų nebuvo priimta. Tai po pusketvirtos valandos trukusių pokalbių Briuselyje pareiškė diplomatai.
Santykius komplikuoja Rusijos oro pajėgų smūgiai Sirijoje ir praėjusios savaitės incidentas Baltijos jūroje, kai Rusijos karo lėktuvai praskrido tik už kelių metrų nuo JAV eskadrinio minininko.
Pasak J.Stoltenbergo, svarbu „laikyti atvirus komunikacijos kanalus“ politikos ir kariuomenės lygmenimis, nes tai, pasak jo, yra būtina „rizikai sumažinti“.
„Mes visi sutinkame, kad visi turime būti suinteresuoti atidaryti kanalus politiniam dialogui. Tai ne tik būtina, bet ir naudinga, ypač tokiais įtemptos laikais, kuriuos mes išgyvename“, – pridūrė NATO vadovas.
„Tačiau tai nereiškia, kad grįžtame prie įprastų reikalų“, – perspėjo jis.
V. Leškevičius: nemanau, kad suartėjome kuriuo nors klausimu
NATO – Rusijos taryboje dalyvavęs Lietuvos ambasadorius NATO Vytautas Leškevičius sako nemanantis, kad Aljansas ir Maskva suartėjo kuriuo nors iš klausimų.
„Nemanau, kad šalių pozicijos būtų suartėję kuriuo nors iš klausimų“, – BNS telefonu iš Briuselio sakė diplomatas.
Ambasadorius sakė, kad nei NATO, nei Rusija nemato galimybių artimoje ateityje grįžti prie praktinio bendradarbiavimo ir įprastinių santykių.
„Nei NATO šalys narės, nei Rusija nemano, kad įmanoma įžvelgiamoje ateityje sugrįžti prie vadinamojo „business as usual“. Kitaip tariant iki tol, kol Rusija pradės gerbti visus savo tarptautinius įsipareigojimus, kurių tiek daug sulaužę per pastaruosius metus“, – teigė V. Leškevičius.
Tuo metu užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius pareiškė, kad Lietuva netoleruos, jeigu Rusija „naudos tokius susitikimus dūmų uždangai, kad toliau pažeidinėtų tarptautinę teisę“.
Pasak ministro, NATO ir Rusijos konsultacijos turi prasmę, kai jos vyksta konstruktyviai, o ne „yra naudojamos savo propagandos tikslais, kaip kartais jaučiame“.
Praėjusią savaitę Rusijos atstovas NATO Aleksandras Gruško pareiškė, jog Rusija pasinaudos šiomis derybomis, kad pasisakytų prieš „visiškai nepateisinamą“ Aljanso pajėgumų telkimą Baltijos valstybėse.
Pasak Lietuvos ambasadoriaus, tarybos metu Rusija palietė šią temą, tačiau tuo nereikėtų stebėtis, nes panašių priekaištų iš Maskvos girdėti „nuolat ir kuo įvairiausiomis progomis ar net be progų“.
V. Leškevičiaus teigimu, buvo atsakyta, kad „Rusijos agresija paskatino Aljansą imtis dar stipresnių gynybinių pajėgumų vystymo ten, kur Aljansui atrodo būtina, o ypač būtina palei rytinį Aljanso perimetrą“.
Jis sakė, jog posėdžio metu taip pat buvo aptartas rizikos mažinimas po to, kai Rusijos karo lėktuvai sukėlė keletą incidentų Baltijos jūros regione.
Tačiau ambasadorius priminė, kad pavojingi Rusijos veiksmai, skraidant kariniais orlaiviais su išjungtais atsakikliais ir nesuderinus skrydžių planų bei rengiant pratybas, kurių metu kariniai laivai trukdo civilinei ir komercinei laivybai, yra stebimi jau seniai.
„Taigi, šitie pavojingi Rusijos veiksmai nėra nieko naujo, tačiau tai niekuo gyvu nereiškia, kad šita taryba ėmė ir sutarė kokius nors mechanizmus, kaip būtų galima to išvengti, tačiau Aljanso šalys priminė, kad tie mechanizmai būtini“, – kalbėjo V. Leškevičius.
Užsienio reikalų ministras L. Linkevičius teigė, kad NATO ir Rusijos turi labai stiprius pozicijų skirtumus dauguma klausimų.
Jis pabrėžė, kad NATO diplomatai posėdžio metu išreiškė vieningą paramą Ukrainai, pabrėžė Minsko susitarimų įgyvendinimo būtinybę ir tai, jog dėl to didžiulė atsakomybė tenka pačiai Rusijai, remiančiai separatistus Rytų Ukrainoje.
