Pasaulyje

2021.02.12 17:35

ES parengė 4 santykių su Baltarusija scenarijus: sankcijos, slapti susitikimai ir visiška Lukašenkos izoliacija

Rikard Jozwiak, „Radio Free Europe/Radio Liberty“, LRT.lt2021.02.12 17:35

Europos Sąjungos valstybių grupė, turinti diplomatinius atstovus Baltarusijoje, kartu su ES delegacija Minske, ketina rekomenduoti 27 valstybėms narėms keletą galimų scenarijų, įskaitant ir galimybę išplėsti sankcijų autoritariniam Baltarusijos vadovui Aliaksandrui Lukašenkai už rinkimų klastojimą ir žiaurų dėl to kilusių protestų, reikalavusių jo atsistatydinimo, numalšinimą, taikymo sritį.

Ši publikacija yra LRT.lt portalo partnerio „Radio Free Europe / Radio Liberty“ (RFE / RL) originalus kūrinys.

Dokumente, su kuriuo RFE / RL turėjo galimybę susipažinti, grupė pateikia esamos politinės situacijos šalyje vertinimą ir keletą pasiūlymų dėl galimos tolesnės politikos, įskaitant sankcijas.

Dokumentą, pavadintą „ES misijų vadovų ataskaita: 2021 m. vasario mėn. ES ribojančių priemonių Baltarusijai apžvalga“, artimiausiomis savaitėmis ketinama aptarti Briuselyje. Nėra garantijų, kad bus atsižvelgta į visas rekomendacijas.

Dokumente išdėstyti keturi skirtingi scenarijai, kuriais Briuselis gali vadovautis, reaguodamas į situaciją rytinėje ES kaimynėje: „Laukiam ir žiūrim“, „Pragmatiškas, t. y. laikomės atstumo“, „Ryžtingas tolesnis santykių prastėjimas“ ir „Beveik visiškas santykių įšaldymas“.

ES jau yra pasisakiusi, kad rugpjūčio 9 d. Baltarusijos prezidento rinkimai nebuvo „nei laisvi, nei sąžiningi“ ir pareiškusi, kad A. Lukašenka „yra netekęs demokratinio legitimumo“.

Po susidorojimo su protestais, kilusiais iš karto po prezidento rinkimų, didesnė dalis Baltarusijos opozicijos pasitraukė į tremtį, o ES, per tris atskirus sankcijų išplėtimo etapus 2020 m. pabaigoje, uždraudė išduoti vizas 88 asmenims, tarp kurių ir A. Lukašenka bei jo sūnūs, įšaldė jų ir dar 7 juridinių subjektų turtą. Kaip rašoma dokumente, šis „Laukiam ir žiūrim“ scenarijus, atspindintis dabartinį „laipsnišką požiūrį į sankcijas“, bus ir toliau taikomas.

Antrasis variantas apimtų tokius dalykus kaip „tyli diplomatija, aukšto lygio misija į Minską / kvietimas į neutralią susitikimo vietą, vis dar galiojantis tarpininkavimo pasiūlymas, sutikimas kalbėtis su režimu ir savotiškas dialogas per ESBO [Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizaciją], aukšto lygio derybos su Rusija ir JAV, kad būtų padidintas išorinis spaudimas, pasiūlymas deleguoti ES patariamąją misiją / ES specialųjį atstovą Baltarusijoje“.

Trečiajame scenarijuje be kita ko numatytas ne tik laipsniškas santykių su dar daugiau fizinių ir juridinių subjektų nutraukimas per sankcijas ir diplomatinių santykių apribojimas, bet ir „parama ES valstybėms, pagal nacionalinius įstatymus keliančioms baudžiamąsias ir kitas bylas kankinimais ir nežmonišku elgesiu kaltinamiems asmenims“.

Ketvirtas ir griežčiausias variantas numato beveik visišką santykių įšaldymą, kuris reiškia diplomatinių santykių nutraukimą, įskaitant ES valstybių narių ambasadorių atšaukimą, visapusį sankcijų režimą, taikomą įvairiems pramonės sektoriams, draudimą parduoti euroobligacijas ir galimą sankcijų režimo derinimą su Rusijai taikomu režimu. Būtų svarstomas ir Baltarusijos dalyvavimo Rytų partnerystės struktūrose moratoriumas bei oficialus Vyriausybės tremtyje pripažinimas.

Dokumente taip pat išvardinta visa virtinė punktų, kuriuos Baltarusijos valdžios institucijos turėtų įgyvendinti, kad būtų atnaujintas vadinamasis „prasmingas dialogas su ES“, reikalaujama nutraukti „bet kokias represijas ir judėjime už demokratiją dalyvaujančių asmenų, nepriklausomos žiniasklaidos bei pilietinės visuomenės atstovų žmogaus teisių pažeidimus“.

Nuo 1994 m. Baltarusiją valdantis A. Lukašenka atsisako derėtis su opozicija. Tūkstančiai protestuotojų, įskaitant ir laisvos žiniasklaidos atstovus, buvo įkalinti už tai, kad išėjo į gatves, reikalaudami naujų rinkimų.

ES taip pat reikalauja, kad Minskas paleistų, reabilituotų ir išmokėtų finansines kompensacijas politiniams kaliniams, užtikrintų laisvus ir sąžiningus rinkimus, kuriuos stebėtų ESBO atstovai, ir „sudarytų saugias sąlygas grįžti politinėje ir priverstinėje tremtyje atsidūrusiems asmenims“.

Misijų vadovai siūlo Briuseliui apsvarstyti galimybę išplėsti sankcijų taikymo sritį, jei nebus įvykdyti šie pagrindiniai ES reikalavimai.

Asmenų, kuriems turėtų būti taikomos sankcijos, skiltyje nurodomi aukščiausi režimo pareigūnai, įskaitant visus Saugumo tarybos narius ir jų artimiausius giminaičius, regioninių administracijų vadovus ir vadinamuosius „prezidento padėjėjus“ regionuose, taip pat „smurtavę žemesnio rango valdžios institucijų, tokių kaip policija, darbuotojai bei specialiųjų policijos dalinių, kaip antai KGB ir OMON, pareigūnai“.

Turto įšaldymas turėtų būti taikomas „valstybės valdomoms įmonėms, prisidedančioms prie režimo finansavimo, pavyzdžiui, naftos perdirbimo, kalio gamybos ir kitoms chemijos pramonės įmonėms“, finansų įstaigoms, t. y. visiems valstybiniams bankams ir kai kuriems privatiems bankams, pavyzdžiui, Minsko tranzito bankui, mašinų sektoriuje veikiančioms įmonėms, tokioms kaip „BelAz“ ir Minsko traktorių gamykla, bei nacionaliniam geležinkeliui“.

Jei situacija prastės, bus siūloma įvesti sektorines sankcijas, numatančias draudimą ES veikiančioms ar susijusioms įmonėms, tokioms kaip „MasterCard“, „VISA“ ir „Swift“, teikti paslaugas ar tiekti prekes iš energija ir žaliavomis prekiaujančių Baltarusijos bendrovių, taip pat visų valstybinių įmonių ir bendrovių, priklausančių į ES sankcijų sąrašą įtrauktiems asmenims.