Pasaulyje

2021.02.16 13:41

Monika Bičkauskaitė. Iškalbingas Baltijos šalių ir Prancūzijos susitikimas: netikėta sąjunga ar Briuselio išdavystė?

Monika Bičkauskaite, EurActiv, LRT.lt2021.02.16 13:41

Naujai užsimezgusi Prancūzijos ir Baltijos šalių draugystė yra daugiašalių saugumo ir bendradarbiavimo struktūrų papildinys. Tai kol kas nereiškia, kad Baltijos šalys išmainė Briuselį į Paryžių, tačiau neseniai atsinaujinęs šių valstybių bendradarbiavimas, ypač kibernetinio saugumo ir dezinformacijos srityse, turėtų tęstis, rašo Vokietijos Marshallo fondo (GMF) Varšuvos biuro programų asistentė Monika Bičkauskaitė.

Ši publikacija yra LRT.lt portalo partnerio „EurActiv“ originalus kūrinys.

Kai praėjusį rugsėjį Emmanuelis Macronas lankėsi Lietuvoje ir Latvijoje, Baltijos šalys tikėjosi aktyvesnio dvišalio dialogo ir bendradarbiavimo.

Tačiau NATO rytinis sparnas buvo nemaloniai nustebintas, kai Eliziejaus rūmai paskelbė apie ketinimus įgyvendinti tokią politiką, kurią galėtume pavadinti „Prancūzija pirmiausia“, kuri ragina atnaujinti dialogą su Rusija ir sumažinti priklausomybę nuo Amerikos saugumo garantijų – nė vienas iš šių pasiūlymų nėra priimtinas Baltijos trejetukui.

Vis dėlto praėjusią savaitę baimė būti užmirštiems Europos lyderių politikos darbotvarkėse ėmė po truputį sklaidytis, mat Paryžius surengė pirmąjį trijų Baltijos šalių užsienio reikalų ministrų ir jų kolegos iš Prancūzijos Jeano-Yveso Le Driano susitikimą 3+1.

3+1 susitikimas: daugiau nei vien simbolis

J. Y. Le Driano kvietimas trims Baltijos šalių ministrams susitikti Paryžiuje žymėjo šimtmetį nuo tos dienos, kai Prancūzija de jure pripažino šias valstybes, tačiau nebuvo vien simbolinis. Juo Paryžius pademonstravo siekį užmegzti Prancūzijos ir Baltijos šalių dialogą, kurio kaip tik ir pritrūko E. Macrono vizito Vilniuje metu.

Paryžiuje susitikę keturi ministrai aptarė visą virtinę bendrų interesų, įskaitant pandemijos situaciją, Europos atsistatymo planą, būsimą Prancūzijos pirmininkavimą ES, neteisėtą Aleksejaus Navalno sulaikymą Rusijoje, padėtį Baltarusijoje, Ukrainoje, Kalnų Karabache ir Sahelyje, taip pat santykius su JAV, Kinija ir Turkija.

Svarbu tai, kad diskusijoje nebuvo minimas galimas dialogas su Rusija, o daugiausia dėmesio buvo skiriama Kremliaus pasmerkimui už neteisėtą ir politiškai motyvuotą A. Navalno sulaikymą, reikalaujant nedelsiant jį paleisti, – tai politikos kryptis, kurios laikosi Baltijos šalys.

Be abejo, Prancūzijos laikysena pasikeitė svarbiu politiniu momentu, kai pasaulis smerkia žiaurų Maskvos elgesį su protestuotojais, reikalaujančiais A. Navalno išlaisvinimo.

Nepriklausomai nuo to, ar Prancūzija nutraukė dialogą su Rusija sąmoningai, ar aplinkybių verčiama, taip susiklosčiusi situacija atveria daugiau galimybių naujiems ir geresniems Prancūzijos ir Baltijos šalių santykiams.

Galinga vieningos Europos žinutė

Prancūzija patvirtino esanti pasiruošusi kurti glaudesnius santykius su Baltijos šalimis, sutelkdama dėmesį į „3+1“ susitikimą ir kitus ministrų vizitus Baltijos valstybėms aktualiausiais klausimais.

Greta nuodugnios diskusijos apie padėtį Rusijoje, Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis buvo pakviestas dalyvauti konferencijoje, skirtoje Baltarusijos ateičiai aptarti, kur dalyvavo kolegos iš Prancūzijos, Lenkijos ir Rumunijos bei demokratinės Baltarusijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja.

Renginyje diskutuota, kaip ES galėtų išlaikyti Baltarusijos klausimą savo politikos darbotvarkėje ir suteikti daugiau politinės paramos Baltarusijos pilietinei visuomenei. Svarbu tai, kad J. Y. Le Drianas pakartojo savo ir E. Macrono požiūrį į neteisėtą Aliaksandro Lukašenkos režimą ir priminė apie Prancūzijos ryžtą remti Baltarusijos žmonių demokratinius siekius.

Tuo tarpu Lietuvos užsienio reikalų ministras reikalavo griežtinti sankcijas tiek Baltarusijos, tiek ir Rusijos lyderiams.

Tai, kad tokio pobūdžio renginys buvo suorganizuotas Paryžiuje, o ne Briuselyje ar vienoje iš Vidurio ir Rytų Europos sostinių siunčia aiškią žinią – Europa yra vieningą, o Prancūzija siekia bendrauti su visais europiečiais, ne vien su panašiai mąstančiomis šalimis.

Dėmesį šiems politiniams klausimams ypač vertina Lietuva, kuri, prisiėmusi lyderės vaidmenį Baltarusijos krizės metu, bandė atkreipti Europos sostinių dėmesį į įvykius kaimyninėje šalyje.

Naujas puslapis Prancūzijos ir Baltijos šalių santykiuose

Taigi nenuostabu, kad Lietuva padėkojo Prancūzijai už paramą šalies ir regiono saugumui ir teigė esanti pasirengusi stiprinti bendradarbiavimą gynybos srityje, įskaitant ir kibernetinę erdvę.

Šiuo metu Prancūzija jau prisideda prie sustiprinto NATO kontingento Baltijos šalyse ir Lenkijoje – Rukloje, Lietuvoje, dislokuota 300 prancūzų kareivių. Tačiau, skirtingai nuo kitų pirmaujančių NATO narių, iki šiol Prancūzija nesiėmė vadovaujančio vaidmens ir nedidino savo karinio atstovavimo Rusijos kaimynystėje esančiose šalyse – Baltijos trejetas neabejotinai apsidžiaugtų pamatęs, kad ši nuostata keičiasi.

Greta intensyvesnio bendradarbiavimo gynybos ir saugumo srityje, G. Landsbergis ir už Europos reikalus atsakingas Prancūzijos užsienio reikalų ministerijos valstybės sekretorius Clementas Beaune`as sutarė, kad abi šalys turėtų stiprinti bendradarbiavimą energetikos ir skaitmeninių inovacijų srityje.

Aktyvesnis ir iš tiesų dvišalis dialogas, taip pat daugybė susitarimų dėl būsimo bendradarbiavimo verčia naują puslapį Prancūzijos ir Baltijos šalių santykiuose, kuriame priešingose Europos ašyse esančios šalys bandys sujungti savo interesus į bendrą pusiausvyrą.

Vis dėlto Baltijos šalys kol kas dar nesiekia iškeisti Briuselio į Paryžių. Prancūzijos ir Baltijos valstybių dialogo pradžia nereiškia, kad Prancūzijai pavyko jas įtikinti palaikyti Paryžiaus poziciją, reikalaujančią Europos strateginio suvereniteto ar amerikiečių ginkluotės Europoje apribojimo.

Žvelgiant iš Baltijos trejeto perspektyvos, naujoji Prancūzijos ir Baltijos šalių draugystė yra daugiašalių saugumo ir bendradarbiavimo struktūrų papildinys. Be to, tai rodo, kad užtikrintumo stokojančiame pasaulyje Baltijos šalys pradeda suprasti Prancūzijos palaikomų dvišalių santykių ir tvirtesnių ryšių poreikį Europoje.

Taigi ateityje 3+1 bendradarbiavimas greičiausiai bus tęsiamas, ypač kibernetinio saugumo ir dezinformacijos srityse. Pernai rugsėjį vykusio vizito į Baltijos šalis metu E. Macronas su Lietuva ir Latvija pasirašė bendrą pareiškimą, kuriame raginama griežtinti ES teisės aktus, kovojant su rinkimų manipuliacijomis ir dezinformacija.

Tikimasi, kad ir ateityje šalys bendradarbiaus šioje srityje.

Monika Bičkauskaitė yra Vokietijos Marshallo fondo (GMF) Varšuvos biuro programų asistentė, kur koordinuoja fondo programas Varšuvoje, Baltijos ir Višegrado ketverto šalyse. Ji rašo apie NATO, transatlantinius ryšius, Rytų Europą ir Prancūziją.

Šiame straipsnyje pateikiama autoriaus nuomonė, kuri nebūtinai sutampa su LRT nuomone.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt