Pasaulyje

2021.02.13 16:30

Kremlius bando Rusijos vaikus „saugoti“ nuo protestų: komisarai mokyklose malšins susidomėjimą

Любовь Чижова, Robert Coalson, „Radio Free Europe/Radio Liberty“, LRT.lt2021.02.13 16:30

Sausio pabaigoje, kai per Rusiją nusirito protestų banga, iššaukta sausio 17 d. įvykdyto opozicijos lyderio Aleksejaus Navalno sulaikymo, šalies švietimo ministras kreipėsi į aukštuosius parlamento rūmus – Federacijos tarybą. 

Ši publikacija yra LRT.lt portalo partnerio „Radio Free Europe / Radio Liberty“ (RFE / RL) originalus kūrinys.

„Kaip vaikai pasieks jiems keliamus tikslus? Kas gali turėti įtakos jų pasaulėžiūrai ir kokiu gyvenimo momentu? – sausio 27 d. įstatymų leidėjų klausė Sergejus Kravcovas. – Ką reikėtų padaryti, siekiant užkirsti kelią tiems, kas nori daryti „žalingą įtaką“ mūsų vaikams?“

Jo klausimai nuskambėjo valstybės pareigūnų komentarų ir Kremliaus kontroliuojamų žiniasklaidos priemonių pranešimų, kuriais, nepaisant įrodymų trūkumo, buvo siekiama pavaizduoti A. Navalną ir kitus protesto organizatorius kaip pasiruošusius į gatvės protestus prieš Vyriausybę vilioti nepilnamečius, kontekste.

Siekdamas rasti atsakymus į šiuos klausimus S. Kravcovas iniciavo programą „Vaikystės vedliai“, numatančią naują „mokyklos direktoriaus patarėjo auklėjimui (rus. „vospitanije“) pareigybę Rusijos mokyklose ir bendradarbiavimą su studentų organizacijomis“. Terminas „vospitanije“ reiškia tinkamu elgesiu pasižyminčių vaikų auklėjimo ir ugdymo procesą, siekiant integruoti juos į suaugusiųjų visuomenę.

Visgi kai kurie stebėtojai šią iniciatyvą vertina kaip pastangas laikyti mokyklinio amžiaus rusus atokiau nuo antivyriausybinių protestų. Pareigūnai dar 2017 m. perspėjo nepilnamečius vengti gatvių protestų, nes paaugliai buvo tarp dešimčių tūkstančių žmonių, išėjusių į gatves po to, kai A. Navalno Kovos su korupcija fondas išplatino vaizdo įrašą, pasakojantį apie tuomečiam ministrui pirmininkui Dmitrijui Medvedevui neva priklausančius ar jo naudojamus prabangius namus.

Priešingas poveikis?

Politologas Konstantinas Kalačiovas teigia, kad jei šia programa siekiama užkirsti kelią paaugliams dalyvauti mitinguose, tai gali turėti visiškai priešingą poveikį. Jis sako, kad valdžia turėtų vengti bet kokių bandymų įdarbinti Rusijos mokyklose „politinius komisarus“ – šiuo terminu buvo vadinami funkcionieriai, kurie sovietmečiu siekė užtikrinti lojalumą komunistų partijai ir drausmę kariuomenėje bei darbovietėse.

„Jei mokyklose pasirodys kokie tai politiniai komisarai ar „auklėtojai“ ir pradės aiškinti vaikams, kaip pavojinga dalyvauti protestuose, tai tik paskatins jų susidomėjimą tokiais dalykais“, – RFE / RL sakė K. Kalačiovas.

Iniciatyva „Vaikystės vedliai“ nacionaliniu mastu bus įgyvendinta 2022 m., tačiau jau dabar atliekami bandomieji projektai dešimtyje regionų nuo Kaliningrado prie Baltijos jūros iki Sachalino salos Ramiajame vandenyne. Viena iš tokių vietų yra Sevastopolio miestas Kryme, 2014 m. Rusijos užgrobtame Ukrainai priklausančiame pusiasalyje prie Juodosios jūros.

Projektą įgyvendina Rusijos moksleivių judėjimas (RDŠ), kuris, nepaisant pavadinimo, buvo įkurtas 2015 m. prezidento Vladimiro Putino įsakymu ir kuriuo siekiama „asmenybę formuoti nusistovėjusių Rusijos visuomenės vertybių pagrindu“.

RDŠ vadovauja 33 metų Irina Pleščeva, dirbusi V. Putiną palaikančio Rusijos liaudies fronto (ONF) Maskvos srities administracijoje ir buvusi jaunimo organizacijos „Naši“ aktyvistė.

Komentuodama situaciją RFE / RL, I. Pleščeva teigė, kad planas įsteigti mokyklos patarėjų pareigybę nėra atsakas į protestus, apėmusius Rusiją po to, kai buvo įkalintas vos iš Vokietijos, kur gydėsi po, kaip pats teigia, V. Putino nurodymu įvykdyto pasikėsinimo nunuodyti, grįžęs A. Navalnas.

„Šiam projektui jau šeši mėnesiai, – teigė ji. – Jis buvo pradėtas įgyvendinti praėjusiais metais. Galbūt prisimenate, kad Valstybės Dūma (žemieji parlamento rūmai) pernai gegužę surengė diskusijas dėl patriotinio ugdymo projekto. Tuomet ir buvo paskelbta apie šių pareigybių steigimą.“

Anot jos, iniciatyvos tikslas yra gerinti komunikaciją su vaikais ir perduoti valdžios institucijoms juos neraminančias problemas. „Žinau, kad be lavinimo mūsų mokyklos vaikams nelabai ką turi pasiūlyti, – sakė I. Pleščeva. – Jie neturi daugiau jokių galimybių, neturi galimybės net normaliai bendrauti tarpusavyje už socialinės žiniasklaidos ribų. Be to, dabar išgyvename pandemiją, todėl įvesta įvairių papildomų apribojimų. Mokytojai sako, kad jiems paprasčiausiai nelieka laiko vaikams.“

Ji taip pat sakė, kad naujieji konsultantai kartu su moksleiviais užsiims užklasine veikla ir kaip pavyzdį nurodė kompiuterinius žaidimus, pilietines savanorių programas ir maitinimo mokyklose programų stebėjimą.

„Apskritai moksleiviai nelabai domisi politika, – sakė ji. – Jei pasidairytumėte po „TikToką“, pamatytumėte, kad net ir pastarosiomis savaitėmis, kai buvo raginami eiti į protestus, vaikai labiau domėjosi naujausiais šokiais, memais ar kas yra ką įsimylėjęs. Brendimo metu vaikai domisi ir kitais dalykais, ne tik politika.“

„Jie turi būti integruoti“

„Mes kalbame ne apie politinį švietimą, bet apie bendravimą su vaikais, – pridūrė I. Pleščeva. – To bendravimo esmė yra galimybė atsakyti į juos dominančius klausimus.“
Leidiniui „Kommersant“ I. Pleščeva teigė, kad naujieji patarėjai „turės kalbėtis su vaikais jų kalba, žinoti memus, žiūrėti tas pačias internetines transliacijas ir filmus, klausytis jų muzikos, būti aktyvūs socialiniuose tinkluose ir išmanyti vaizdo bei kompiuterinius žaidimus.“

Kaip rašo „Kommersant“, ji taip pat sakė, kad ypatingas dėmesys bus skiriamas vaikams, kurie buvo sulaikyti nesankcionuotų protestų metu, kad „jie nemanytų, jog mes ant jų pykstame ar kad jie yra apleisti“.

„Jie turi būti integruoti į RDŠ projektus“, – pridūrė I. Pleščeva.

Naujiesiems patarėjams, kuriais, kaip manoma, taps esami mokytojai ar pedagoginių aukštųjų mokyklų absolventai, RDŠ planuoja pasiūlyti 15 tūkst. rublių (200 JAV dolerių) mėnesinį priedą prie atlyginimo. Atrinkti kandidatai dalyvaus 106 valandų trukmės mokymo programoje. Tikimasi, kad pirmaisiais metais programą baigs ir veiklą kai kuriose iš 40 tūkst. šalies mokyklų pradės apie 2,5 tūkst. patarėjų.

Analitikas K. Kalačiovas prognozuoja, kad naujosios iniciatyvos greičiausiai laukia prieš dešimtmetį pakankamai įtakingos, bet šiuo metu nebeegzistuojančios Kremliaus remiamos jaunimo grupės „Naši“ likimas. „Visa tai baigėsi seniai, ir daugelis jos aktyvistų dabar prijaučia opozicijai, – sakė jis. – Jie nusivylė ateitimi, kuri jiems buvo piešiama, bet taip niekada ir nesimaterializavo. Jų lūkesčiai buvo užkelti ir nuvilti.“

Skeptiškai nusiteikusi ir vaikų psichologė Svetlana Kačmar. „Matau, kad šį projektą įgyvendina buvę „Naši“ aktyvistai, – sakė ji RFE / RL. – Bet vos tik baigėsi parama ir finansavimas tai organizacijai, ji dingo iš mūsų kasdienio gyvenimo. Visuomenė jos nepriėmė.“

Mokyklose mažėja psichologų

„Esu tikra, kad naujieji darbuotojai nebus pakankamai apmokyti kalbėti su vaikais apie politiką, – sakė S. Kačmar. – Be to, mūsų vaikai nėra tokie kvaili, kad nepajustų, jog jiems daromas spaudimas, ar nepastebėtų, kad jiems per prievartą brukama kažkokia informacija.“

S. Kachmar taip pat pridūrė, kad pastaruoju metu Rusijos mokyklose buvo sumažintas psichologų, logopedų ir kitų panašių specialistų skaičius. „Turėtume paklausti Švietimo ministerijos, kodėl jie mažina tokio pobūdžio paslaugų teikimą mokyklose, bet bando mėtyti pėdas, įvesdami naujas pareigybes, – sakė ji. – Turime reikalauti, kad būtų grąžinti tikri specialistai.“

Profesinės organizacijos „Mokytojas“ vadovas Vsevolodas Luchovickis teigia, kad projektas greičiausiai žlugs, nes mažai kas norės dirbti už 15 tūkst. rublių per mėnesį. „Manau, kad mūsų biurokratai pamirš apie tai jau po kelių mėnesių“, – sakė jis.

Remiantis apklausa, atlikta sausio 31 d. vykusių masinių protestų prieš V. Putiną metu, mažiau nei 2 proc. jų dalyvių buvo jaunesni nei 18 metų. 66 proc. protestų dalyvių buvo 18–35 m. amžiaus.

Populiariausi