Pasaulyje

2021.02.05 14:29

Apgaulinga ramybė: JAV ir Rusija susitarė dėl branduolinių ginklų, bet akys krypsta į Kiniją

Aurimas Piečiukaitis, LRT TELEVIZIJA, LRT.lt2021.02.05 14:29

Rusija jau yra įvykdžiusi savo branduolinių ginklų atnaujinimo programą, tačiau JAV dar tik rengiasi tai padaryti. Šią savaitę valstybės susitarė pratęsti tokią ginkluotę ribojančią sutartį, bet visiems nerimą kelia auganti Kinijos galia. Išskirtiniame interviu LRT TELEVIZIJAI vyriausioji amerikiečių derybininkė „New START“ sutarčiai Rose Gottemoeller sakė, kad tiek Maskva, tiek Vašingtonas nori kalbėtis su Pekinu dėl ribojimų.

Diplomatė R. Gottemoeller Valstybės departamente ėjo pasekretorės ginklų kontrolei ir tarptautiniam saugumui pareigas, ji vadovavo deryboms su Rusija dėl branduolinius ginklus ribojančios „New START“ sutarties, kurią šalys pasirašė 2010 metais, o šią savaitę pratęsė dar 5 metų laikotarpiui.

Bidenas santykių su Rusija „perkrauti“ neketina

– Norėčiau pradėti nuo klausimo „kas jeigu“. Kas nutiktų, jei vasario 5-ąją naujoji START sutartis nustotų galioti? Kaip pasikeistų Jungtinių Valstijų ir Rusijos santykiai, įgyvendinant ginklų kontrolę?

– Jei „New START“ sutartis nebūtų pratęsta vasario 5 d., pirmą kartą per 60 metų praktiškai nebeliktų jokių branduolinių ginklų apribojimų tarp Sovietų Sąjungos ir JAV, dabar – Rusijos Federacijos ir JAV. (...) Taigi, manau, kad buvo labai svarbu išplėsti „New START“ ribas. Tai reiškia, kad yra abipusis nuspėjamumas, kad suprantame, kas vyksta Rusijos branduolinėse pajėgose, tai svarbu JAV saugumui ir svarbu mūsų sąjungininkų NATO saugumui.

– Bet dalis buvusios administracijos pareigūnų ir analitikų reiškia susirūpinimą, kad sutarties galiojimas pratęstas maksimaliam dokumente numatomam laikotarpiui – penkeriems metams, esą reikėjo rinktis pratęsimą vieneriems ar porai metų. Jie sako, kad taip Bideno administracija prarado svertą ateities derybose su Rusija dėl naujos ginkluotės. Ką manote jūs?

– Niekada netikėjau, kad pratęsiant „New START“ sutartį įgyjami kokie nors rimtesni svertai. Ir iš tikrųjų, tokia buvo visą šį rudenį iš Maskvos transliuojama linija; kai Donaldo Trumpo administracija bandė paspausti tuos pačius svertus, Rusijos pozicija buvo tokia: „Mums šios sutarties reikia ne labiau nei jums.“ Taigi iš esmės jie atsisakė paklusti svertų poveikiui.

Mano manymu, yra dvi priežastys, kodėl turėtume džiaugtis, kad prieš akis turime 5 užtikrintus metus. Kiti uždaviniai branduolinių ginklų kontrolės srityje bus gana sudėtingi. Dar prezidentas Donaldas Trumpas siūlė prezidentui Vladimirui Putinui įšaldyti branduolines galvutes. Maniau, kad tai yra teisingas žingsnis tiesiogiai apribojant kovines galvutes.

Paprastai anksčiau mes visuomet apribodavome kovines galvutes, apribodami jas gabenančias raketas. Sunaikinus raketas, kovinės galvutės būdavo nuo jų nuimamos ir išgabenamos į saugyklą. Jei dabar imsimės tiesiogiai riboti kovines galvutes, mes iš tikrųjų sumažinsime jų kiekį, mes jų atsikratysime. Aš manau, kad tai yra teisinga kryptis. Tačiau tai užtruks šiek tiek laiko. Bus sudėtinga. Tai labai jautrūs įrenginiai. Jie jautrūs ne tik rusams, bet ir JAV, taip pat ir mūsų NATO sąjungininkams.

Taigi užtruks daug laiko, kol bus suderėtas kitas susitarimas, vienerių metų nepakaks, nemanau, kad ir dvejų pakaktų kitai sudėtingai branduolinei sutarčiai parengti, todėl turėsime įvertinti įvairius aspektus, o tai užtruks šiek tiek laiko. Atvirai kalbant, manau, reikės ir tam tikrų tyrimų.

Kitas privalumas JAV yra tai, kad Jungtinės Valstijos tik pradeda modernizuoti savo naują branduolinę triadą. Rusai modernizaciją jau baigė. Taigi, kol modernizuosime savo branduolinę triadą, ateinančius penkerius metus mums reikalingas nuspėjamumas. Turime taikyti Rusijai apribojimus, nes jie turi didelius gamybos pajėgumus ir, jei apribojimų neliktų, galėtų gaminti naujas papildomas raketas. Taigi, mes modernizuojamės, rusai jau modernizavosi, bet mes visa tai apribojome „New START“ sutartimi.

– Ar naujoji START sutartis suteikia galimybę stebėti naujausias Rusijos karines technologijas? Pavyzdžiui, „Avangard“ ar „Kinzhal “.

– Manau, jau aišku, kad pats prezidentas V. Putinas yra sakęs, jog yra pasirengęs įtraukti naująją tarpžemyninę balistinę raketą „Sarmat“, sunkiąsias tarpžemynines balistines raketas „Sarmat“ į „New START“ sutartį, taip pat ir hipergarsinį raketinį kompleksą „Avangard“, vadinamąjį HGV. Taigi šios dvi sistemos bus ribojamos pagal „New START“ sutartį.

Kalbant apie kitas jų naujas sistemas – „Kinzhal“ – tai yra ore paleidžiamos balistinės raketos ir kai kurie ekspertai sako, kad jos taip pat turėtų būti įtrauktos į naująją sutartį, nes šios sistemos atitinka „New START“ pateiktą balistinės raketos apibrėžimą. Pamatysime.

Tai tik ekspertų nuomonė, tai dar nėra oficiali Rusijos pozicija. Mums reikia naujų derybų, kad aptartume šias naujas rusų sistemas, pvz., kai kurias branduolines torpedas, branduolines sparnuotąsias raketas, kurias jie kuria. Tai yra sistemos, apie kurias, mano nuomone, turi būti diskutuojama per būsimas derybas ir tai mes suprantame.

– Kitas Trumpo administracijos argumentas [kritikuojant Naująją START sutartį] buvo tai, kad į derybas dėl ginklų kontrolės turėtų būti įtraukta Kinija. Tai ypač pabrėžta Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų sutarties kontekste. Ar įmanoma į derybas įtraukti Kiniją? Kaip tai padaryti?

– Manau, kad bus svarbu įtraukti Kiniją į kitą diskusijų etapą, į kitą derybų etapą, ir būtent dėl jūsų įvardytų priežasčių. Visoje Eurazijoje labai išaugo vidutinio nuotolio nuo žemės paleidžiamų raketų skaičius. Kinija yra tarp tų, kurie sėkmingai pasigamino ir dislokavo nemažai nuo žemės paleidžiamų vidutinio nuotolio raketų.

Taigi, manau, atvirai kalbant, ir mes, ir rusai esame suinteresuoti kalbėtis su Kinija dėl tam tikrų apribojimų įvedimo. Visgi man atrodo, kad ir čia reikės šiek tiek laiko, nes Kinija niekada nedalyvavo tokiose derybose. Mes ir sovietai, kaip sakiau, jau 60 metų tuo užsiimame, dabar su Rusijos Federacija, tačiau Kinija niekada nedalyvavo tokiose derybose. Taigi, manau, skubėti nereikia, bet aš tikiu, kad pats laikas pradėti kalbėtis su kinais apie vidutinio nuotolio sistemų kontrolę ir ribojimą.

– Ar Rusija bei Jungtinės Valstijos galėtų kaip nors paskatinti Kiniją jungtis prie derybų?

– Na, kaip visada, stimulas turi būti juntamas Pekine, kaip ir Maskvoje bei Vašingtone. Rusai dislokuoja savo naująją vidutinio nuotolio sistemą 9M 729, žinoma, jie neigia, kad tokiu būdu pažeidžiama INF sutartis, tačiau žinau, kad kinai tai atidžiai stebi, nes ta raketų sistema dislokuojama Rusijos Federacijos Azijos dalyje, Tolimuosiuose Rytuose.

Ir žinau, kad jie labai susidomėję stebi, ką darys Jungtinės Valstijos, kalbant apie naujų nuo žemės paleidžiamų sparnuotųjų raketų dislokavimą taip pat ir Azijoje. Todėl man atrodo, kad kinai supras, jog turi tam tikrų saugumo interesų, o tai visada yra svarbiausia priežastis, kodėl šalys jungiasi prie derybų, – jos yra suinteresuotos saugumu, jos nori žinoti, kas vyksta su Rusijos sistemomis ir su JAV sistemomis Azijoje.

– Grįžtant prie Rusijos. Prezidento Bideno kadencija trunka jau ilgiau nei savaitę. Ir panašu, kad dėl Rusijos siekiama dvilypės strategijos. Viena vertus, pratęsiant susitarimą, remiamasi diplomatija, bet jis taip pat griežtai pasisako dėl Navalno, „Solar Winds“ kibernetinės atakos. Kaip jūs apibūdintumėte dabartinę Jungtinų Valstijų politiką Rusijos atžvilgiu?

– Jo požiūryje aiškiai matomas tęstinumas, iš tikrųjų, kuo skiriasi J. Bideno politika – jis pirmą kartą po daugelio prezidentų, po labai daug JAV prezidentų, nemėgina „perkrauti“ santykių su prezidentu V. Putinu. Prieš keletą dienų jie kalbėjosi telefonu ir manau, tiesiai, labai aiškiai išdėstė V. Putinui santykių problemas, problemas, kurias JAV įžvelgia, kaip jūs ir minėjote, Aleksejaus Navalno situacija, taip pat „Solar Winds“ kibernetinės atakos prieš JAV organizacijas.

Taigi, manau, kad yra aiškus noras kalbėtis su Rusija tiesiai šviesiai, labai atvirai, kad aiškiai būtų išdėstyti mums susirūpinimą keliantys dalykai, nurodytos raudonosios linijos. Kita vertus, ir tai, galima sakyti, yra Kubos raketų krizės išdava, kai mes ir SSRS, Jungtinės Valstijos ir SSRS, per Kubos raketų krizę 1962 m. supratome, kad branduoliniai ginklai iš tikrųjų yra egzistencinė grėsmė ne tik mūsų šalims, bet ir pasauliui, be abejo, ir mūsų sąjungininkams.

Taigi, labai svarbu, kad, nepriklausomai nuo to, kokie blogi būtų mūsų santykiai, o jie buvo iš tiesų blogi viso Šaltojo karo metu aštuntajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje iki pat devintojo dešimtmečio, mes kalbėjomės apie branduolinės ginkluotės mažinimą ir ribojimą. Man atrodo, kad tai yra teisingas kelias. Jie yra atskirame segtuve, nes kelia egzistencinę grėsmę ne tik JAV ir Rusijai, bet ir likusiam pasauliui, taip pat, reikia pasakyti, ir mūsų sąjungininkams.

– Kaip, jūsų nuomone, Bideno administracija ateityje reaguos į piktybinius Rusijos veiksmus, kaip turėtų reaguoti? Kokių priemonių galima būtų imtis dėl Navalno ar „Solar Winds“ kibernetinės atakos? Nes kol kas girdime tik pareiškimus dėl susirūpinimo ar raginimus paleisti Navalną.

– Na, aš nenorėčiau spėlioti, ką prezidentas ketina daryti. Aš žinau, kad jie svarsto įvairius galimus instrumentus ir priemones, jau galioja Europos Sąjungos ir Jungtinių Valstijų sankcijos dėl padėties Ukrainoje, Donbase ir Kryme. Taigi, manau, galime tikėtis, kad bus naudojamos tokios priemonės, tačiau pamatysime, kaip jos bus formuojamos, kaip jos bus organizuotos ir kokiu lygiu JAV bendradarbiaus su sąjungininkais, taikydama reagavimo mechanizmą.

– Minite sąjungininkus. Per Trumpo kadenciją tarp Europos ir Jungtinių Valstijų išryškėjo trinčių. Bet kai kurios jų gali išlikti. Praėjusią savaitę Vokietija pakartojo, kad yra pasiruošusi tęsti dujotiekio „Nord Stream 2“ tiesimą. Ar bus įmanoma transatlantiniams sąjungininkams susivienyti Rusijos veiksmų akivaizdoje?

– Tai nebus lengva. Dėl to nekyla klausimų, nes D. Trumpo administracijos valdymo metais buvo iššvaistyta nemažai pasitikėjimo. Bet labai padrąsino ir suteikė vilties prieš savaitę, inauguracijos dieną, prezidento J. Bideno inauguracijos kalboje pasakyti žodžiai apie mūsų aljansus – jis labai aiškiai pasakė, kad vienas svarbiausių jo prioritetų, be abejo, svarbiausias prioritetas užsienio politikoje, bus atkurti aljansus tiek Europoje, tiek Azijoje; aš manau, kad tai labai aiški žinia.

Jis skambino. Jis ir NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas kalbėjosi ir turėjo galimybę aptarti šį klausimą. Po kelių savaičių generolas Lloydas Austinas, naujasis gynybos sekretorius, atvyks į NATO, į NATO gynybos ministrų susitikimą. Taigi, manau, bus daug galimybių pradėti atkūrimo procesą nuo aukščiausio lygmens žemyn, ir žinau, kad tai bus pagrindinis naujos komandos prioritetas.

– Savo paskutiniu klausimu norėčiau sugrįžti prie ginklų kontrolės ir šiek tiek paspėlioti dėl ateities. Naujoji START sutartis pratęsiama, bet tuo pačiu metu abiejose šalyse, kaip minėjote, vyksta arsenalų modernizacija. Tad kokia ateitis laukia bendros Rusijos ir Jungtinių Valstijų ginklų kontrolės?

– Manau, svarbu pabrėžti, kad ši modernizacija yra ribota. Tai nėra ginklavimosi lenktynės. Tiek JAV, tiek Rusija gali dislokuoti tik 700 pernešimo sistemų ir, kaip žinote, daugiau gaminti negali. Tai buvo svarbus aspektas, pratęsiant „New START“ galiojimą; taip pat siekiama, kad Rusija, turėdama aktyvesnes balistinių raketų gamybos linijas, nepralenktų JAV.

Taigi, nuoširdžiai manau, kad tai yra svarbus dalykas ir nereikia jo pamiršti. Taip, Rusijos Federacijoje vyksta modernizacija, ji vyksta jau kurį laiką, tačiau ji yra ribojama ir išliks ribojama bent jau ateinančius penkerius metus, o tuo tarpu turėsime daug laiko suderinti kitas sutartis ir susitarimus. Beje, ne visos jos gali būti tokios sutartys, kurios, pavyzdžiui, turi būti pateiktos JAV Senatui ratifikuoti. Tai gali būti susitarimai, vienašališki, lygiagretūs susitarimai.

Negaliu tiksliai pasakyti, koks bus derinys. Tačiau yra daugybė diplomatinių priemonių, kurias galima naudoti. Bet, kaip minėjau mūsų pokalbio pradžioje, manau, kad kita labai svarbi užduotis yra pradėti tiesiogiai riboti kovinių galvučių skaičių, nes rusai dislokuoja daug, labai daug branduolinių galvučių taip pat ir mūsų NATO sąjungininkų kaimynystėje. Taigi turime pradėti jas tiesiogiai riboti ir įdiegti keletą tinkamų stebėjimo ir tikrinimo priemonių.

– Ačiū jums už pokalbį.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt