Pasaulyje

2021.02.14 16:31

Estijos įvaizdis bliūkšta – skaitmeninė šalis su pandemija susitvarkė ne geriau nei Latvija ir Lietuva

Keegan McBride, LRT.lt2021.02.14 16:31

Pavyzdžiu elektroninio valdymo srityje laikyta ir ne kartą už tai girta Estija neatlaikė spaudimo COVID-19 krizės akivaizdoje. Ne geriau sekėsi ir jos kaimynėms Latvijai ir Lietuvai.

Šią publikaciją galite skaityti ir anglų kalba.

Ištobulintas skaitmeninis valdymas ir nedideli sergamumo COVID-19 rodikliai vadinamajame Baltijos burbule per pirmąją pandemijos bangą tarptautiniu mastu sudarė įspūdį, kad jei tik vyriausybės būtų skaitmenizuotos, jos galėtų kur kas geriau valdyti pandemiją.

Nors Estija aktyviausiai propagavo šią idėją užsienyje, Latvija ir Lietuva ne mažiau kalbėjo apie skaitmeninį atsaką į pandemiją.

Deja, pandemijai progresuojant visose trijose šalyse, atvejų skaičius augo ir netrukus tapo aišku, kad skaitmeninio valdymo nepakanka. Ypač Estijoje, kur e. valdymas yra tapęs neatsiejama šalies tapatybės dalimi, greitai išryškėjo ekosistemos trūkumai.

Latvija ir Lietuva, kurių skaitmeninis valdymas kiek mažiau išplėtotas, iš šios situacijos gali pasimokyti, kaip ankstyvesniame etape kurti ir plėtoti geresnes sistemas.

Kalbant konkrečiai apie COVID-19 pandemiją, dvi svarbiausios skaitmeninio valdymo sistemos buvo e. mokykla ir e. sveikata. Estijoje nė viena iš jų nebuvo tinkamai pasirengusi.

Greitai paaiškėjo, kad Estijos e. mokykla nepajėgi susidoroti su keliamomis užduotimis ir negali pasiūlyti reikiamų paslaugų, kad būtų galima visiškai pereiti prie nuotolinio mokymo. Mokytojams ir mokykloms teko patiems spręsti, kokias sistemas ir paslaugas naudoti.

Taip susidarė situacija, kai mokiniams kasdieniams mokymosi poreikiams dažnai prireikia daugybės skirtingų paskyrų, slaptažodžių ir programinės įrangos. Tėvams, turintiems keletą mokyklinio amžiaus vaikų, teko ne tik tvarkyti visą virtinę paskyrų ir paslaugų, bet ir aprūpinti atžalas nešiojamaisiais kompiuteriais ar planšetėmis.

Kai kuriais atvejais įrangą suteikė mokyklos, dalį paaukojo privatusis verslas, o kai kurie tėvai patys nupirko vaikams reikiamus įrenginius. Šį procesą dar labiau apsunkino paslaugų teikimo sutrikimai ir DDoS (paskirstymo paslaugos trikdymo) atakos, dėl kurių dalis sistemos e. mokykla paslaugų ir aplinkų tapo neprieinamos.

Todėl galima sakyti, kad Estijai pavyko gana greitai pereiti prie nuotolinio mokymo ne dėl elektroninės sistemos išmanumo, o dėl mokytojų, mokinių ir jų tėvų atkaklumo, įgūdžių ir imlumo naujovėms.

Estijos e. sveikata yra pagrindinė šalies elektroninio naratyvo dalis, dabartine forma egzistuojanti maždaug nuo 2008-ųjų. Tačiau, panašiai kaip ir e. mokykla, per COVID-19 pandemiją ji ėmė šlubuoti.

Pirmas išryškėjęs trūkumas buvo galimybių teikti bet kokias telemedicinos paslaugas stoka. Kadangi medicinos įstaigos buvo priverstos nutraukti veiklą, nebuvo įmanoma organizuoti nuotolinių konsultacijų, panaudojant tam reikalingą vaizdo įrangą, gydytojams pacientus teko konsultuoti tiesiog telefonu. Kaip ir e. mokyklos atveju, sveikatos sektoriui tęsti veiklą leido ne elektroninė sistema, o sveikatos priežiūros specialistų atsidavimas, įgūdžiai ir imlumas naujovėms.

Antras trūkumas susijęs su tikslios statistinės informacijos kūrimu ir sklaida. Krizės pradžioje viešai teikiamų duomenų dažnai buvo neįmanoma gauti, jie buvo neaiškūs ir daugeliu atvejų klaidinantys.

Esamos duomenų bazės ir registrai turėjo padėti duomenų pagrindu susiorientuoti situacijoje, tačiau taip neįvyko, nes dėl reguliavimo ir privatumo taisyklių skirtingos tos pačios ministerijos organizacijos dažnai neturėjo prieigos prie tų pačių duomenų.

Nors šis trūkumas jau pašalintas, o tikslūs ir patikimi duomenys atviri ir lengvai prieinami, klaidinamos informacijos sklaida ankstyvuoju pandemijos laikotarpiu dar labiau pakenkė Estijos sveikatos priežiūros valdybos (organizacijos, atsakingos už COVID-19 pandemijos valdymą) patikimumui, kuris ir taip šlubavo dėl dažnai nesėkmingo krizių modeliavimo ir pratybų.

Užsikrėtusių asmenų kontaktams atsekti Estija neturėjo duomenų bazės, registro ar panašių paslaugų ir, panašiai kaip Lietuva, buvo visiškai priklausoma nuo „Excel“ skaičiuoklių. Dėl šios priežasties įvelta nemažai klaidų, strigo kontaktų paieškos procesas, tad Sveikatos priežiūros valdyba kaip laikiną sprendimą sukūrė „LimeSurvey“ grįstą naują paslaugą.

Deja, dėl netinkamai konfigūruoto serverio ji tapo kibernetinio išpuolio taikiniu – buvo nutekinti tūkstančių estų asmens duomenys.

Siekdamas padėti valdžios institucijoms atsekti kontaktus, programinę įrangą kuriančių vietos bendrovių konsorciumas nemokamai sukūrė specialią programą. Nors teoriškai idėja buvo gera, netrukus paaiškėjo, kad ji neveikia taip, kaip norėtųsi, neteikia reikšmingos statistinės informacijos Vyriausybei, nėra susieta su ES sąveikos kontaktų atsekimo protokolu (Latvijos programėlė susieta, Lietuvos – ne) ir šiuo metu yra užstrigusi ilgame, brangiame ir sudėtingame įsigijimo procese.

Natūraliai kyla klausimas, kodėl.

Kodėl sušlubavo Estijos skaitmeninė ekosistema? Paradoksalu, tačiau pagrindinė to priežastis yra ir pagrindinė priežastis, kodėl Estija sugebėjo pasiekti aukštą skaitmeninimo lygį, – tai yra kliovimasis užsakomosiomis paslaugomis ir privačiojo sektoriaus įmonėmis, plėtojant paslaugas.

Tokiais atvejais, remiantis viešaisiais pirkimais, labai išauga reguliavimas ir sumažėja Vyriausybės gebėjimo reaguoti į situaciją greitis.

Dėl sumenkusių Estijos valdžios IT pajėgumų organizacijos ir jose dirbantys asmenys buvo per daug apkrauti, nes tuo pačiu metu privalėjo užtikrinti esamų sistemų valdymą, buvo atsakingi už naujų programų įsigijimą ir novatoriškų sprendimų kūrimą.

Kadangi dauguma skaitmeninių sistemų įsigyjamos per viešuosius pirkimus, jos dažnai kuriamos pagal konkrečius kriterijus tam tikru tikslu, todėl yra gana nelanksčios, jas sunku pritaikyti siekiant tinkamai reaguoti į besikeičiančią situaciją.

Be to, turint omenyje priklausomybę nuo privačiojo sektoriaus teikiamų paslaugų ir decentralizuotą Estijos Vyriausybės struktūrą, šiek tiek užtrunka, kol pokyčiai ir naujovės įsigali visoje sistemoje, todėl sulėtėja valstybės galimybės greitai spręsti vis iškylančias problemas. Galima sakyti, paradoksalu: tai, kas užtikrina sklandų Estijos skaitmeninio valdymo veikimą stabilesniais laikais, daugiausia kišo koją Estijos skaitmeniniam atsakui į pandemiją.

Ko iš viso to būtų galima pasimokyti ir į ką Latvija su Lietuva turėtų atsižvelgti, ateityje plėtodamos skaitmeninį valdymą?

Pirma, kalbant apie skaitmeninių paslaugų plėtrą, svarbu išlaikyti vidinius IT pajėgumus pačioje Vyriausybėje, per daug nesikliaujant viešaisiais pirkimais ar užsakomosiomis paslaugomis.

Antra, turi būti parengtos aiškios strategijos, kaip greitai pritaikyti sistemas pasikeitus situacijai arba kaip didinti vartotojų apkrovas esamoms paslaugoms, pavyzdžiui, pandemijos atveju. Vienas iš būdų tam pasirengti yra chaoso inžinerija.

Trečia, skaitmeninės paslaugos nėra susijusios vien tik su programine įranga, nereikia pamiršti ir žmonių bei techninės įrangos. Jei žmonės negali naudotis paslauga, visai nesvarbu, kad ji egzistuoja.

Ketvirta, užsiimkite skaitmeninių paslaugų efektyvumo modeliavimu ir testavimu pandemijų ar krizių metu; skaitmeninių paslaugų prieinamumas gali sukurti klaidingą supratimą apie Vyriausybės pasirengimą veikti krizės sąlygomis ir pereiti prie visiškai internetinės aplinkos.

Galiausiai, įkvėptos Estijos sėkmės, Latvija ir Lietuva taip pat investavo į Vyriausybės skaitmeninimą. Visos trys Baltijos valstybės Jungtinių Tautų elektroninio valdymo reitinge užima labai aukštas pozicijas (naujausiame reitinge Estija yra 3 vietoje, Latvija – 20, o Lietuva – 49).

Svarbiausia yra nenuvertinti stiprių ir kompetentingų valstybės tarnautojų svarbos – jų negali pakeisti jokios skaitmeninės paslaugos ir jie yra pagrindinis sėkmingo krizės valdymo garantas.

Vien tik skaitmeniniais sprendimais grįsta strategija yra pasmerkta žlugti.

Dr. Keeganas McBride`as yra Berlyno Hertie mokyklos Skaitmeninio valdymo centre dirbantis mokslų daktaras. Talino technologijos universitete (Estija) jis įgijo technologijos valdymo daktaro laipsnį ir dalyvauja tarptautiniuose skaitmeninio valdymo tyrimuose, mokymuose bei konsultacijose.

Populiariausi