Pasaulyje

2021.01.27 15:44

LRT iš Britanijos. „Nežinau, kodėl žmonės balsavo už „Brexitą“: kainos ir mokesčiai auga, o žadėtos naudos nejusti

Julija Šakytė, specialiai LRT.lt iš Jungtinės Karalystės2021.01.27 15:44

„Mes perėmėme savo įstatymų ir savo likimo kontrolę“, – sakė britų premjeras Borisas Johnsonas. Tačiau praėjus beveik mėnesiui po to, kai Jungtinė Karalystė (JK) galutinai pasitraukė iš Europos Sąjungos (ES) bendrosios rinkos, įmonės pradeda suprasti, kad realybė kitokia. Pokyčių pasekmes jaučia ir jų klientai.

Rickas Woodrow`as – vintažinių rūbų verslo „Rick`s Retro“ įkūrėjas. Nuo veiklos pradžios 2015 metais jo įkurta vintažinių – konkrečiai sportinių ir dizainerių iš 1990-ųjų – drabužių internetinė parduotuvė tapo viena iš pirmaujančių šalyje. Ir nors B. Johnsonas skelbė, kad „Brexito“ susitarimas buvo „kruopščiai apsvarstytas, kad būtų naudingas visiems“, Rickas sako sunkiai įžvelgiantis „Brexito“ privalumus.

„Aš nemačiau jokio teigiamo poveikio savo verslui“, – tikina Rickas.

2020 m. gruodžio 31 d. baigėsi JK išstojimo iš ES pereinamasis laikotarpis. Tai reiškia, kad dabar JK taikomos tokios pačios muitų taisyklės kaip ir bet kuriai kitai ES nepriklausančiai šaliai. Ir nors Rickas tikina, kad vienerių metų pasirengimo laikotarpis buvo pakankamas pasiruošti permainoms, problema kita – JK ir ES susitarimas.

„Jei atvirai, turėjau daug laiko pasiruošti, nes apie „Brexitą“ gerai informuoti buvome daugiau nei metus. Problema ta, kad nežinojome, kokie bus skirtumai, nes B. Johnsonas niekaip negalėjo susitarti su ES, todėl sunkiausia buvo nežinoti, ko tikėtis“, – sako Rickas.

Ir nors atrodė, kad alinančios ir daug nervų kainavusios skyrybos niekada nesibaigs, Kalėdų išvakarėse JK ir ES galiausiai pasiekė susitarimą dėl santykių po „Brexito“. Susitarimas buvo patvirtintas tiek JK, tiek Briuselio, o Londono Big Benui gruodžio 31 d. gaudžiant 23 val. vakaro (1 val. nakties Lietuvos laiku) šis pasitraukimas buvo įtvirtintas ir simboliškai.

Tačiau nustojus gausti varpams Didžiosios Britanijos verslai paniro į „Brexito“ košmarą. Prekybos susitarimas toli gražu neužtikrino žadėtos sklandžios prekybos, o britų verslininkai pasiklydo biurokratijos brūzgynuose: patikros pasienyje, sveikatos patikrinimai, muitai, PVM mokėjimai, administravimo mokesčiai, kilmės dokumentai ir kt.

„Praėjusi savaitė buvo bene sunkiausia per 20 darbo metų. Tai buvo bemiegės naktys ir daug streso“, – BBC atviravo „Whites Transport Services“ vadovas Pete`as White`as. Ypač sunku jūros gėrybių pramonėms – dėl papildomų dokumentų ir IT problemų prekybininkams tenka stebėti gendančius savo produktus, laikomus uostuose įstrigusiuose kroviniuose. Galiausiai praėjusią savaitę mokesčių inspekcija pripažino, kad Didžiosios Britanijos verslas išleis 7,5 mlrd. svarų (8,5 mlrd. eurų – LRT.lt) per metus muitinės deklaracijoms tvarkyti – tiek, kiek būtų išleidę ir be „Brexito“ susitarimo, pranešė „The Times“.

„Mano verslą labiausiai paveikė per užsakymų siuntimą. Anksčiau, pavyzdžiui, imdavome 8 svarus (9 eurus – LRT.lt) už siuntimą į Vokietiją, dabar turime imti 14 svarų (apie 16 eurų – LRT.lt), be to, jie (klientai – LRT.lt) dar turi sumokėti importo muitus, kai prekės atvyksta į Vokietiją. Girdėjau keletą siaubo istorijų, kad, pavyzdžiui, klientai sumoka 35 svarų (apie 39 eurus – LRT.lt) importo mokestį už vieną švarką. Taigi, anksčiau pristatymas kainuodavo 8 svarus, dabar jis siekia net 50 svarų (56 eurai – LRT.lt), o tai yra juokinga, turint omenyje, kad pats švarkas klientui kainuoja tik 30 svarų (34 eurus – LRT.lt)“, – LRT.lt pasakoja vintažinės rūbų parduotuvės bendraturtis Rickas.

„Šiuo metu mes nematome didelio užsakymų sumažėjimo, bet aš prognozuoju, kad jų labai sumažės, kai šios šalys supras, jog pirkti ir atsisiųsti prekes iš JK kainuos tiek pat“, – sako jis.

Rickas kelis kartus per metus lankosi Italijoje, ten įsigytas prekes siunčia tiesiai į JK. Nuo Naujųjų metų – praėjus beveik mėnesiui po „Brexito“ ir siaučiant pasaulinei pandemijai – kol kas jam to neteko padaryti, bet verslininkas neabejoja – tai dabar pareikalaus daugiau pinigų, todėl, jeigu padidės išlaidos, gali tekti nebepirkti tam tikrų daiktų. Ir, anot Ricko, panašu, kad dėl brangsiančių skrydžių ar būtinybės įsigyti vizą norint patekti į kai kurias ES šalis išlaidauti gali tekti tikrai daugiau nei įprastai. Tokiu atveju, pasak jo, gali tekti pakelti prekių kainas, kad tai atsvertų visas papildomas išlaidas.

„Jeigu matysiu užsakymų iš ES, kurie šiuo metu sudaro maždaug 20 proc. visų mano užsakymų, sumažėjimą, turėsiu pakelti visas kitas kainas, kad kompensuočiau šį nuostolį. Bet tai neigiamai paveiks ir mano klientus JK, tai gali reikšti, kad jie apsipirks kitur!“ – nusivylimo neslepia Rickas.

„Manau, kad „Brexitas“ vienodai veikia ir mane, ir mano klientus. Negalėčiau pasakyti, kam blogiau, – klientas dabar turi be reikalo išleisti daugiau pinigų arba tiesiog apskritai nebegali sau leisti įsigyti prekių. Taip aš galiu prarasti klientų, o tai reikštų, kad prarandu pajamų iš verslo. Gana sujaukta situacija... Aš nežinau, kodėl žmonės balsavo už tai („Brexitą“ – LRT.lt)“, – teigia britas.

Sujaukta situacija ne tik klientams JK, bet ir lietuviams, siunčiantiems į Angliją ir iš jos. Vilnietė Agnė LRT.lt pasakojo, kad susiruošusi išsiųsti siuntinį į JK iš Lietuvos pašto sulaukė atsakymo – siuntimas užtruks mėnesį, o per DPD elektroninę svetainę nepavykus užregistruoti siuntos su bendrove susisiekė asmeniškai ir išgirdo paaiškinimą: „DPD sakė, kad kai siunta bus Prancūzijoje, jie atsiųs sąskaitą su muito mokesčiu, gavėjas turės apmokėti ir tik tada jie siųs toliau.“

Kaip LRT.lt raštu anksčiau atsakė Lietuvos pašto rinkodaros ir pardavimų vadovas Norbertas Žioba, JK išstojus iš ES, pagrindinis pokytis yra tas, kad ji tampa trečiąja šalimi. Siunčiant ar gaunant iš šių šalių, galioja kitos taisyklės nei ES.

Savo ruožtu „DPD Lietuva“ komunikacijos vadovas Tomas Vaišvila taip pat raštu LRT.lt atsiųstame atsakyme pažymi, kad ilgėja ne tik laikas, per kurį keliauja siunta, bet auga ir prekių kainos. Pavyzdžiui, už pirkinį, brangesnį nei 22 eurai, jau dabar tenka susimokėti PVM, o jei prekės siunta viršija 150 eurų – ir muito mokestį. Nuo liepos 1 d. importo PVM bus apmokestinamos ir siuntos, kurių vertė bus iki 22 eurų.

Lyginant šių metų sausį su 2020-ųjų metų sausio mėnesiu, siuntų srautai į JK ir iš jos yra sumažėję maždaug 2–3 kartus. Maža to, anot bendrovės, dar praėjusį pavasarį apklausos atskleidė, kad po „Brexito“ dėl išaugusių kainų internetinė prekyba iš JK gali susitraukti apie 60 proc. Kaip teigia įmonė, tai gali lemti perkančiųjų internetu grįžimą į vidinę šalies rinką arba jų persigrupavimą į užsienio e. parduotuves.

„Verslas nebuvo pasiruošęs pokyčiams – tik apie pusė iš JK ar į ją verslo siunčiamų siuntų pasiekia gavėjus. Tai yra susiję su netvarkingai paruoštais dokumentais ar sąskaitų faktūrų trūkumu bei muitinėje vykstančiais procesais“, – teigia „DPD Lietuva“.

Muitinės departamento atstovo Šarūno Avižienio teigimu, daugelis klausimų, kurių sulaukia muitinė, yra susiję su praktiniais reikalais.

„Pavyzdžiui, Lietuvoje vis dar yra užsilikusių prekių, atvežtų iš JK be eksporto deklaracijų, kurias nori eksportuoti į trečiąją šalį, o britų verslai to padaryti nebegali, nes jie nebėra ES dalis, todėl kyla problema – kaip tai padaryti. Sulaukiame daug užklausų dėl prekių kilmės, nes, pasikeitus prekių kilmės įrodymų tvarkai, verslai ir gyventojai domisi, kaip tai turėtų atrodyti. Taip pat teiraujamasi, kaip vežti prekes tranzitu per Angliją į Airiją arba Šiaurės Airiją arba kaip pratęsti įmonių santykius su partneriais, nes atsiranda naujos taisyklės ir formalumai iš abiejų pusių“, – rašoma atsiųstame atsakyme.

Š. Avižienis laukia e. komercijos srautų iš JK sumažėjimo, bet tai laiko natūraliu procesu, nes dabar prekes siųstis iš šios šalies tampa tolygu siuntai iš Kinijos, o sąlygos tai daryti nebėra tokios palankios.