Pasaulyje

2021.01.27 06:52

Naujausia informacija. Norvegija dėl viruso uždaro sienas praktiškai visiems nerezidentams

atnaujinta 20.52
BNS, ELTA2021.01.27 06:52

Norvegija trečiadienį paskelbė, kad uždarys sienas beveik visiems nerezidentams, siekdama išvengti labai užkrečiamų naujų koronaviruso padermių plitimo.

„Nuo vidurnakčio, naktį iš ketvirtadienio į penktadienį, Norvegija šioje teritorijoje įves griežčiausias taisykles nuo [2020-ųjų] kovo 12 dienos“, – spaudos konferencijoje sakė ministrė pirmininkė Erna Solberg.

„Praktiškai, sienos bus uždarytos visiems tiems, kurie negyvena Norvegijoje“, – pridūrė ji.

Premjerė sakė, kad bus taikomos kelios išimtys, pavyzdžiui, sveikatos darbuotojams, atvykstantiems iš Švedijos ir Suomijos, ir žmonėms, gabenantiems prekes.

Išimtys galios ir energetikos ir gynybos sričių darbuotojams, taip pat užsienio žurnalistams.

Tačiau apribojimas bus taikomas užsienio sportininkams, nors Norvegija ruošiasi surengti tarptautines slidinėjimo varžybas artimiausiomis savaitėmis.

Ši Skandinavijos valstybė, kuri nėra Europos Sąjungos narė, tačiau priklauso Šengeno erdvei, ketina po dviejų savaičių peržiūrėti šią priemonę.

PSO: JK pirmą kartą aptiktos atmainos koronavirusas užregistruotas 70 šalių, PAR atmainos – 31

Naujos Jungtinėje Karalystėje (JK) aptiktos atmainos koronavirusas, kuris yra labiau užkrečiamas, jau išplito į 70 valstybių – 10 daugiau nei buvo išplitęs praėjusią savaitę, trečiadienį pranešė Pasaulio sveikatos organizacija (PSO).

Remiantis naujausia PSO paskelbta epidemiologine informacija, Pietų Afrikos Respublikoje (PAR) pirmiausiai aptiktos atmainos koronavirusas per pastarąją savaitę išplito į dar 8 valstybes. Iš viso šios atmainos koronavirusas užregistruotas 31 valstybėje. Dar vienos Brazilijoje aptiktos atmainos koronavirusas užregistruotas 8 šalyse.

Italijoje nustatyta daugiau kaip 15 tūkst. naujų koronaviruso atvejų, mirė 467 infekuotieji

Pastarąją parą Italijoje mirė 467 žmonės, kuriems buvo diagnozuotas koronavirusas. Tai trečiadienį pranešė šalies Sveikatos apsaugos ministerija. Bendras infekcijos aukų skaičius šalyje pasiekė 86 889.

Per pastarąsias 24 valandas buvo nustatyti 15 204 nauji užsikrėtimo koronavirusu atvejai. Bendras infekuotųjų skaičius Italijoje nuo pandemijos pradžios viršijo 2,5 mln., pasveiko 1 936 289 žmonės.

Naujausiais Aukščiausiojo sveikatos instituto duomenimis, pastarąją savaitę užsikrėtimo atvejų skaičius palyginti su ankstesne savaite sumažėjo 12 proc., o bendras infekuotųjų skaičius sausio 20-26 dienomis sudarė 85 tūkst. – tai žemiausias rodiklis per tris pastaruosius mėnesius. Specialistai kalba apie galimą teigiamą kalėdinio karantino poveikį. Šiek tiek sumažėjo mirštamumo rodikliai, taip pat ligoninėse gydomų pacientų skaičius.

Nuo kovo mėnesio Italijoje mirė daugiau kaip 300 medicinos darbuotojų, užsikrėtusių COVID-19.

Į JK sugrįžtantys piliečiai ir nuolatiniai gyventojai turės karantinuotis viešbučiuose

Jungtinės Karalystės piliečiai ir nuolatiniai gyventojai, atskrendantys į šalį iš 22 valstybių, priskiriamų „didelės rizikos“ kategorijai dėl COVID-19 atmainų, netrukus turės karantinuotis viešbučiuose pagal trečiadienį paskelbtas naujas taisykles.

Toks pranešimas buvo paskelbtas Vyriausybei užsiminus, kad dabartinis visuotinis karantinas galios bent iki kovo 8 dienos.

Grįžtantys keliautojai turės likti viešbučiuose 10 dienų iki privalomo izoliavimosi laikotarpio pabaigos, įstatymų leidėjams sakė vidaus reikalų sekretorė Priti Patel.

JK pilietybės neturintiems asmenims jau draudžiama įvažiuoti iš tam tikrų pandemijos smarkiai paveiktų šalių, įskaitant Pietų Afrikos Respubliką, Portugaliją, Žaliąjį Kyšulį ir Pietų Amerikos valstybes, aptikus dvi naujas koronaviruso atmainas Brazilijoje ir Pietų Afrikoje.

Anot P. Patel, dar nepatikslintą dieną įsigaliosiantys planai tebėra „įgyvendinami“, o daugiau informacijos bus paskelbta ateinančią savaitę.

Anot žiniasklaidos pranešimų, 10 dienų karantinas grįžusiems britams kainuos 1 500 svarų (1 697 eurus), maistas bus pristatomas prie kambario durų, o pačius viešbučius prižiūrės apsaugos darbuotojai.

„Šios naujos... priemonės yra būtinas žingsnis siekiant apsaugoti visuomenę ir mūsų pasaulinio lygio vakcinacijos programą“, – pareiškė P. Patel.

„Kiekvienas mūsų įdiegtas apsaugos sluoksnis padės sumažinti šio viruso plitimą ir [užkirs kelią] bet kokios potencialiai naujos padermės patekimui į JK“, – pridūrė ji.

Laikraštis „The Times“ pranešė, kad Vyriausybėje nuomonės išsiskyrė: dalis ministrų pasisako už ribotą karantino režimą, o kiti – už bendrą politiką, pagal kurią iš visų šalių atvykstantiems keleiviams tektų izoliuotis viešbučiuose.

Pagrindinės opozicinės Leiboristų partijos atstovas vidaus reikalams Nickas Thomasas-Symondsas apkaltino Vyriausybę nesugebėjimu pasimokyti iš praeities klaidų, susijusių su Britanijos sienų apsauga pandemijos metu.

B. Gatesas: mes nepasiruošę kitai pandemijai

Korporacijos „Microsoft“ įkūrėjas Billas Gatesas mano, kad pasaulis nepasiruošęs kitai galimai pandemijai, ir padėtis gali pasikeisti tik po dvejų metų. Jis tai pareiškė trečiadienį paskelbtame interviu Vokietijos laikraščiui „Süddeutsche Zeitung“.

„Mes nepasiruošę kitai pandemijai. Aš tikiuosi, kad po dvejų metų bus kitaip“, - sakė vienas turtingiausių pasaulio žmonių. „Vakcinos, testai, medikamentai, epidemiologija, stebėsena – dar daug reikia nuveikti. Ši pandemija siaubinga, bet kita gali būti dešimtis kartų baisesnė“, - teigė B. Gatesas. Anot jo, paaiškėjo, kad „turtingame pasaulyje“ užtikrinti sklandų logistikos sistemos funkcionavimą yra sunkiau negu manyta.

„Microsoft“ įkūrėjas taip pat pažymėjo, kad „baigiasi žmonių kantrybė“, ypač tų, kurie negali sudaryti savo vaikams sąlygų mokytis nuotoliniu būdu. „Geriausiu atveju prireiks ištisų metų, kol gyvenimas sunormalės“, - konstatavo jis.

B. Gatesas ir jo žmona Melinda vadovauja labdaros fondui. Tarp pagrindinių organizacijos veiklos krypčių – kova su pavojingomis ligomis besivystančiose šalyse, sveikatos apsaugos ir švietimo programos Jungtinėse Valstijose. Fondas skyrė šimtus milijonų dolerių vakcinai nuo koronaviruso kurti ir neturtingiems gyventojams, kurie yra labiausiai pažeidžiami pandemijos sąlygomis, remti.

Bet sąmokslo teorijų šalininkai teigia, jog koronaviruso plitimas yra speciali operacija, surengta tam, kad skiepijant žmones būtų galima juos paženklinti ir paskui sekti. Anot konspirologų, B. Gatesas yra susijęs su ja.

Iš poliklinikos Lenkijoje pavogta COVID-19 vakcinos dozių, policija vykdo tyrimą

Iš Lenkijos Varvijos-Mozūrijos vaivadijos Ilovo-Osados gyvenvietėje esančios poliklinikos vagys pagrobė 18 COVID-19 vakcinos dozių. Vietos policija tiria įvykio aplinkybes ir tikina, kad be vakcinų iš poliklinikos buvo pagrobta ir daugiau medikamentų.

Poliklinikos darbuotojai tikina, kad į įstaigą buvo įsilaužta šiąnakt.

Lenkijoje per praėjusią parą nustatyti 6 789 nauji koronavirusinės infekcijos atvejai, taip pat mirė 389 anksčiau užsikrėtę pacientai, visuomeninis radijas trečiadienį citavo šalies sveikatos apsaugos tarnybų informaciją.

Ankstesnę dieną buvo skelbta apie 4 604 naujus užsikrėtimo koronavirusu atvejus ir 264 mirusius pacientus.

Sveikatos apsaugos ministerijos naujausi duomenys rodo, kad nuo pandemijos pradžios šalyje iš viso patvirtinta 1 489 512 užsikrėtimo koronavirusu atvejų, 36 054 užsikrėtę žmonės mirė.

Ministerija pirmadienį ryte informavo, kad šalies ligoninėse šiuo metu gydoma 14 120 COVID-19 pacientų, iš kurių 1 414 reikalingas dirbtinis plaučių vėdinimas.

Iki šiol Lenkijoje persirgę koronavirusine infekcija pasveiko 1 246 267 žmonės, iš jų 2 692 – per pastarąją parą, nurodė ministerija.

Šalyje bent vieną vakcinos dozę iš reikiamų dviejų gavo 905 457 žmonės, o per pastarąją parą vakcina buvo paskiepytas rekordiškai didelis skaičius asmenų (124 714), sakė pareigūnai.

Sveikatos apsaugos tarnybos pažymėjo, kad nuo skiepijimo kampanijos pradžios užfiksuoti 494 atvejai, kai paskiepytiems asmenims pasireiškė šalutinis poveikis.

Nuo pirmadienio Lenkija pradėjo skiepyti gyventojus nuo 70 metų amžiaus.

Vyriausybė planuoja, kad per šių metų pirmąjį ketvirtį šalyje, turinčioje apie 38 mln. gyventojų, nuo COVID-19 bus paskiepyta apie 3 mln. žmonių.

atnaujinta 16.34

Trečiadienį Didžiosios Britanijos Reksamo mieste (Velsas) esančioje Indijos farmacijos kompanijos „Wockhardt“ gamykloje aptiktas įtartinas daiktas, dėl to įmonės darbuotojai buvo evakuoti, praneša BBC.

Gautomis žiniomis, dabar šioje įmonėje gaminama kompanijos „AstraZeneca“ vakcina nuo koronaviruso.

„Šįryt „Wockhardt“ skyrius Reksame gavo įtartiną paketą. Pasikonsultavę su ekspertais, mes atlikome dalinę evakuaciją teritorijoje, laukdami išsamaus patikrinimo“, - sakoma gamyklos administracijos pranešime.

Pasak žiniasklaidos, įmonės teritoriją atitvėrė policija, į incidento vietą atvyko išminuotojų.

atnaujinta 16.24

Suomija sugriežtino sienų kontrolę

Nuo trečiadienio užsivėrė beveik visos durys į Suomiją, nes šalyje įsigaliojo apribojimai, kuriais siekiama apsisaugoti nuo naujų koronaviruso atmainų.

Atvykti į Suomiją ir išvykti iš jos nebus galima, teigė sveikatos apsaugos ministrė Krista Kiuru, perspėdama, kad labiau užkrečiamos koronaviruso atmainos reiškia, jog „artėja sunkesni laikai“.

Tiesa, Suomijoje mirčių nuo COVID-19 skaičius yra vienas mažiausių Europoje – vos 655.

Dauguma turistų ir anksčiau negalėjo atvykti į Suomiją, tačiau nauji apribojimai paveiks darbuotojus iš Estijos, kurie dažnai vyksta namo, ir gyventojus netoli Švedijos ir Norvegijos pasienio, kurie dažnai kerta sieną.

„Remiantis Vyriausybės sprendimu, visos su darbu susijusios kelionės dabar turės būti būtinos visuomenės funkcionavimui ar prekių tiekimui užtikrinti“ – naujienų agentūrai AFP sakė Suomijos įlankos pakrantrės apsaugos tarnybos vadovo pavaduotojas Mikko Simola.

M. Simolos teigimu, trečiadienį Helsinkyje tikimasi vos 1 000 keltais atvykstančių keleivių, o Helsinkio oro uoste, kur keleivių srautas jau buvo kritęs 90 proc., „keleivių srautas sumažės iki dar žemesnio lygio“.

atnaujinta 15.22

Lenkijai grumiantis su pandemija, šalyje sparčiai mažėja gyventojų

Praėjusių metų statistiniai duomenys rodo, kad mirtingumas Lenkijoje pasiekė Antrojo pasaulinio karo laikų lygį, o gimstamumas smarkiai sumažėjo.

Tai siejama su koronaviruso pandemija, o kai kurie ekspertai tokias tendencijas jau vadina demografine krize.

Šiuos duomenis antradienį paskelbė dienraštis „Dziennik Gazeta Prawna“. Jie pateikiami valstybės registro, kuriame fiksuojami kiekvienos savaitės mirties atvejų ir gimimų skaičiai, duomenys.

Lenkijoje, turinčioje daugiau kaip 38 mln. gyventojų, pernai gimė 357 400 kūdikių – mažiausiai nuo 2005 metų. Per praėjusius metus šalyje dėl įvairių priežasčių mirė maždaug 486 200 žmonių – daugiausiai nuo Antrojo pasaulio karo, per kurį Lenkija prarado milijonus piliečių.

Bendri duomenys rodo, kad Lenkijos gyventojų skaičius per praėjusius metus sumažėjo maždaug 129 tūkstančiais. Ankstesniais metais gyventojų skaičius sumažėjo maždaug 36 400.

Lenkijos gyventojų skaičius mažėjo du pastaruosius dešimtmečius, daugiausia dėl jaunų žmonių emigracijos.

Kaip rašo „Dziennik Gazeta Prawna“, mažas gimstamumo rodiklis nustebino stebėtojus, nes kai kurie ekspertai prognozavo, kad nuo pernai kovo dėl koronaviruso pandemijos su pertraukomis taikomos karantino priemonės paskatins naujagimių bumą. Lenkijoje praėjusio amžiaus 9-o dešimtmečio pradžioje galiojant karinei padėčiai taikyti suvaržymai paskatino gimstamumo šuolį.

Demografijos ekspertas Piotras Szukalskis dienraščiui sakė manantis, kad pirmiausia reikėtų kaltinti visuomenėje juntamą didžiulį nerimą dėl plintančio koronaviruso.

Šeimos, darbo ir socialinės politikos ministrė Marlena Malag aukštą mirtingumo rodiklį siejo su pandemija ir sakė, jog reikės nemažai laiko, kol Vyriausybės išmokų šeimoms programa, kuria siekiama didinti gimstamumą, pakeis dabartinę neigiamą tendenciją.

Komentuodamas Lenkijos valstybinės statistikos agentūros gruodį paskelbtus vienuolikos mėnesių duomenis, ekonomistas Rafalas Mundry sakė, kad užregistruotas mirčių skaičius yra didžiausias nuo Antrojo pasaulinio karo laikų, o gimimų skaičius – mažiausias per pastaruosius 15 metų.

„Susiduriame su didžiule demografine krize“, – rašė jis socialiniame tinkle „Twitter“.

2019 metais Lenkijoje kas mėnesį vidutiniškai mirdavo po maždaug 30 tūkst. žmonių. 2020-ųjų lapkritį, smarkiai išaugus sergamumui koronavirusine infekcija, šalyje buvo užregistruota 60 400 mirčių.

Aukštas mirtingumas fiksuotas ir tris pirmąsias šių metų savaites, per kurias mirė beveik 29 tūkst. žmonių. Pernai per tris pirmas sausio savaites mirė maždaug 24 800 žmonių.

atnaujinta 15.03

Kilo painiava dėl „AstraZeneca“ ir ES derybų vakcinos klausimu

Dėl suplanuoto „AstraZeneca“ ir Europos Sąjungos susitikimo šios farmacijos grupės vakcinos pristatymo vėlavimui aptarti trečiadienį kilo painiava.

Vienas ES pareigūnas naujienų agentūrai AFP sakė, kad „AstraZeneca“ staiga pasitraukė iš susitikimo – jau trečio, sušaukto šią savaitę. Tai buvo įvertinta kaip ginčo dėl skiepų dozių pristatymo eskalavimas.

Tačiau netrukus po to „AstraZeneca“ paskelbė pareiškimą, kuriame nurodė: „Galime patvirtinti, kad neatšaukiame dalyvavimo, kad dalyvausime vėliau šiandien (trečiadienį) įvyksiančiame susitikime su ES pareigūnais.“

Kol kas neaišku, ar „AstraZeneca“ pakeitė sprendimą dėl dalyvavimo, ar ES informacija, kad firma nedalyvaus, buvo neteisinga.

Europos Komisijos atstovė Dana Spinant žurnalistams sakė, kad situacija su „AstraZeneca“ vadovais „plėtojasi“.

„Negaliu pasakyti, ar „AstraZeneca“ bus atstovaujama“, – sakė ji ir pridūrė, kad per susitikimą tikimasi tam tikro kompanijos indėlio.

Viešas bendravimas šiuo klausimu tampa vis šiurkštesnis.

Europos Komisija reikalauja , kad „AstraZeneca“ vykdytų savo sutartinius įsipareigojimus dėl vakcinos dozių.

Tačiau „AstraZeneca“ generalinis direktorius Pascalis Soriot antradienį duodamas interviu sakė, kad jo firma įsipareigojo tik „kiek įmanoma stengtis“ pristatyti numatytas dozes.

„Mes neįsipareigojome ES... Tokio įsipareigojimo Europai neturime“, – sakė jis.

P. Soriot taip pat sakė, kad buvusi ES narė Jungtinė Karalystė, kuri šiuo metu sparčiai skiepija „AstraZeneca“ vakcina, turėjo pranašumą prieš Bendriją, nes savo kontraktą pasirašė trimis mėnesiais anksčiau, todėl buvo laiko pašalinti „gedimus“ JK esančiose vakcinos gamyklose.

Vienas ES aukšto rango pareigūnas trečiadienį atmetė P. Soriot argumentus.

„Ginčijame daugelį interviu [išsakytų] dalykų, taip pat ir mintį, kad gamyklos JK yra rezervuotos pristatymui Jungtinėje Karalystėje. Tai netiesa“, – AFP sakė šis pareigūnas.

Pasaulyje nustatytų COVID-19 atvejų skaičius viršijo 100 milijonų

Pasaulyje patvirtintų koronavirusinės infekcijos COVID-19 atvejų antradienį viršijo 100 mln., rodo Johnso Hopkinso universiteto duomenys

Jungtinių Valstijų, labiausiai pandemijos paveiktos šalies, naujasis prezidentas Joe Bidenas pažadėjo smarkiai suaktyvinti stringančią skiepijimo programą.

Bendras patvirtintų užsikrėtimo atvejų skaičius, paremtas nacionalinių sveikatos apsaugos tarnybų duomenimis, atspindi tik dalį tikrojo koronaviruso išplitimo tarp pasaulio gyventojų.

Jungtinėse Valstijose praeitą savaitę buvo peržengta 25 mln. patvirtintų COVID-19 atvejų riba. Šalis taip pat pirmauja pasaulyje pagal nustatytų koronavirusu užsikrėtusių žmonių mirties atvejų skaičių – pandemija JAV pareikalavo daugiau kaip 420 tūkst. pacientų gyvybių.

J. Bidenas siekia suintensyvinti kovą su virusu, išplitusiu šalyje vadovaujant ankstesniam prezidentui Donaldui Trumpui, kai ligos rizika buvo menkinama, o pareigūnai siuntė prieštaringus signalus dėl kaukių dėvėjimo ir socialinio atstumo laikymosi.

Prezidentas sakė, kad paskiepyti visus JAV gyventojus yra milžiniškas iššūkis ir kad iš D. Trumpo administracijos paveldėta vakcinavimo programa yra „blogesnės būklės negu numatėme arba tikėjomės“.

„Tai yra karo meto užmojis. Ir nėra hiperbolė“, – pabrėžė J. Bidenas ir paskelbė, kad Jungtinės Valstijos papildomai įsigis 200 mln. dozių vakcinos, kad bendro kiekio pakaktų paskiepyti 300 mln. amerikiečių, beveik visus šalies gyventojus, iki rudens pradžios.

Tuo metu Jungtinėje Karalystėje buvo viršyta 100 mln. patvirtintų COVID-19 atvejų riba. Kitos Europos šalys stengiasi varžyti judėjimą per savo sienas, tikėdamosi sulėtinti naujų, užkrečiamesnių koronaviruso atmainų plitimą.

Britanijos premjeras Borisas Johnsonas sakė, kad „sunku apskaičiuoti“ šalies šeimų patiriamas netektis, Jungtinei Karalystei tapus pirmąją Europos valstybe, kurioje koronavirusu užsikrėtusių žmonių mirties atvejų bendras skaičius viršijo 100 000.

Vis dėlto jis sakė, kad Britanijos Vyriausybė, kritikuota dėl pirminio atsako į epidemiją, „padarė viską, ką galėjome, kad sumažintume kančias ir gyvybių netektis“.

Ispanijoje sparčiai daugėjant COVID-19 atvejų paskirta nauja sveikatos apsaugos ministrė

Ispanijos premjeras Pedro Sanchezas naująja Sveikatos apsaugos ministerijos vadove antradienį paskyrė ministrę, jau kuris laikas aktyviai dalyvaujančią kovoje su pandemija.

Carolina Darias, kuri iki šiol vadovavo Teritorijų politikos ir valstybės tarnybos ministerijai, vadovavimą Sveikatos apsaugos ministerijai perima pasitraukus Salvadorui Illai. Šis vasario viduryje dalyvaus Katalonijos regioniniuose rinkimuose.

Būdama teritorijų politikos ir valstybės tarnybos ministrė C. Darias palaikė ryšį su 17 Ispanijos regionų, kurie yra atsakingi už sveikatos priežiūrą. Tai reiškia, kad ji „diena iš dienos dalijosi“ su S. Illa pandemijos valdymo darbais, paskelbdamas apie jos paskyrimą sakė premjeras.

Pastaraisiais mėnesiais C. Darias ir S. Illa nuolat susitikdavo su regionų sveikatos apsaugos vadovais ir rengė spaudos konferencijas.

„Ispanijos Vyriausybė šią sveikatos krizę toliau laikys svarbiausiu prioritetu“, – sakė P. Sanchezas.

S. Illa, kuris sveikatos apsaugos ministro poste pradėjo dirbti 2020 metų sausį, koordinuodavo kovą su koronavirusu ir nuolat per televiziją informuodavo šalį apie situaciją.

Tačiau dirbdamas šiame poste jis taip pat tapo „žaibolaidžiu“ kritikai dėl Vyriausybės darbo kovojant su pandemija, kuri šalyje jau nusinešė beveik 57 tūkst. gyvybių. Bendras Ispanijoje užregistruotų užsikrėtimo koronavirusu atvejų skaičius yra daugiau kaip 2,6 milijono.

Jo pasitraukimo laiką virusui vėl nevaldomai plintant griežtai kritikuoja Ispanijos dešiniojo sparno opozicija.

S. Illa dabar kaip pagrindinis Socialistų partijos kandidatas dalyvaus Katalonijos rinkimuose.

Pavadinęs S. Illą „nepaprastu ministru“, P. Sanchezas sakė, kad jis yra „garbingas žmogus, vengiantis politinės konfrontacijos, niekada nesigiriantis savo pasiekimais ir atsiprašantis už savo klaidas“.

55 metų C. Darias, pagal išsilavinimą teisininkė, du dešimtmečius dirbo įvairiuose postuose savo gimtųjų Kanarų salų regiono Vyriausybėje, o prieš metus buvo paskirta teritorijų politikos ministre.

Pernai kovą C. Darias užsikrėtė koronavirusu ir beveik mėnesį praleido izoliacijoje.

atnaujinta 14.55

Baltarusijoje – 1 651 naujas COVID-19 atvejis, mirė 10 pacientų

Baltarusijoje per pastarąją parą nustatytas 1 651 naujas koronaviruso atvejis, taip pat mirė dešimt anksčiau COVID-19 užsikrėtusių žmonių, trečiadienį pranešė Sveikatos apsaugos ministerija.

Antradienį buvo skelbta apie 847 naujus užsikrėtimo atvejus ir dešimties pacientų mirtį.

Bendras šalyje patvirtintų užsikrėtimo atvejų skaičius padidėjo iki 241 133.

Ministerijos duomenimis, bendras COVID-19 aukų Baltarusijoje skaičius išaugo iki 1 678.

Iš šalies gydymo įstaigų per praėjusią parą buvo išrašyti 2 143 pasveikę COVID-19 pacientai, o bendras jų skaičius nuo pandemijos pradžios padidėjo iki 227 068.

Manoma, kad tikrasis užsikrėtusiųjų skaičius Baltarusijoje gali būti didesnis, nei skelbiama oficialiojoje statistikoje.

atnaujinta 13.34

Belgija uždraudė nebūtinas keliones iš šalies ir į šalį. Atitinkamas Vyriausybės ir regionų valdžios sprendimas įsigaliojo trečiadienį. Juo remiantis, keliauti atostogų ar laisvalaikio tikslais iki kovo 1 dienos negalima. Taip norima užkirsti kelią naujos atmainos koronavirusų patekimui į šalį. Draudimas galioja keliaujant visomis transporto priemonėmis – automobiliais, lėktuvas, laivais ir traukiniais.

Tačiau yra ir išimčių. Toliau leidžiamas prekių gabenimas. Galima lankyti ir sutuoktinį ar partnerį, galimos kelionės dėl darbo ar studijų. Tai pat galima keliauti į artimo giminaičio laidotuves.

„Mes nestatome sienų aplink savo šalį“, - penktadienį po sprendimo priėmimo sakė Vyriausybės vadovas Alexanderis De Croo.

Uždrausdama keliones, Belgija nori išsaugoti ir palyginti gerą epidemiologinę situaciją. Tačiau ir čia pastaruoju metu skaičiai augo. Per praėjusias dvi savaites, sveikatos tarnybos „Sciensano“ duomenimis, buvo registruojami 252 nauji atvejai 100 000 gyventojų. Tai yra padidėjimas 12 proc. Praėjusią savaitę per dieną vidutiniškai fiksuoti 2 148 atvejai. Spalį vienu metus paros atvejų skaičius viršijo 20 000.

atnaujinta 12.50

Padėtis Latvijoje

Latvijoje per pastarąją parą atlikus 12 552 testus nustatyti 1 103 nauji koronavirusinės infekcijos COVID-19 atvejai, be to, mirė dar 12 anksčiau užsikrėtusių žmonių, trečiadienį pranešė Ligų prevencijos ir kontrolės centras.

Antradienį buvo skelbta apie 693 naujus COVID-19 atvejus ir 12 mirusių pacientų.

Sergamumas COVID-19 per pastarųjų dviejų savaičių laikotarpį Latvijoje pirmadienį buvo 576,4 atvejo 100 tūkst. gyventojų.

Nuo pandemijos pradžios Latvijoje patvirtinti 63 027 COVID-19 atvejai ir mirė 1 138 koronavirusu užsikrėtę žmonės.

atnaujinta 11.23

Padėtis Estijoje

Estijoje per praėjusią parą atlikus 6 010 testų nustatyti 636 nauji koronavirusinės infekcijos atvejai, taip pat mirė šeši anksčiau užsikrėtę pacientai, trečiadienį pranešė sveikatos apsaugos tarnybos.

Ankstesnę dieną buvo skelbta apie 357 naujus COVID-19 atvejus ir devynių pacientų mirtį.

Sergamumas COVID-19 per pastarųjų dviejų savaičių laikotarpį Estijoje siekia 525,4 atvejo 100 tūkst. gyventojų.

Trečiadienį ryte šalies ligoninėse buvo gydomi 392 COVID-19 pacientai, iš jų 39 – intensyviosios terapijos skyriuose. Dirbtinis plaučių ventiliavimas buvo reikalingas 21 ligoniui.

Nuo pandemijos pradžios Estijoje koronavirusinė infekcija nustatyta 41 966 žmonėms, iš jų 398 mirė, 31 695 pasveiko.

Šalyje nuo pandeminio koronaviruso paskiepyti 29 594 žmonės, iš jų 4 732 suleistos abi vakcinos dozės.

atnaujinta 11.15

Kinijoje moteriai skirti vieneri metai kalėjimo už tai, kad ji nuslėpė COVID-19 simptomus

Kinijoje moteris nuteista vienerių metų kalėjimo bausme už tai, kad prieš skrydį lėktuvu nuslėpė koronaviruso simptomus. Valstybinis laikraštis „Global Times“ trečiadienį rašo, kad 37-erių kinė praėjusį pavasarį prieš skrydį iš JAV į Kiniją išgėrė karščiavimą mažinančių vaistų.

Ji apie simptomus prakalbo tik tada, kai lėktuvas nusileido Pekine. Čia jai vėliau nustatytas koronavirusas. 63 žmonės, su kuriais moteris turėjo kontaktą, buvo priversti izoliuotis.

Jos veiksmai pažeidė nurodymus ir sukėlė rimtą riziką virusui plisti, paskelbė Pekino teismas, sprendimą priėmęs jau praėjusį spalį, rašo „Global Times“.

Kinija yra tarp šalių, kuriose galioja griežčiausios koronaviruso taisyklės.

atnaujinta 10.55

Rusijoje per praėjusią parą nustatytas 17 741 naujas koronavirusinės infekcijos COVID-19 atvejis, taip pat mirė 594 anksčiau užsikrėtę žmonės, rodo trečiadienį paskelbti kovą su epidemija koordinuojančio operatyvinio štabo duomenys.

Ankstesnę dieną buvo skelbta apie nustatytą 18 241 užsikrėtimo atvejį ir 564 pacientų mirtį.

Pastarosios paros COVID-19 atvejų prieaugis buvo mažiausias Rusijoje nuo spalio pabaigos.

Daugiausiai naujų susirgimų per praėjusią parą patvirtinta Maskvoje – čia nustatyti 1 837 užsikrėtimo atvejai ir mirė 75 anksčiau užsikrėtę žmonės.

Nuo pandemijos pradžios Rusijoje patvirtinti iš viso 3 774 672 COVID-19 atvejis, 71 076 užsikrėtę žmonės mirė. Iš gydymo įstaigų iš viso išrašyti 3 202 483 pasveikę pacientai, iš jų 27 922 – per praėjusią parą.

Manoma, kad užsikrėtusiųjų koronavirusu skaičius Rusijoje gali būti dar didesnis, dėl galimų neatitikimų pateikiamoje oficialioje statistikoje.

atnaujinta 09.21

„Drastiškos priemonės“

JK buvo sunku atremti didelę trečią koronaviruso bangą, dėl kurios kaltinamas prieš Kalėdas šioje šalyje atsiradęs naujos atmainos virusas, jau išplitęs į dešimtis valstybių visame pasaulyje.

Kaimyninė Airija antradienį paskelbė, kad pirmą kartą įves privalomą keliautojų karantiną ir iki kovo 5-osios pratęs savo trečią nacionalinį karantiną.

Tarp kitų Europos valstybių, norinčių sustiprinti sienų kontrolę, yra Vokietija, kuri nurodė svarstanti galimybes beveik visiškai sustabdyti skrydžius į savo teritoriją.

„Daugybės viruso mutacijų pavojus verčia mus svarstyti drastiškas priemones“, – laikraščiui „Bild“ sakė vidaus reikalų ministras Horstas Seehoferis.

Tuo metu Islandija pradėjo išdavinėti vakcinacijos sertifikatus, kad jau gavusiems dvi skiepo dozes būtų lengviau keliauti.

Naujų priemonių imamasi augant pykčiui dėl sunkių suvaržymų. Nyderlandus po šeštadienį įvestos komendanto valandos kasnakt krečia riaušės, kurios yra didžiausi neramumai šalyje per pastaruosius keturis dešimtmečius.

Nyderlandų policija jau areštavo daugiau kaip 400 žmonių, bet Vyriausybė pareiškė, kad nenusileis.

„Niekas nekapituliuoja prieš žmones, kurie daužo parduotuvių vitrinas“, – sakė finansų ministras Wopke Hoekstra ir riaušininkus pavadino niekšais.

Izraelio policija taip pat susirėmė su protestuotojais ir areštavo 14 žmonių po žydų ultraortodoksų demonstracijos prieš karantino priemones.

Visame pasaulyje jau užregistravus daugiau kaip 2,1 mln. mirties nuo COVID-19 atvejų, tikimasi, kad pažaboti pandemiją padės skiepai, tačiau šalys vis labiau kivirčijasi dėl vakcinų prieinamumo.

Didelė įtampa kilo tarp Europos Sąjungos ir farmacijos kompanijų dėl vėluojančio pristatymo.

„Europa investavo milijardus, kad padėtų sukurti pirmąsias pasaulyje vakcinas nuo COVID-19, – virtualiam Pasaulio ekonomikos forumui sakė Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen. – Dabar kompanijos privalo tesėti [pažadus]. Jos privalo gerbti savo įsipareigojimus.“

„Vakcinų nacionalizmas“

Europos vakcinavimo kampanija stringa britų ir švedų farmacijos kompanijai „AstraZeneca“ įspėjus, kad ji negalės įvykdyti pristatymo Europos Sąjungai įsipareigojimų. JAV grupė „Pfizer“ savaite anksčiau taip pat paskelbė, kad jos vakcinos dozių pristatymas vėluos.

„AstraZeneca“ vadovas antradienį tvirtino, kad kompanija nepardavinėja ES užsakytų vakcinos dozių kitoms šalims siekdama pasipelnyti.

Didėjant vakcinos tiekimo atotrūkiui tarp turtingųjų ir besivystančių šalių Pietų Afrikos Respublikos (PAR) prezidentas Cyrilas Ramaphosa ir Pasaulio sveikatos organizacijos vadovas Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas užsipuolė „vakcinų nacionalizmą“.

C. Ramaphosa Pasaulio ekonomikos forumui sakė, kad turtingesnės šalys, galinčios įsigyti „iki keturių kartų“ didesnį nei jų populiacijų poreikis vakcinų kiekį, nustumia į šoną mažų ir vidutinių pajamų šalis.

Brazilija uždraudė skrydžius iš PAR – abiejose šiose šalyse atsirado naujos koronaviruso atmainos. Mirties nuo COVID-19 atvejų skaičius Meksikoje pirmadienį viršijo 150 tūkst., o prezidentas Andresas Manuelis Lopezas Obradoras diena anksčiau pranešė, kad testais jam nustatytas koronavirusas.

Tarptautinis valiutos fondas (TVF) dabar prognozuoja, kad „bendra žala ekonominiam našumui“ nuo 2020 iki 2025 metų bus 22 trln. dolerių, ir tai prilygsta visai JAV ekonomikai.

Vis dėlto optimistiški lūkesčiai, kad skiepais bus galima suvaldyti pandemiją, ir skatinimo paketai didžiosiose ekonomikose sudarė sąlygas TVF prognozuojamą šiemetinį augimą padidinti iki 5,5 procento.

JAV užsisako papildomai 200 mln. vakcinos nuo COVID-19 dozių

JAV Vyriausybė papildomai užsisako 200 mln. vakcinos nuo koronaviruso dozių. Naujasis prezidentas Joe Bidenas antradienį sakė, kad bus nupirkta dar 100 mln. dozių „BioNTech-Pfizer“ preparato ir 100 mln. dozių amerikiečių gamintojos „Moderna“ vakcinos. Tai leis iki vasaros pabaigos paskiepyti 300 mln. žmonių – beveik visus JAV gyventojus.

Užsakius naujas vakcinos partijas, iš viso užsakytų vakcinų dozių skaičius išaugs 50 proc. – nuo iki šiol 400 mln. iki 600 mln., sakė J. Bidenas. Kad susiformuotų imunitetas Covid-19, žmogus turi būti paskiepytas dviem minėtų vakcinų dozėmis.

Kova su pandemija reikalauja pastangų kaip „karo metu“, kalbėjo J. Bidenas. Prieš savaitę prie JAV vairo stojęs prezidentas pandemijos suvaldymą pavadino vienu skubiausių savo uždavinių.

JAV iki šiol patvirtinta per 25,4 mln. infekcijų, daugiau kaip 424 000 žmonių mirė. Tai didžiausi skaičiai pasaulyje.

Airija pratęsia karantiną iki kovo 5 dienos

Airija pratęsia karantiną iki kovo 5 dienos, siekiant suvaldyti koronaviruso plitimą. Artimiausias šešias savaites žmonės turėtų likti namuose ir nutolti nuo jų ne didesniu kaip 5 km spinduliu, sakė šalies premjeras Michealas Martinas. Šalyje šiuo metu taip pat nedirba mokyklos, restoranai ir dauguma parduotuvių.

Žmonės, atvykstantys iš aukštos rizikos šalių, kaip Brazilijos ar Pietų Afrikos, privalės 14 dienų karantinuotis. Ši tvarka bus taikoma ir žmonėms, neturintiems neigiamų koronaviruso testų.

Užsikrėtimų koronavirusu skaičius Airijoje metų sandūroje šovė į aukštumas. Kai kurių ekspertų manymu, tai veikiausiai sukėlė apribojimų sušvelninimas per metų pabaigos šventes.

Šalyje taip pat plinta Didžiojoje Britanijoje aptiktos naujos atmainos koronavirusas. Nepaisant to, šalies infekcijų statistika per pastarąsias dvi savaites sumažėjo – per šį laikotarpį 100 tūkst. gyventojų teko kiek daugiau nei 1,3 tūkst. naujų infekcijos atvejų.

Pietų Korėjoje – daugiausiai naujų COVID-19 atvejų per 10 dienų

Pietų Korėjoje praėjusią parą nustatyti 599 nauji COVID-19 atvejai – tai didžiausias atvejų paros prieaugis per pastarąsias 10 dienų, informuoja agentūra AP.

Pietų Korėjos ligų kontrolės ir prevencijos centras (KCDC) sakė, kad iš naujų atvejų 112 užfiksuoti pietvakariniame Kvangdžu mieste, o dar per 170 – vidurio Tedžono mieste. Abiejuose miestuose infekcijos daugiausiai siejamos su misionierių mokyklomis.

Tuo metu Seulo metropolijoje pranešta apie beveik 300 naujų infekcijų.

Tai jau nebe pirmas kartas Pietų Korėjoje, kai viruso židiniai fiksuojami religinėse grupėse. Pernai itin daug infekcijų – daugiau kaip 5 tūkst. – buvo užregistruoti paslaptingoje „Shincheonji“ Jėzaus bažnyčioje. Tai religinė grupe, dažnai įvardijama kaip sekta.

KCDC duomenimis, bendras šalyje užfiksuotų COVID-19 atvejų skaičius padidėjo iki 76 429. Liga šalyje iš viso nusinešė 1 378 gyvybes.