Pasaulyje

2021.01.22 17:24

Berlyne nieko naujo? Ką reiškia „prorusiškos“ galimo Merkel įpėdinio pažiūros

Eszter Zalan, euobserver, LRT.lt2021.01.22 17:24

Sausio 16 d. valdančiosios Vokietijos krikščionių demokratų sąjungos (CDU) naujuoju vadovu buvo išrinktas daugiausiai gyventojų turinčios Šiaurės Reino Vestfalijos žemės premjeras Arminas Laschetas. 

Ši publikacija yra LRT.lt portalo partnerio „EUobserver“ originalus kūrinys.

Jis laikomas politiniu 16 metų šaliai vadovavusios Angelos Merkel, kuri po visuotinių rinkimų rugsėjį nebeketina siekti dar vienos kadencijos kanclerės poste, įpėdiniu.

Kol kas nėra aišku, ar A. Laschetas taps CDU kandidatu į šį postą, tačiau kai kurios jo pažiūros užsienio politikos klausimais jau yra privertusios gūžčioti pečiais.

Pastaraisiais metais savo pasisakymuose A. Laschetas ne kartą palaikė Sirijos diktatorių Basharą Al-Assadą, o ne šalies sukilėlius, kurių dalis siejama su islamistų grupuotėmis – 2018 m. interviu leidiniui „Die Zeit“ jis teigė, kad didžiausia grėsmė taikai pasaulyje yra „Islamo valstybė“.

Kaip vienos iš glaudžiausius ryšius su Kinija palaikančių Vokietijos žemių lyderis jis pasisako už ekonominių santykių su Pekinu gilinimą.

A. Laschetas taip pat perspėjo, kad nereikėtų demonizuoti Rusijos prezidento Vladimiro Putino, ir remiantis 2014 m. „Der Spiegel“ straipsniu, pasisakė prieš tai, ką pats pavadino „antiputinišku populizmu“ dėl Rusijos įvykdytos Krymo aneksijos.

2018 m., po buvusio Rusijos šnipo Sergejaus Skripalio ir jo dukros Julijos apnuodijimo Didžiojoje Britanijoje, A. Laschetas savo „Twitter“ paskyroje išsakė abejonę dėl Didžiosios Britanijos kaltinimų Rusijai, įvykdžius šį nusikaltimą.

Status quo

Achene gimęs, laisvai prancūziškai kalbantis A. Laschetas yra buvęs Europos Parlamento nariu, kur jis priklausė centro dešiniųjų Europos liaudies partijos (ELP) frakcijai ir dirbo užsienio reikalų bei biudžeto komitetuose.

2005 m., t. y. praėjus metams po to, kai kelios pokomunistinės šalys prisijungė prie ES, vykusiose diskusijose jis pasisakė už pragmatišką požiūrį į Rusiją.

„Atkreipdami dėmesį į žmogaus teisių pažeidimus ar demokratijos pokyčius, kuriuos laikome nepageidautinais, turėtume susilaikyti ir nesileisti į detales dėl to, kas vyksta Rusijoje, ir nepriimti didaktinių sprendimų dėl kiekvieno mums nepatikusio dalyko“, – pranešime apie ES ir Rusijos santykius sakė A. Laschetas, pabrėždamas, kad Rusija nėra kandidatė tapti ES nare, todėl jai turėtų būti taikomi kitokie standartai.

Reikia pripažinti, kad A. Lascheto požiūris iš esmės sutampa su Berlyno status quo.

Daugelį metų Vokietija gynė „Nord Stream 2“ dujotiekio su Rusija statybą, nepaisant JAV ir kelių kitų ES šalių skundų.

„A. Lascheto patirtis užsienio politikoje labai menka ir toli gražu nėra aišku, ar jis taps kancleriu. Ekonomine nauda grįstas pragmatiškas požiūris į Rusiją, apibrėžiantis Vokietijos užsienio politiką, jam taip pat nesvetimas“, – sako Berlyne įsikūrusio Maršalo fondo tyrimų centro mokslinis bendradarbis Danielis Hegedusas.

„A. Laschetas tam tikru požiūriu yra panašus į A. Merkel, pavyzdžiui, kalbant apie Kiniją, ekonominę naudą jis iškelia aukščiau saugumo, tas pats pasakytina ir apie Rusiją“, – sekmadienį vykusio pokalbio metu sakė Europos užsienio santykių tarybos Berlyno biuro vadovė Jana Puglierin.

J. Puglierin pridūrė, kad „jis [A. Laschetas] labai aiškiai pasisako už ES ir žino, kaip ES veikia“, tačiau taip pat pažymėjo, kad A. Laschetas nėra „patyręs užsienio politikos ekspertas“.

A. Laschetas, kaip ir keletas kitų Vokietijos politikų, neįžvelgia naudos konfrontacijoje su Rusija.

„Kiekvienas CDU kandidatas, vėliau kancleris, taip pat siekia tęstinumo, pasisako už gerus transatlantinius santykius ir stiprią ES, būtent taip veikia ir funkcionuoja Vokietija“, – sakė J. Puglierin.

Bet kokia būsima Vokietijos užsienio politikos kryptis priklausys ir nuo to, kas bus CDU koalicijos partneris tuo atveju, jei partija laimės rinkimus rugsėjį, kas labai tikėtina, ir formuos koaliciją.

Palaikymas Prancūzijoje

Kol ES nesutaria, kaip reaguoti į Rusiją, A. Lascheto požiūris į šią šalį gali būti palankiai sutiktas Paryžiuje.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pastaraisiais metais teigė, kad Europa turėtų bendradarbiauti su Rusija, siekdama išspręsti pasaulines ir regionines krizes.

E. Macrono siekis suartėti su Rusija taip pat buvo ir atsakas į nuogąstavimus, kad Donaldo Trumpo vadovaujamos JAV nebegins Europos.

„Europos žemynas niekada nebus stabilus, niekada nebus saugus, jei nenusiraminsime ir neišaiškinsime savo santykių su Rusija“, – 2019 m. sakė E. Macronas.

Prancūzijos suartėjimą su Rusija apsunkino pernai įvykdytas Kremlius pasikėsinimas nunuodyti pagrindinį kritiką Aleksejų Navalną, papiktinęs E. Macroną ir kitus ES lyderius.

Grįžęs į Maskvą A. Navalnas pirmadienį buvo sulaikytas.

ES debatai

Tačiau pačiai ES kol kas didelių pokyčių nebus.

„Jis [A. Laschet] dar ilgai nedalyvaus šių klausimų sprendime, jis savęs nedemaskuos“, – teigė šaltinis ELP frakcijoje ir pridūrė, kad Berlyno politika Rusijos atžvilgiu iki rinkimų išliks A. Merkel prerogatyva.

ELP taip pat yra nemažai įtakingų Baltijos šalių ir Lenkijos atstovų, kurie tikrai nepritars 180 laipsnių posūkiui, sprendžiant sankcijų taikymo Rusijai klausimus.

Iš dalies ELP paragintas Europos parlamentas antradienį diskutuos apie A. Navalno sulaikymą su ES užsienio reikalų vadovu Josepu Borrelliu ir priims šiuo klausimu rezoliuciją.