Pasaulyje

2021.01.23 17:30

Prieš 30 metų maskviečiai rėmė Lietuvos nepriklausomybę – kodėl imperinis mąstymas Rusijoje grįžo?

Aliide Naylor2021.01.23 17:30

Praėjus keliems dešimtmečiams po to, kai tūkstančiai maskviečių rinkosi į mitingus, palaikydami Baltijos šalių nepriklausomybę, dabar nuotaikos Rusijoje nė iš tolo neprimena 1991-aisiais demonstruotos paramos. Kas pasikeitė, klausia Aliide Naylor, knygos „Šešėlis Rytuose: Vladimiras Putinas ir naujasis Baltijos frontas“ autorė. 

Šią publikaciją galite skaityti ir anglų kalba.

Prieš trisdešimt metų šį mėnesį sovietų kariuomenei pamėginus užgniaužti Lietuvos nepriklausomybės siekį, 300–700 tūkst. maskviečių susirinko sostinės centre esančioje Maniežo aikštėje, skanduodami „Laisvę Lietuvai!“

Maskviečiai visomis išgalėmis palaikė Baltijos respublikas ir siekė įamžinti trylikos Raudonosios armijos nužudytų civilių Lietuvos gyventojų atminimą. Dabar gi Lietuvoje vykstantys atminimo renginiai pristatomi kaip „rusofobijos“ apraiškų regione įrodymai, kuriais siekiama „pakurstyti antirusišką atmosferą [Lietuvos] visuomenėje“, teigia Vladimiras Simindejus iš pseudoakademinio Istorinės atminties fondo.

Minint šiuos įvykius, Rusijos Federacijos piliečių rūmai surengė parodą „Trisdešimt metų nuo 1991 m. sausio įvykių Vilniuje. Tiesa ir pramanai“, kurioje bandoma parodyti, kad už to, kas tuo metu vyko Lietuvoje, neva stovėjusi CŽA. Visas dėmesys čia sutelktas į vyrą vardu Andrew Eiva.

Baltijos šalių pareigūnai ne kartą dalijosi vaizdais iš Baltijos šalis palaikančių masinių demonstracijų Rusijoje.

Jo tėvai buvo lietuviai pabėgėliai nuo sovietų okupacijos, tačiau Rusijoje jis vadinamas tiesiog JAV piliečiu. Parodoje taip pat atkreipiamas dėmesys į 2014 metais sulaikytą ir kiek vėliau už karo nusikaltimus ir nusikaltimus žmoniškumui Vilniuje nuteistą Jurijų Melį.

Rusijos valstybinė žiniasklaida ir toliau nenuilsdama kartoja, kad „trys ketvirtadaliai Lietuvos gyventojų nenorėjo atsiskirti nuo SSRS“ ir kad „Lietuvos pusė, neturėdama jokių įrodymų, kaltina sovietų karius“. Teigiama, kad tokie žmonės kaip A. Eiva galėjo veikti kaip provokatoriai.

„Manoma, kad progresyviosios jėgos buvo apmokyti CŽA ar JAV agentai“, – sako vienas pagrindinių Maskvoje įsikūrusio Pasaulio ekonomikos ir tarptautinių santykių instituto (IMEMO) tyrėjų Viktoras Mizinas.

Pakitęs suvokimas

Buvusi plataus masto rusų parama Baltijos šalių nepriklausomybei niekur nedingo, tačiau skirtingos Baltijos valstybių ir Rusijos vystymosi kryptys sukūrė trintį tarp Rusijos ir Vakarų, o ją galbūt dar labiau sustiprino Vladimiro Putino valdymo metu kurstoma Sovietų Sąjungos nostalgija ir šlovinamas autoritarizmas bei Baltijos šalių kalbos politika, teikianti pirmenybę vietos kalboms.

Per pastaruosius du dešimtmečius požiūris į Baltijos šalis Rusijoje pasikeitė į neigiamą pusę.

2000 metais 47 proc. Rusijos visuomenės nuomonės tyrimų centro „Levada“ respondentų Baltijos šalis vertino kaip „iš esmės geras“, o 26 proc. – kaip „iš esmės blogas“. Tačiau iki 2006 metų nuomonė akivaizdžiai pasikeitė ir jau tik 35 proc. tyrimo dalyvių Baltijos šalis laikė „iš esmės geromis“, o 37 proc. – „iš esmės blogomis“. Ypač Lietuva 2020 metais buvo vertinama kaip priešiškesnė Rusijai nei, pavyzdžiui, 2013 metais.

Tačiau Baltijos šalys yra visiškai nereikšminga problema žmonėms, gyvenantiems neeuropinėje Rusijos dalyje, – jie dažnai apie juos beveik negalvoja. Kaip renkant medžiagą knygai man sakė vienas už 10 valandų skrydžio nuo Maskvos esančio Kamčiatkos regiono gyventojas, „aš gyvenu labai toli nuo Europos ir nelabai išmanau Europos valstybių problemas“. Taigi nuomonės labai skiriasi.

Lietuva pasiūlė palyginti nedidelei rusakalbių bendruomenei automatiškai tapti šalies piliečiais, todėl rusų mažumos klausimai čia ne tokie ryškūs kaip, pavyzdžiui, Latvijoje. Be to, pasikeitė ir Rusijos visuomenė.

„Tai buvo visai kitokia Rusija“, – sako V. Mizinas, prisimindamas dešimtojo dešimtmečio pradžią. Jis prisiminė, su kokiu nekantrumu žmonės tuomet laukė reikšmingų pokyčių: „Dabar jie konservatyvesni – nuotaika, ideologija, jausmai labai skiriasi nuo to, ką matėme tuomet.“

„Jei 1991 metais man kas būtų pasakę, kad KGB pareigūnas taps šalies vadovu, [...] aš būčiau nusijuokęs jiems į akis. Taigi matote, kiek daug visko įvyko nuo to laiko“, – sako jis.

Konstantinas Eggertas, 1991 metais dalyvavęs Lietuvą palaikančiame mitinge Maskvoje, antrina, kad Rusijos visuomenė labai pasikeitė ir kad sunku būtų įsivaizduoti tokį aktyvumą, renkantis į masinius protestus.

„Dauguma žmonių šiandien gyvena visiško cinizmo ir atsiribojimo aplinkoje, atomizuotoje visuomenėje“, – sako jis.

Baltijos šalis palaikančios demonstracijos Maskvoje

„Buvau matęs demonstracijų ir anksčiau. Tačiau tai, ką pamačiau tuomet, apstulbino, – pasakoja K. Eggertas. – Daugumoje nuotraukų matyti Maniežo aikštė. Tačiau […] dalis Tverės gatvės [ji yra viena pagrindinių Maskvos arterijų] buvo pilna žmonių, [kurie] judėjo Didžiojo teatro link.“

„Tai neabejotinai buvo didžiausias mitingas, kokį man yra tekę matyti per visą gyvenimą“, – prisimena rašytojas Leonidas Ragozinas, taip pat dalyvavęs Maskvos mitinge ir panašiai pasakojantis apie didžiules minias žmonių, užkimšusias aplinkines gatves, ne vien aikštę.

„Vėliavos buvo labai spalvingos – jos atstovavo praktiškai kiekvienai Sovietų Sąjungos respublikai. Bet tai nebuvo sovietinės vėliavos, tai buvo nepriklausomybės vėliavos, įvairių liaudies frontų, kurie formavosi daugelyje respublikų, vėliavos“, – sako jis.

Maskvoje Baltijos šalys buvo laikomos Sovietų Sąjungos langu į Europą; jos traukė poilsiautojus, darbininkus ir kitus šalies gyventojus.

„Lietuvos įvykiai reikšmingi tuo, kad tai buvo pirmasis rimtas kraujo praliejimas, įvykdytas Maskvos ir Sankt Peterburgo gyventojams suprantamame kontekste“, – sako K. Eggertas.

Dar iki 1991-ųjų įvykių Vilniuje smurto proveržių būta Tbilisyje ir Baku atitinkamai 1989-aisiais ir 1990-aisiais, tačiau jie Maskvoje nesukėlė tokio masto reakcijos.

„Atvirai kalbant, tai vyko toli, tai buvo tie kaukaziečiai, kurie visada kovoja tarpusavyje, manau, kad Lietuva buvo kitokia, – aiškina K. Eggertas. – Daugelis žmonių buvo atostogavę ten, turėjo ten draugų, tarnavo ten armijoje, dirbo fabrikuose – tai nebuvo visiška terra incognita.“

Visuomenės nuobodulys

Galima teigti, kad pastarųjų metų įvykiai Ukrainoje ir Baltarusijoje turėjo sukelti panašaus lygio visuomenės palaikymą, tačiau pati Rusijos visuomenė žlugus SSRS kardinaliai pasikeitė. „Imperija vis dar gyvuoja. Ir man atrodo, kad ir kaip keistai tai skambėtų, to suvokimo 1991 metais nebuvo“, – sako K. Eggertas.

Atrodo, kad šiuo metu visuomenė išgyvena moralinę krizę, priduria jis. Be to, „žmonės labai atsargiai vertina tai, kas gali nutikti, jei pasikeis režimas ar įvyks revoliucija“ Maskvoje, antrina L. Ragozinas. „Jie žino, kad greičiausiai praras daugiau, nei įgis“, – sako jis.

Kalbant apie Baltarusiją, mažai tikėtina, kad Kremlius kada nors paleis ją iš savo įtakos zonos, ypač turint omenyje Nepriklausomų Valstybių Sandraugą NVS.

„Iš esmės posovietinis visada liks posovietinis“, – sako V. Mizinas.

Aliide Naylor yra britų žurnalistė ir redaktorė, knygos „Šešėlis Rytuose: Vladimiras Putinas ir naujasis Baltijos frontas“ autorė.

Populiariausi

Estijos prezidentė Kersti Kaljulaid lankosi Seime
COVID-19 TRUMPAI 20