Pasaulyje

2021.01.22 07:30

Naujausia informacija. JK premjeras: gauta duomenų apie didesnį mirštamumą nuo britiškosios COVID-19 atmainos

atnaujinta 20.25
BNS, ELTA, LRT.lt2021.01.22 07:30

Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Borisas Johnsonas penktadienį pranešė, jog esama „tam tikrų duomenų“, jog naujos atmainos koronavirusas, pirmąkart aptiktas Britanijoje, yra ne vien užkrečiamesnis, bet ir lemia didesnį užsikrėtusiųjų mirštamumą.

„Dabar atrodo, kad esama tam tikrų įrodymų, jog naujasis variantas... gali būti susijęs su aukštesnio laipsnio mirštamumu“, – per spaudos konferenciją Dauningo gatvėje sakė premjeras.

Vyriausybės vyriausiasis mokslo konsultantas Patrickas Vallance'as sakė, kad naujos atmainos koronavirusas gali lemti maždaug iki 30 proc. didesnį pacientų mirštamumą, bet pabrėžė, kad kol kas išsamių duomenų šiuo klausimu neturima.

Ekspertas sakė, kad užsikrėtę iki šiol plitusių įprastesnių atmainų koronavirusu mirdavo maždaug 10 iš tūkstančio 60 metų vyrų.

Tačiau naujoji atmaina lemia šios amžiaus grupės mirštamumo padidėjimą iki 13–14 mirties atvejų tūkstančiui pacientų.

„Pamatysite, kad kitose amžiaus grupėse taip pat [pasireiškia] panašaus pobūdžio santykinės rizikos padidėjimas“, – pažymėjo P. Vallance'as.

Britaniją šiuo metu krečia trečia ir iki šiol smarkiausia koronavirusinės infekcijos COVID-19 epidemijos banga. Šalyje pastarosiomis savaitėmis fiksuota paros mirštamumo rekordų, o bendras aukų skaičius artėja prie 100 000.

Penktadienį buvo pranešta apie dar 1 401 žmogaus mirties atvejį praėjus ne daugiau kaip 28 dienoms po to, kai jiems buvo patvirtinta koronavirusinė infekcija. Bendras pandemijos aukų skaičius Britanijoje išaugo iki 95 981.

Šiuo metu JK ligoninėse gydoma daugiau kaip 38,5 tūkst. COVID-19 pacientų – 78 proc. daugiau negu per pirmosios bangos piką praeitais metais.

Vyriausiasis medicinos pareigūnas Chrisas Whitty sakė, kad Anglijoje koronavirusu užsikrėtęs vidutiniškai vienas iš 55 žmonių, o Londone serga vidutiniškai vienas iš 35 žmonių.

Nors sergamumo kreivė atrodo plokštėjanti, ligoninėms gresia būti perpildytoms, o vyriausybė skuba paskiepyti kiek įmanoma daugiau pažeidžiamų grupių žmonių.

B. Johnsonas sakė, kad šalyje pirmąją vakcinos dozę gavo jau apie 5,3 mln. žmonių, tad vyriausybė artėja prie tikslo iki vasario vidurio paskiepyti 15 mln. pažeidžiamiausių gyventojų.

Pasak P. Vallance'o, „daugėja įrodymų“, kad tiek vakcina, sukurta bendrovės „AstraZeneca“ ir Oksfordo universiteto, tiek bendrovių „Pfizer“ ir „BioNTech“ preparatas veiksmingai apsaugo ir nuo naujos padermės koronaviruso.

Anglijoje karantino pažeidėjams grės didesnės baudos – teks pakloti iki 900 eurų

Jungtinės Karalystės (JK) vidaus reikalų sekretorė Priti Patel paskelbė, kad Anglijoje gyvenantiems asmenims už karantino pažeidimus bus taikomos didesnės baudos – nuo kitos savaitės jos didinamos iki 800 svarų (beveik 900 eurų).

Pagal dabar galiojančius įstatymus, didžiausia už karantino pažeidimus skiriama bauda Anglijoje siekia 200 svarų, o Škotijoje, Šiaurės Airijoje ir Velse – 60 svarų, jei karantino taisyklės sulaužomos pirmą kartą.

Daugiau nei vieną kartą karantino apribojimus pažeidęs žmogus gali sulaukti iki 6 400 svarų baudos Anglijoje, iki 960 svarų Škotijoje bei Šiaurės Airijoje ir iki 120 svarų Velse.

Baudos nesumokėjusiems asmenims teisme gali būti priskaičiuota neribota baudos suma.

Per pastaruosius keletą mėnesių Anglijos policija už vakarėlių organizavimą yra skyrusi ir 10 tūkst. svarų baudų. Nuo šiol vakarėliuose dalyvaujantiems žmonėms grės dar didesnės baudos.

„Kitą savaitę patvirtinsime naują 800 svarų dydžio baudą už dalyvavimą vakarėliuose, kuri padvigubės už kiekvieną pakartotiną pažeidimą iki 6 400 svarų“, – spaudos konferencijos metu sakė P. Patel.

„Šios baudos bus taikomos namuose rengiamų, didesnių nei 15 žmonių vakarėlių dalyviams“, – teigė ji.

Atnaujinta 20.06

Italijoje per parą nuo COVID-19 mirė 472 žmonės, patvirtini 13 633 nauji užsikrėtimo atvejai

Italijoje per praėjusią parą nuo COVID-19 sukeltų padarinių mirė 472 žmonės, užregistruoti 13 633 nauji užsikrėtimo atvejai, pranešė šalies Sveikatos apsaugos ministerija, informuoja agentūra „Reuters“.

Italijoje nuo infekcijos pradžios pernai vasarį iki šios dienos nuo COVID-19 mirė 84 674 žmonės.

Pagal aukų skaičių Italija yra antroje vietoje Europoje ir šeštoje vietoje pasaulyje. Šalis iš viso yra patvirtinusi 2,44 mln. užsikrėtimo COVID-19 atvejų.

Atnaujinta 19.52

Belgija iki kovo neleis kirsti valstybės sienų be svarbios priežasties

Belgija uždraus visas nebūtinas keliones kertant valstybės sienas, kad užkirstų kelią naujų koronaviruso atmainų plitimui šalyje, patvirtino šalies koronaviruso krizės valdymo komitetas, praneša vietos žiniasklaida.

Draudimas įsigalios kitą trečiadienį. Nuo tada į Belgiją ir iš jos keliaujantys žmonės turės pateikti pateisinamą kelionės priežastį, tokią kaip poreikis pasirūpinti šeimos nariais, studijos ar darbas.

Taisyklės taip pat galioja Belgijos gyventojams, kurie atvykę turės saviizoliuotis 7 dienas ir dukart atlikti koronaviruso tyrimą.

Tiesa, į kitas šalis galės vykti specialiųjų tarnybų darbuotojai ir krovinių vežėjai.
Belgijos premjeras Alexanderis De Croo jau anksčiau teigė siekiantis griežtesnių apribojimų.

Ketvirtadienį jis paragino kitus ES šalių vadovus griežtinti sienų kontrolę.

11,5 mln. turinčią Belgiją koronaviruso pandemija paveikė ypač smarkiai. Nors šiuo metu sergančiųjų skaičius yra stabilus ir žemas, palyginti su kai kuriomis kitomis Europos šalimis, Belgijoje nuo COVID-19 mirė daugiau nei 20 tūkst. žmonių.

Atnaujinta 19.27

Vokietijoje nustatytas pirmas užsikrėtimo braziliška COVID-19 atmaina atvejis

Vokietijoje nustatytas pirmas užsikrėtimo neseniai Brazilijoje atrasta, kaip manoma, labiau užkrečiama koronaviruso atmaina atvejis, penktadienį pranešė Heseno žemės sveikatos apsaugos pareigūnai.

Užsikrėtęs asmuo neseniai sugrįžo iš Brazilijos. Laboratoriniai tyrimai ketvirtadienį patvirtino, kad jis užsikrėtė naująja atmaina, žurnalistams sakė Heseno socialinių reikalų ministras Kai Klose.

Vokietijos Roberto Kocho instituto (RKI) instituto ekspertų teigimu, braziliška mutacija yra panaši į naują Pietų Afrikos Respublikoje aptiktą viruso atmainą, kuri laikoma užkrečiamesne nei anksčiau plitusios padermės.

Trečioji Britanijoje pasirodžiusi viruso atmaina kelia dar didesnį nerimą. Mokslininkai susirūpinę, kad šios greičiau plintančios viruso atmainos gali sukelti žaibiškų ligos protrūkių visame pasaulyje.

Kelios šalys jau įvedė draudimą įvažiuoti iš šalių, kur aptiktos naujosios viruso atmainos, arba prašo išvykstant turėti neigiamą COVID-19 testo atsakymą.

Viena garsiausių Vokietijos koronaviruso ekspertų virusologė Sandra Ciesek sakė, kad Frankfurto universitetinė ligoninė ketvirtadienį gavo informacijos, jog užsikrėtęs žmogus, kuriam nepasireiškė jokie ligos simptomai, atskrido lėktuvu iš Brazilijos.

Lėktuvui nusileidus atliktas PCR (polimerazės grandininės reakcijos) testas patikimai parodė, kad asmuo užsikrėtęs braziliškąja viruso mutacija, sakė virusologė. Iki šiol vyksta tyrimas, siekiama atsekti paciento kontaktus, o tai užtrunka ilgiau.

Brazilų ekspertas Felipe Naveca neseniai naujienų agentūrai AFP sakė, kad Amazonės valstijoje aptikta braziliška atmaina „veikiausiai“ yra užkrečiamesnė, kaip ir naujosios Britanijos ir Pietų Afrikos Respublikos atmainos.

Pasak F. Navecos, ši atmaina, Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) apibūdinama kaip „kelianti nerimą“, galėjo išplisti visoje Brazilijoje ir jaui būti pagrindinė Amazonėje dominuojanti atmaina.

Vokietijoje taip pat registruoti užsikrėtimo britiškąja ir afrikietiškąja viruso atmainomis atvejai, tačiau kol kas juos pavyko izoliuoti, todėl didesnių užsikrėtimo židinių nėra.

Mokslininkai neturi duomenų, kad naujomis COVID-19 atmainomis užsikrėtę žmonės sirgtų sunkiau.

Vokietijoje penktadienį koronaviruso aukų skaičius nuo pandemijos pradžios perkopė 50 tūkstančių,

Atnaujinta 19.02

Tyrimas: kas septintas koronavirusu užsikrėtęs britas vaikšto į darbą

Daug žmonių Jungtinėje Karalystėje, baimindamiesi netekti darbo vietos, nesilaiko saviizoliacijos taisyklių. Apie tai rašo „The Guardian“, remdamasis vidaus naudojimui skirtais vyriausybės dokumentais.

Juose teigiama, kad tik 17 proc. COVID-19 simptomus jaučiančių piliečių atlieka koronaviruso testą. Tik kas ketvirtas asmuo, kurio testas yra teigiamas, tada laikosi reikalavimų ir dešimčiai dienų izoliuojasi. 15 proc. užsikrėtusiųjų tuo tarpu toliau vaikšto į darbą – nes bijo prarasti darbo vietą.

Kaip žinia, šiuo metu Jungtinė Karalystė kovoja su naujos atmainos koronavirusu, kuris laikomas labiau užkrečiamu. Apskritai JK yra viena smarkiausiai pandemijos paveiktų Europos šalių.

Britų vyriausybė penktadienį paneigė žiniasklaidos pranešimus, anot kurių, koronavirusu užsikrėtusiems žmonėms Anglijoje bus mokamos 500 svarų (560 eurų) išmokos. Keli laikraščiai prieš tai skelbė, kad vyriausybė šiomis išmokomis nori paskatinti žmones laikytis saviizoliacijos ir nevaikščioti į darbą.

Šiuo metu 500 svarų suma mokama žmonėms, kurie gauna socialines išmokas ir susirgę Covid-19 negali dirbti iš namų.

Atnaujinta 12.45

Lenkijoje – 6 640 naujų COVID-19 atvejų

Lenkijoje per praėjusią parą nustatyta 6 640 naujų koronavirusinės infekcijos atvejų, taip pat mirė 346 anksčiau užsikrėtę pacientai, visuomeninis radijas penktadienį citavo šalies sveikatos apsaugos tarnybų informaciją.

Be to, išvakarėse viena šalies laboratorija pranešė aptikusi vadinamosios „britiškosios“ viruso atmainos atvejį.

Ankstesnę dieną buvo skelbta apie 7 152 naujus užsikrėtimo koronavirusu atvejus ir 419 mirusių pacientų.

Sveikatos apsaugos ministerijos naujausi duomenys rodo, kad nuo pandemijos pradžios šalyje iš viso patvirtinti 1 464 448 užsikrėtimo koronavirusu atvejai, 34 908 užsikrėtę žmonės mirė.

Ministerija penktadienį ryte informavo, kad šalies ligoninėse šiuo metu gydoma 14 614 COVID-19 pacientų, iš kurių 1 489 reikalingas dirbtinis plaučių vėdinimas.

Iki šiol Lenkijoje persirgę koronavirusine infekcija pasveiko 1 213 012 žmonių, nurodė ministerija.

Šalyje iš viso paskiepyti 644 999 žmonės, kol kas dauguma jų gavo tik pirmąją iš dviejų būtinų vakcinos dozių, rodo pareigūnų penktadienį paskelbti duomenys.

Kaip pranešė valstybinė naujienų agentūra PAP, vienam pacientui iš pietinės Mažosios Lenkijos vaivadijos buvo nustatytas užsikrėtimas naujos atmainos koronavirusu, neseniai atrastu Jungtinėje Karalystėje ir laikomu užkrečiamesniu negu anksčiau plitusios padermės. Tai patvirtino laboratorija „genXone“.

Ketvirtadienį Sveikatos apsaugos ministerijos atstovas Wojciechas Andrusiewiczius nurodė, kad kitą savaitę visoje šalyje prasidės tyrimas vadinamosios „britiškosios“ viruso atmainos paplitimo mastui nustatyti ir įvertinti jo potencialią įtaką sveikatai.

Padėtis Latvijoje

Latvija per praėjusią parą patvirtino 876 naujus užsikrėtimo koronavirusine infekcija (COVID-19) atvejus, rodo Ligų prevencijos ir kontrolės centro (SPKC) duomenys.

Per pastarąją parą užregistruota 19 su COVID-19 siejamų mirčių. Daugiausia mirusių žmonių priklausė 65–75, 75–85 metų amžiaus grupėms.

Per 24 val. Latvijoje buvo atlikti 12 397 koronaviruso tyrimai, 7,1 proc. tyrimų atsakymų buvo teigiami.

Nuo pandemijos pradžios Latvijoje koronavirusu iš viso užsikrėtė 59 586 žmonės. Bendras mirčių nuo COVID-19 skaičius šalyje siekia 1 076.

Atnaujinta 11.49

Baltarusijoje pastarąją parą nustatyta 1 813 užsikrėtimo koronavirusu atvejų, ketvirtadienį paros prieaugis sudarė 1 804. Tai penktadienį pranešė šalies Sveikatos apsaugos ministerija.

Bendras infekuotųjų skaičius Baltarusijoje pasiekė 234 111.

Stebėtojai abejoja oficialiais Minsko duomenimis ir mano, kad tikrasis infekcijos paplitimo mastas šalyje gali būti didesnis.

Nuo pandemijos pradžios Baltarusijoje mirė 1 628 pacientai, kuriems buvo diagnozuotas koronavirusas, pastarąją parą Covid-19 aukomis tapo 9 žmonės.

Baltarusijos valdžia pandemijos pradžioje nepaskelbė karantino, šalyje vyko masiniai renginiai. Šiuo metu Baltarusijoje įvestas kaukių režimas.

Atnaujinta 11.26

Čekijoje koronaviruso aukomis jau tapo 15 130 žmonių, iš kurių 1 tūkst. mirė pastarąją savaitę. Sausio mėnesį nuo COVID-19 sukeliamų komplikacijų kasdien mirdavo vidutiniškai 150 čekų. Tai penktadienį pranešė šalies Sveikatos apsaugos ministerija.

Pastarąją parą 10,71 mln. gyventojų turinčioje Čekijoje buvo nustatyti 7 435 nauji užsikrėtimo koronavirusu atvejai – 727 mažiau negu diena anksčiau. Bendras infekuotųjų skaičius šalyje nuo pandemijos pradžios pasiekė 924 847. Pasveiko 782 558 pacientai.

Čekijoje šiuo metu gydomi 113 839 infekuotieji. Hospitalizuotas 6 131 pacientas. Iš jų apie 1 tūkst. yra sunkios būklės.

Čekijoje pirmasis užsikrėtimo koronavirusu atvejis buvo užfiksuotas praėjusių metų kovo 1 d. Nuo to laiko šalyje atlikti 5,71 mln. testų.

Atnaujinta 10.48

Estijoje per parą patvirtinta 490 naujų COVID-19 atvejų

Estijoje per praėjusias 24 valandas patvirtinta 490 naujų koronaviruso infekcijos (COVID-19) atvejų, mirė keturi žmonės, praneša Sveikatos taryba.

Per parą buvo atlikta 4 617 koronaviruso testų, 10,6 proc. jų rezultatų buvo teigiami.

Per dvi savaites patvirtintų COVID-19 atvejų, tenkančių 100 tūkst. gyventojų, skaičius dabar siekia 539,5. Prieš parą šis rodiklis buvo lygus 561,64.

Šiuo metu Estijos ligoninėse gydomi 405 COVID-19 sergantys pacientai – 4 pacientais daugiau nei prieš parą. 46 iš jų gydomi intensyvios terapijos skyriuose, 31 pacientui reikalingas plaučių ventiliavimas.

Nuo pandemijos pradžios Estija iš viso patvirtino 39 702 užsikrėtimo atvejus ir 358 mirties atvejus. Šalyje nuo COVID-19 jau paskiepyti 24 196 žmonės.

Ukrainoje nustatyti daugiau kaip 5 tūkst. naujų COVID-19 atvejų

Ukrainoje per praėjusią parą patvirtinti 5 348 nauji COVID-19 atvejai, penktadienį pranešė šalies sveikatos apsaugos ministras Maksymas Stepanovas.

„2021 metų sausio 22 dieną Ukrainoje užfiksuoti 5 348 nauji COVID-19 atvejai. Liga užsikrėtė 164 vaikai ir 225 medicinos darbuotojai. Per pastarąją parą 1 900 žmonių buvo hospitalizuoti, 163 mirė ir 14 239 pasveiko“, – penktadienio rytą feisbuke paskelbė M. Stepanovas.

Ukrainoje nuo pandemijos pradžios iš viso patvirtinti 1 182 969 COVID-19 atvejai. Infekcija iš viso nusinešė 21 662 gyvybes, o pasveikusiais laikomi 928 969 žmonės.

Padėtis Rusijoje

Rusijoje per praėjusią parą užfiksuota 21 513 naujų koronavirusinės infekcijos COVID-19 atvejų, taip pat mirė 580 anksčiau užsikrėtusių žmonių, rodo penktadienį paskelbti kovą su epidemija koordinuojančio operatyvinio štabo duomenys.

Daugiausiai naujų susirgimų per praėjusią parą patvirtinta antrajame pagal dydį Sankt Peterburgo mieste – 3 104.

Stebėtojai abejoja oficialiais Maskvos duomenimis ir mano, kad tikrasis infekcijos paplitimo mastas šalyje gali būti didesnis.

Iki šiol Rusijoje patvirtinti iš viso 3 677 352 COVID-19 atvejai, 68 412 užsikrėtusių žmonių mirė. Iš gydymo įstaigų iš viso išrašyti 3 081 536 pasveikę pacientai, 27 318 iš jų – per praėjusią parą.

ES lyderiai ragina gyventojus vengti kelionių, perspėja dėl griežtesnių ribojimų

ES lyderiai ketvirtadienį stipriai ragino Europos gyventojus susilaikyti nuo nebūtinų kelionių ir perspėjo dėl ateinančiomis dienomis galimai įsigaliosiančių griežtesnių kelionių apribojimų.

Raginimą paskelbė Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen ir Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininkas Charlesas Michelis po keturias valandas trukusio virtualaus posėdžio su 27 ES valstybių narių vyriausybių vadovais, kurio metu spręsta dėl valstybių atsako į antrąją koronaviruso protrūkio bangą.

„Gyventojai turėtų vengti bet kokių nebūtinų kelionių – ir šalių viduje, ir, žinoma, kertant valstybių sienas“, – spaudos konferencijos metu sakė U. von der Leyen.

„Greičiausiai bus būtina imtis papildomų priemonių, kad nebūtinos kelionės būtų apribotos, tai kryptis, kurios imamės“, – sakė Ch. Michelis.

Abu lyderiai teigė, kad „ateinančiomis dienomis“ bus derinamas sprendimas šiuo klausimu.

Abu politikai taip pat pažymėjo, kad ES siekia išvengti pirmosios koronaviruso bangos scenarijaus, kai keletas bendrijos šalių išsigando ir vienašališkai uždarė savo sienas – tai sukėlė kelionių ir ekonomikos chaosą.

„Būtina, kad bendroji rinka veiktų, – teigė U. von der Leyen. – ES yra „viena epidemiologinė zona.“

„Suvaldysime virusą tuo atveju, jei įvesime tikslines priemones ir atsisakysime nereikalingų priemonių, tokių kaip sienų uždarymas – tokios priemonės nedaro didelės įtakos viruso plitimui, bet itin kenkia mūsų ekonomikai“, – sakė ji.

Vis dėlto, kaip teigė lyderiai, kad būtų išvengta vidinių ES sienų uždarymo, reikia didinti testavimo apimtis.

Griežtindamas kovą su COVID-19, Bidenas nurodė dėvėti kaukes ir riboti keliones

Joe Bidenas ketvirtadienį, pirmą visą savo darbo JAV prezidento poste dieną, ėmėsi veiksmų dėl koronaviruso pandemijos ir sugriežtino kaukių dėvėjimo taisykles, be to, nurodė karantinuotis į JAV atskrendantiems žmonėms.

Baltuosiuose rūmuose pasirašydamas 10 įsakų J. Bidenas pasakė šaliai, kad mirčių nuo COVID-19 tikriausiai daugės, kad jų skaičius nuo dabartinių 400 tūkst. kitą mėnesį padidės iki pusės milijono, todėl reikia drastiškų veiksmų.

„Šalyje ekstremali padėtis. Atėjo laikas tai taip ir vertinti“, – sakė jis ir pridūrė, kad nori atkurti visuomenės pasitikėjimą po visuomenę skaldžiusios Donaldo Trumpo eros.

J. Bideno teigimu, valdant jo administracijai mokslininkai „dirbs be politinio kišimosi“.

„Sakysime jums tiesą, net kai suklysime“, – pažadėjo jis.

Be to, kad privalės turėti neigiamą COVID-19 testo atsakymą, į JAV atvykstantys keliautojai nuo šiol turės atvykę karantinuotis, sakė J. Bidenas. Tokiu sprendimu sugriežtinama valdant D. Trumpui įvesta tvarka.

Tarp kitų J. Bideno pasirašytų įsakų yra sprendimai išjudinti kol kas stringančią vakcinavimo programą ir išplėsti reikalavimą dėvėti kaukes viešajame transporte.

Kaukių dėvėjimas „yra tapęs partiniu reikalu“, bet tai yra „patriotizmo aktas“, sakė J. Bidenas, kuris šiuo klausimu kalba visai kitaip nei D. Trumpas, ištisus mėnesius siųsdavęs prieštaringas žinutes dėl to, ar skatinti šią praktiką.

Vokietijoje mirčių nuo koronaviruso skaičius viršijo 50 tūkst.

Vokietijoje nuo pandemijos pradžios koronavirusas nusinešė jau daugiau nei 50 tūkst. gyvybių, rodo penktadienį paskelbti oficialūs duomenys.

Roberto Kocho instituto (RKI) duomenimis, Vokietijos sveikatos tarnybos per 24 val. užfiksavo 859 naujus mirties atvejus, bendrą jų skaičių padidinusius iki 50 642.

RKI mirtimis nuo koronaviruso laiko tuos atvejus, kai asmuo miršta tiesiogiai nuo COVID-19, ir tuos atvejus, kai miršta infekuotas gretutinių ligų turėjęs asmuo, tačiau neįmanoma galutinai nustatyti mirties priežasties.

Šalis daugiausiai mirčių nuo koronaviruso užregistravo sausio 14 d., kai mirė 1 244 infekuotieji, o atvejų paros prieaugio antirekordas pasiektas gruodžio 18 d., kai šalyje buvo diagnozuoti 33 777 infekcijos atvejai.

Penktadienio duomenys parodė, kad praėjusią parą Vokietijoje nustatyti dar 17 862 susirgimai.

J. Bideno tikslas: per 100 dienų panaudoti 100 mln. vakcinos dozių

Nors paskutiniais D. Trumpo valdymo metais vakcinos buvo gaminamos žaibiškai, vakcinavimas JAV vyko chaotiškai.

„Tai, ką paveldime, yra daug blogiau, nei galėjome įsivaizduoti“, – žurnalistams sakė naujosios administracijos kovos su pandemija koordinatorius Jeffas Zientsas.

J. Bidenas yra paskelbęs tikslą per 100 dienų panaudoti 100 mln. vakcinos dozių, o jo ekspertai sako, kad tai įmanoma. Kol kas yra panaudota tik 16,5 mln. dozių.

Ketvirtadienį paklaustas, ar buvo pakankamai ambicingas, J. Bidenas atkirto: „Kai tai paskelbiau, visi sakėte, jog tai neįmanoma. Nagi, žmogau, liaukis.“

Pasak J. Bideno, administracija plečia vietų, kuriose amerikiečiai galės pasiskiepyti, sąrašą, įtraukiant į jį naujus bendruomenių centrus. Taip pat bus pasitelkta daugiau medicinos darbuotojų.

Naujasis prezidentas taip pat sugrąžino vyriausiajam šalies užkrečiamųjų ligų specialistui Anthony Fauci vieną svarbiausių patariamųjų vaidmenų Baltuosiuose rūmuose. D. Trumpas skųsdavosi šio eksperto įspėjimais dėl COVID-19.

A. Fauci, kuris dažnai buvodavo Baltuosiuose rūmuose, kol iš esmės buvo išvarytas, ketvirtadienį sugrįžo į spaudos konferencijų salę ir taip pat stengėsi akcentuoti, kad reikia atkurti visuomenės pasitikėjimą.

„Tarp dalykų, kuriuos padarysime, yra visiškas skaidrumas, atvirumas ir sąžiningumas, jei kas nors pasisuktų blogai“, – sakė jis ir pabrėžė, kad keliomis minutėmis anksčiau aptarė tai su J. Bidenu.

„Mintis, kad galima atsistoti čia ir kalbėti, ką žinai,.. leidžia pasijusti kiek išlaisvintam“, – sakė A. Fauci.

Japonijos Vyriausybė patvirtino griežtesnes koronaviruso priemones numatantį įstatymo projektą

Japonijos ministrų kabinetas penktadienį patvirtino įstatymų projektą, kuriuo bus griežtinamos kovos su koronavirusu priemonės – taisyklių nesilaikantiems gyventojams pirmą kartą nuo pandemijos pradžios grės baudos ir kalėjimo bausmės.

Iki Tokijo olimpinių žaidynių likus tik šešiems mėnesiams, sostinėje ir kituose Japonijos regionuose šiuo metu galioja nepaprastoji padėtis, ja siekiama suvaldyti spartų COVID-19 atvejų augimą šalyje.

Tačiau tokio griežto karantino, koks yra paskelbtas kai kuriose kitose šalyse, Japonijoje nėra – gyventojai greičiau skatinami likti namuose, už rekomendacijų pažeidimus nėra numatoma konkrečių nuobaudų, verslai, ignoruojantys raginimą anksčiau užsidaryti, taip pat nesulaukia baudų.

Kai kurie ekspertai gyrė švelnų Japonijos, bandančios viruso plitimo kontrolę suderinti su poveikio ekonomikai mažinimu, požiūrį. Tačiau naujausių apklausų duomenimis, premjero Yoshihide Sugos vadovaujamos Vyriausybės reitingai smuko.

Naujuoju įstatymu valdžiai bus suteikti įgaliojimai skelbti bausmes ar net įkalinti vieneriems metams žmones, kuriems buvo patvirtintas koronavirusas, tačiau jie atsisakė vykti į ligoninę.

Įstatyme numatytos iki 500 tūkst. jenų baudos restoranams ir barams, jei šie nesilaikys apribojimų ir laiku nebaigs darbo.

Y. Suga paskelbė, kad Vyriausybė davė žalią šviesą įstatymo projektui ir paragino įstatymų leidėjus greitai apsvarstyti ir balsuoti dėl jo patvirtinimo.

Įstatymas parlamente greičiausiai bus patvirtintas kitą savaitę, tačiau opozicija žada reikalauti priverstinės hospitalizacijos dalies panaikinimo, esą tokia priemonė apriboja piliečių teises.