Pasaulyje

2021.01.23 20:15

Putino draugai Europoje ir verslas kaip įprasta – ES neskuba skelbti sankcijų Rusijai

Andrew Rettman, euobserver, LRT.lt2021.01.23 20:15

ES šalys užsiminė, kad Rusijai gali būti įvestos naujos sankcijos, jei nebus nutrauktos represijos prieš opozicijos lyderį Aleksejų Navalną, tačiau kol kas Prancūzija ir Vokietija pageidauja tęsti įprastus verslo santykius.

Ši publikacija yra LRT.lt portalo partnerio „EUobserver“ originalus kūrinys.

„ES atidžiai stebės, kaip klostysis įvykiai šioje srityje, ir atsižvelgs į tai, formuodama savo politiką Rusijos atžvilgiu“, – pirmadienį (sausio 18 d.) bendrame pareiškime teigė visos 27 valstybės narės.

Šis pareiškimas buvo padarytas po to, kai Rusijos valdžia sulaikė iš Berlyno į Maskvą grįžusį A. Navalną ir skyrė jam 30 dienų įkalinimo bausmę už tariamą lygtinio paleidimo sąlygų pažeidimą.

Tačiau remiantis šiais ir kitais kaltinimais, pavyzdžiui, dėl turto grobstymo, jis netrukus gali ilgiems metams atsidurti už grotų, kaip kad 2005 m. nutiko naftos magnatui ir būsimam reformatoriui Michailui Chodorkovkskiui.

Savo ruožtu trys ES užsienio reikalų ministrai – iš Estijos, Latvijos ir Lietuvos – paragino ES reaguoti griežčiau.

„Turėtume aptarti... galimą papildomų ribojančių priemonių [Rusijai] įvedimą, – siūlė jie pirmadienį išplatintame atvirame laiške ES užsienio santykių vadovui Josepui Borrelliui. – Siūlytume jums [J. Borrelliui] apsvarstyti galimybę atidėti vasario pradžioje numatytą vizitą į Maskvą.“

Čekija taip pat pareiškė „siūlysianti diskusiją dėl galimų sankcijų“, kitą savaitę planuojamo ES užsienio reikalų ministrų susitikimo metu.

O diplomatas iš kitos Vidurio Europos šalies „EUobserver“ sakė, kad Vokietija turėtų apsvarstyti galimybę sustabdyti „Nord Stream 2“ dujotiekio iš Rusijos tiesimą.

„Vokiečiai turėtų savęs paklausti, ar jie nori tęsti įprastus verslo santykius su Vladimiro Putino režimu“, – sakė diplomatas.

Tačiau net ir be dujotiekio Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas siekia užmegzti „naują partnerystę“ su Maskva.

Kaip „EUobserver“ informavo diplomatiniai šaltiniai, Berlynas ir Paryžius atmetė siūlymus aiškiau įvardinti naujų sankcijų grėsmę pirmadienį išplatintame ES pareiškime.

A. Navalnas sulaikytas po to, kai praėjusių metų rugpjūtį V. Putinas nurodė savo šnipų tarnybai FSB nunuodyti aktyvistą uždraustu cheminiu ginklu „Novičiok“.

Tuomet Europa į juodąjį sąrašą įtraukė šešis rusus.

Dėl V. Putino sukelto karo Ukrainoje į šį sąrašą per pastaruosius keletą metų buvo įtraukti 177 Rusijos piliečiai ir 48 įmonės.

Tačiau šis konfliktas tęsiasi – stebėtojų teigimu, vien per praėjusį mėnesį užfiksuota 2,1 tūkst. paliaubų pažeidimų, pareikalavusių 12 civilių aukų.

Londone įsikūrusio A. Navalno Antikorupcijos fondo padalinio direktorius Vladimiras Ašurovas pirmadienį teigė, kad sankcijos „neveikia... nes Vakarai nesiryžo jų įvesti žmonėms, valdantiems pinigus“.

„Nepakanka taikyti sankcijas vien operatyvininkams, kurie vykdo įsakymus“, – sakė jis.

V. Ašurovas įvardijo aštuonis asmenis, kurie jo ir A. Navalno žiniomis, yra pagrindiniai V. Putino rėmėjai.

Šiame sąraše puikuojasi oligarchas Romanas Abramovičius, FSB vado sūnus Denisas Bortnikovas, banko „VTB Bank“ prezidentas Andrejus Kostinas, Sveikatos apsaugos ministras Michailas Muraško, Žemės ūkio ministras Dmitrijus Patruševas, buvęs V. Putino padėjėjas Igoris Šuvalovas, Rusijos televizijos laidų vedėjas Vladimiras Solovjovas ir oligarchas Ališeris Usmanovas.

Tuo tarpu sekmadienio įvykiai sukėlė dešimčių Europos politikų ir NVO pasipiktinimą.

Putino draugai ES

„[Tačiau] tokie politikai kaip [Marine] Le Pen, [Matteo] Salvini, [Viktoras] Orbanas, [Thierry] Baudet`as ir [Geertas] Wildersas tyli kamputyje“, – sakė liberalams atstovaujantis europarlamentaras iš Belgijos Guy Verhofstadtas, įvardydamas penkis kraštutinių dešiniųjų pažiūrų ES politikus.“

„V. Putino draugai nėra laisvės ir demokratijos draugai. Nei Rusijoje, nei Europoje“, – pridūrė jis.

Pats A. Navalnas pirmadienį išliko nepalaužiamas.

„Tačiau panašu, kad bunkeryje tūnantis senis taip visko bijo, kad jie demonstratyviai suplėšė ir išmetė baudžiamojo proceso kodeksą“, – sakė jis, ragindamas savo šalininkus rengti gatvės protestus.

Rusijos misija ES, siekusi J. Borrellio vizito į Maskvą, pakomentuoti situaciją atsisakė.

Tačiau Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, su kuriuo J. Borrellis ketina susitikti vasario 4–5 dienomis, išjuokė Vakarų susirūpinimą, primindamas, kad sausio 6 d. kraštutinių dešiniųjų minia JAV šturmavo Kapitolijų.

Pasak jo, ES pareiškimų dėl A. Navalno tikslas – „atitraukti dėmesį“ nuo JAV krizės.

„Akivaizdžiai matosi, kaip džiaugsmingai jie peršoko į vakar dienos naujienas apie A. Navalno grįžimą į Rusiją ir kaip mielai išsakomi vienas kitą atkartojantys komentarai“, – sakė S. Lavrovas.

Prieš tai Rusija kaltino Vokietiją surengus provokaciją ir apnuodijus A. Navalną.

Remiantis nepriklausomos visuomenės nuomonės apklausos agentūros „Levada“ duomenimis, 49 proc. rusų tiki propaganda ir tik 15 proc. mano, kad tai – Kremliaus darbas.

Populiariausi