Pasaulyje

2021.01.19 22:31

Ar Putinas vėl bando prisigerinti Macronui – kritika krypsta į Vokietiją ir Bideną

Jamie Dettmer, Voice of America, LRT.lt2021.01.19 22:31

Analitikų teigimu, panašu, kad Kremlius turi vilties įtikinti Prancūzijos prezidentą Emmanuelį Macroną siekti Europos Sąjungos santykių su Maskva atšilimo, tikėdamasis, kad tai galėtų sušvelninti sankcijas Rusijai.

Ši publikacija yra LRT.lt portalo partnerio „Voice of America“ originalus kūrinys. Jis buvo publikuotas dar prieš A. Navalno grįžimą į Rusiją, todėl publikacija buvo atnaujinta.

Šią savaitę Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas paskambino savo kolegai iš Prancūzijos, kad aptartų paliaubas ginčijamoje Kalnų Karabacho teritorijoje, kur, Rusijai tarpininkaujant, po daugiau kaip mėnesį trukusių įnirtingų kovų Armėnija ir Azerbaidžanas sutarė dėl ugnies nutraukimo. Azerbaidžanui priklausantį Kalnų Karabacho anklavą kontroliuoja etniniai armėnai.

Kremliaus atstovai pabrėžė draugišką šio pokalbio pobūdį, teigdami, kad abu lyderiai baigė derybas „palinkėję vienas kitam gražių švenčių ir sutarę tęsti ryšius įvairiais lygmenimis“.

Tai labai skiriasi nuo įtempto Rusijos ir Prancūzijos prezidentų pokalbio rugsėjį, kai E. Macronas pareikalavo pasiaiškinimo dėl Kremliaus kritiko Aleksejaus Navalno apnuodijimo. Opozicijos lyderis rugpjūčio pabaigoje staiga sunkiai susirgo ir buvo išskraidintas gydyti į Vokietiją. Tąkart Prancūzijos spauda rašė, kad E. Macroną įsiutino V. Putino žodžiai, neva A. Navalnas pats apsinuodijo, kad pakenktų Rusijos reputacijai, ir bandymas paneigti, kad už šio pasikėsinimo nužudyti stovi Kremlius.

Vakarų šalių diplomatų teigimu, verta atkreipti dėmesį į tai, kad Kremliaus pareigūnai ir Rusijos valstybės kontroliuojamos žiniasklaidos priemonės pastarosiomis savaitėmis labai nuosaikiai kalba apie Prancūziją, tuo pačiu metu negailėdamos kritikos žodžių Vokietijai, neva pasiruošusiai šokti pagal Joe Bideno dūdelę.

Kremlius taip pat susilaikė ir neparėmė Čečėnijos gubernatoriaus, Putino sąjungininko Ramzano Kadyrovo, kritikuojančio E. Macroną dėl jo pasiūlymų kovoti su radikaliu islamu. Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas viešai teigė, kad Čečėnijos lyderis neturėtų komentuoti tarptautinių reikalų.

„Draugystė su Prancūzija yra svarbi Rusijai kaip dar vienas svertas, siekiant daryti poveikį Europos Sąjungos sankcijų politikai Maskvos atžvilgiu, – sako Vašingtone įsikūrusiam „Jamestown Foundation“ atstovaujantis Valerijus Dzutsatis. – Dvišaliai santykiai, kuriuos pagadino rugpjūčio mėnesį įvykdytas Rusijos opozicijos veikėjo Aleksejaus Navalno apnuodijimas, vis dar gali grįžti į senas vėžes.“

Kiti analitikai teigia, kad plika akimi matomos Rusijos pastangos palenkti savo pusėn E. Macroną neatsitiktinai suintensyvėjo Joe Bideno inauguracijos išvakarėse. J. Bidenas yra pavadinęs Rusiją „oponente“. Be to, jis tiesmukiškai apkaltino Maskvą dėl A. Navalno apnuodijimo. „Dar kartą norėdamas nutildyti politinį oponentą Kremlius panaudojo savo mėgstamą ginklą – „Novičiok“ klasės cheminę medžiagą, – sakė J. Bidenas praėjusiais metais. –Tai paranojiško ir nenorinčio toleruoti jokios kritikos ar pasipriešinimo Rusijos režimo braižas.“

Prieš ketverius metus E. Macronas buvo laikomas vienu griežčiausiai dėl Maskvos įvykdytos Ukrainai priklausančio Krymo aneksijos ir separatizmo kurstymo Rytų Ukrainoje pasisakančių Vakarų lyderių. Bendroje spaudos konferenciją Versalio rūmuose, vos apšilęs kojas po pergalės 2017 m. prezidento rinkimuose, E. Macronas aršiai kritikavo V. Putiną dėl įvairių Rusijos veiksmų.

Stovėdamas šalia susinepatoginusio V. Putino, E. Macronas koneveikė Kremlių už bandymus kištis į Vakarų valstybių rinkimus, melagienų, dezinformacijos ir melo skleidimą. Jis pasmerkė Maskvos partnerės Sirijos Vyriausybė pasirinktą taktiką, įskaitant ir galimą cheminio ginklo panaudojimą, siekiant susigrąžinti sukilėlių kontroliuojamą teritoriją karo nuniokotoje šalyje.

Tačiau 2019 m. Prancūzijos prezidentas jau pasisakė už įtampos mažinimą, teigdamas, kad Rusijai turėtų būti leista grįžti į bendrą valstybių būrį. „Rusijos išstūmimas iš Europos yra didžiulė strateginė klaida, – sakė E. Macronas. – Europos žemynas niekada nebus stabilus, niekada nebus saugus, jei nenusiraminsime ir neišsiaiškinsime santykių su Rusija.“

Toks posūkis sukėlė nerimą Londone ir kai kuriose kitose Vakarų Europos sostinėse. Kai kurie kritikai teigė, kad E. Macrono bandymas perkrauti santykius su Rusija yra paskatintas asmeninių ambicijų, siekiant sustiprinti vaidmenį tarptautiniuose reikaluose.

Lenkijos užsienio reikalų ministras Jacekas Czaputowiczius įspėjo, kad E. Macronas grįžta į legendinio Prancūzijos lyderio generolo Charles`io de Gaulle`io, bandžiusio prisiimti tarpininko tarp Sovietų Sąjungos ir JAV vaidmenį, laikus. J. Czaputowiczius teigė bijąs, kad E. Macrono iniciatyva nepadės sutramdyti Maskvos ambicijų, tik gali susilpninti ES vienybę.

Beveik visus 2020 m. Prancūzijos lyderis atkakliai siekė suartėjimo. Birželį, po vaizdo konferencijos su V. Putinu, jo atstovas spaudai sakė, kad E. Macronas nepakeitė „įsitikinimo, jog galime pasiekti pažangą derybose su Rusija daugeliu klausimų“, ir kaip pavyzdį paminėjo „bendrą interesą stabilizuoti Libiją ir suvienyti jos institucijas“.

A. Navalno apnuodijimas paskatino pereiti prie kiek kitokios retorikos. Rugsėjį kalbėdamas JT Generalinėje Asamblėjoje E. Macronas perspėjo, kad Paryžius neleis peržengti raudonųjų linijų dėl cheminio ginklo naudojimo. „Mes netoleruosime cheminio ginklo naudojimo Europoje, Rusijoje ar Sirijoje“, – sakė jis.

Kol kas neaišku, ar Paryžius bus pasirengęs atleisti ir pamiršti A. Navalno apnuodijimą. „Tikiuosi, kad E. Macronas pripažins, jog V. Putinas yra labiau linkęs sėti nesantaiką Europoje nei bendradarbiauti, – sakė buvęs JAV prezidento George`o W. Busho administracijos Valstybės sekretoriaus padėjėjas Davidas Krameris. – Ką dar turi padaryti V. Putinas, kiek dar žmonių nunuodyti, į kiek dar šalių įsiveržti?“

A. Navalnas sekmadienį grįžo iš Vokietijos į Rusiją. Tai, kaip Rusijos valdžia reaguos į jo sugrįžimą, gali turėti įtakos E. Macrono pasiryžimui ir toliau siekti mažinti įtampą.

E. Macrono atšalimas V. Putino atžvilgiu po A. Navalno apnuodijimo taip pat sutampa su laukiama J. Bideno inauguracija. Analitikų manymu, Prancūzijos lyderis gali vėl bandyti save pateikti kaip pagrindinį JAV administracijos kontaktinį asmenį Europoje – panašiai vienu metu jis siūlėsi Donaldui Trumpui, pavaišindamas jį vakariene Eifelio bokšto viršūnėje ir pasiūlydamas kartu stebėti Bastilijos dienai skirtą karinį paradą.

Prancūzijos pareigūnai nuoširdžiai pasveikino netrukus į Baltuosius rūmus įžengsiančią J. Bideno komandą, o juos ypač pradžiugino laisvai prancūziškai kalbančių asmenų paskyrimas į aukščiausias užsienio politikos pareigas, pavyzdžiui, iškelta Tony Blinkeno kandidatūra tapti JAV valstybės sekretoriumi. Didžiąją savo vaikystės dalį T. Blinkenas praleido Prancūzijoje, o Prancūzijos užsienio reikalų ministras Jeanas-Yvesas Le Drianas teigė, kad toks pasirinkimas jį „itin džiugina“.