Pasaulyje

2021.01.18 14:55

Rusijos žurnalistas Maglovas: pats Kremlius privertė Navalną grįžti, bet rusų palaikymas išgąsdino valdžią

Natalija Zverko, LRT.lt2021.01.18 14:55

„Tai, kad Aleksejus bus sulaikytas, žinoma, buvo galima prognozuoti, turint omenyje, kad per pastarąsias savaites visais įmanomais būdais buvo siunčiamos žinutės Navalnui: „Navalnai, negrįžk, mes tave pasodinsim.“ Tiesą sakant, tam tikra prasme tokiu būdu jie jį privertė grįžti būtent dabar“, – interviu LRT.lt sakė Lietuvoje gyvenantis rusų žurnalistas Michailas Maglovas.  

2021 m. sausio 17 d. Aleksejus Navalnas, kaip žadėjo, su žmona Julija išskrido į Rusiją. Lėktuvas nusileido ne Vnukovo, kur A. Navalno laukė minia šalininkų, o Šeremetjevo oro uoste.

A. Navalnas buvo sulaikytas oro uoste, prie pasų kontrolės. Keletą valandų artimieji ir bendražygiai nieko nežinojo apie jo buvimo vietą. Vėliau paaiškėjo, kad jis nuvežtas į Chimkų policijos nuovadą. Federalinės bausmių vykdymo tarnybos (FSIN) pareigūnai opozicionierių sulaikė remdamiesi orderiu dėl „sistemingų bandomojo laikotarpio sąlygų pažeidimų“ „Yves Rocher“ byloje.

Į šį įvykį jau reaguota Europoje ir JAV, o Baltijos šalys paragino Europos Sąjungą įvesti Rusijai naujų sankcijų.

Pažangioji Rusijos visuomenė taip pat neliko nuošalyje. „Echo Moskvy“ žurnalistė Ksenija Larina pažymėjo, kad į operaciją prieš vieną vienintelį žmogų buvo mesta „visa karaliaus kavalerija ir visi karaliaus pėstininkai“. Muzikantas Andrejus Makarevičius šį įvykį pavadino gėdingu cirku. O publicistas Nikolajus Podosokorskis prisiminė, kad „paskutinė tokia narsi sutuoktinių pora Rusijos istorijoje buvo akademikas Andrejus Sacharovas ir jo žmona Elena Bonner“.

M. Maglovas mano, kad šiuo metu faktiškai vyksta Valstybės Dūmos rinkimų kampanija, o A. Navalnas ir jo komanda yra vieni pagrindinių šių rinkimų dalyvių.

– Michailai, ar tikėjotės tokios įvykių eigos – kad A. Navalnas bus sulaikytas oro uoste?

– Vakar ryte galėjo įvykti bet kas. Niekas nebuvo tikras, kad lėktuvas apskritai pasieks Maskvą. Galiausiai pamatėme, kad jis buvo nukreiptas į kitą oro uostą, o Maskvoje sukeltas transporto chaosas. Tokiais atvejais prognozuoti įvykių eigą neįmanoma. Visgi buvo aišku, kad valdžia ko nors imsis prieš Aleksejų ir jį palaikančius žmones.

Man atrodo, kad vakar Kremlius stebėjo, kas vyksta, kiek žmonių atvyks į Vnukovą, ir atitinkamai ketino reaguoti. Jei vakar Aleksejaus sutikti būtų atėję 50 žmonių, lėktuvas tikrai nebūtų buvęs nukreiptas į kitą oro uostą.

Tai, kad Aleksejus bus sulaikytas, žinoma, buvo galima prognozuoti, turint omenyje, kad per pastarąsias savaites visais įmanomais būdais buvo siunčiamos žinutės Navalnui: „Navalnai, negrįžk, mes tave pasodinsim.“ Tiesą sakant, tam tikra prasme tokiu būdu, darydami spaudimą, jie jį privertė grįžti būtent dabar.

Štai kodėl, viena vertus, tai buvo tikėtina, kita vertus, sulaikymo detales prognozuoti buvo sunku, sunku suprasti, kaip mąsto tokius sprendimus priimantys žmonės.

– Pranešama, kad Vnukovo oro uoste buvo sulaikyta apie 70 žmonių, iš esmės tai nėra labai daug. To net negalima lyginti su protestais Baltarusijoje. Kaip manote, Rusijoje kada nors bus tokių protestų ir kas galėtų juos išprovokuoti?

– Pirmadienio ryto duomenimis, sulaikytųjų – 96. Manau, kad jūsų palyginimas iš esmės yra nekorektiškas ir ne iki galo aišku, su kuriais baltarusių protestais lyginame, – su tais, kurie vyko rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais, ar su tais, kurie nebevyksta šiandien.

– Su tais, kurie vyko rugpjūtį...

– Bet vėlgi mes nelyginame situacijos, nes akivaizdu, kad kelis dešimtmečius Baltarusijoje taip pat nieko nevyko. O tada valdžia pati priskaldė malkų ir susiklostė tokia situacija. Bet ne, kol kas tokios situacijos Rusijoje nėra.

2011 metais matėme didžiulį pakilimą, tačiau tai vėlgi buvo susiję su rinkimais. Todėl, jei norime brėžti paraleles, reikėtų palaukti bent jau rudenį vyksiančių rinkimų į Valstybės Dūmą. Šiuo metu faktiškai vyksta Valstybės Dūmos rinkimų kampanija, o A. Navalnas ir jo komanda yra vieni pagrindinių šių rinkimų dalyvių. Be abejo, šis sugrįžimas taip pat susijęs su rinkimų kampanija ir kova dėl Valstybės Dūmos.

Todėl viskas įmanoma. O kalbant apie dalyvių skaičių ir 96 sulaikytuosius, svarbu suprasti situaciją, su kuria lyginame. Be to, vakar mūsų regione buvo viena šalčiausių dienų, bet į Vnukovo oro uostą atvyko gana daug žmonių, nepaisant valdžios pastangų užkirsti jiems kelią fiziškai ten patekti.

Todėl man atrodo, kad vakar Aleksejui buvo pademonstruotas pakankamai rimtas ir aiškus palaikymas, toks, kad valdžia išsigando ir siekdama, jog Aleksejus nenusileistų Vnukovo oro uoste, pasiuntė jo lėktuvą visai į kitą rajoną. Juk Šeremetjevas priklauso Maskvos sričiai.

– O kaip Jums, tarkim, Europos, viso pasaulio reakcija, ar ji bus paveiki? Gal bus įvestos kokios nors naujos sankcijos? Ir ar jos iš tiesų turės poveikį Rusijos valdžiai, ar bus tik dar vienos sankcijos?

– Čia reikėtų atskirti du dalykus. Pirma, vakar nuskambėjo Lietuvos prezidento pareiškimas ir bendras trijų Baltijos šalių užsienio reikalų ministrų pareiškimas. Briuselyje apie tai taip pat kalbėta. Šiandien paryčiais atskriejo pareiškimas iš Vašingtono. Ten, man atrodo, Mike`as Pompeo ir nauji Joe Bideno administracijos žmonės išsako poziciją.

Kalbant apie sankcijas, buvo Baltijos šalių ministrų pareiškimas, kad būtina įvesti sankcijas. Matyt, jei jie sako, kad paleiskite A. Navalną arba bus sankcijos, nėra pagrindo tuo netikėti. Kitas dalykas – kokios bus tos sankcijos.

Kaip suprantu, bent jau Baltijos šalių ministrai turi tam tikrą planą šiuo klausimu. Koks jis, kol kas neaišku, dar nebuvo paskelbta. Kai planas bus paskelbtas, bus galima jį vertinti.

Čia greičiau įžvelgčiau kiek kitokią problemą. Sankcijos yra viena iš spaudimo priemonių, jos praktiškai neveikia, jei jas taikančios šalys pačios jų nesilaiko. Kitaip tariant, galima įvesti sankcijas, bet jei nėra stebėsenos priemonių, jei nėra nuobaudų už pažeidimus, tai tos sankcijos kaip ir nieko vertos.

Europos Sąjunga įveda sankcijas įvairiomis progomis. Nepaisant to, jeigu grįžtume prie Krymo istorijos, matome, kaip Europos piliečiai ir Europos įmonės toliau vykdo savo veiklą Kryme. Nė vienas asmuo Europoje ir nė viena įmonė nebuvo nubausti už šių sankcijų pažeidimą. Todėl sankcijų galima įvesti kiek tik nori, bet jei jų nesilaikoma, tai jos neturi jokios prasmės.

– Vakar tiesioginės transliacijos metu per televizijos kanalą „RTVi“ nuskambėjo nuomonė, kad Julija Navalnaja galbūt turi potencialo vadovauti protesto judėjimui, kaip Baltarusijoje tai padarė Sviatlana Cichanouskaja. Kaip manote, ar tai realu ir įmanoma Rusijoje?

– Tokios kalbos – politologų sritis, tačiau tai įmanoma, kol J. Navalnaja yra gyva, kol viskas gerai, tikriausiai viskas įmanoma. Kita vertus, pati J. Navalnaja nieko apie tai nesakė, todėl sunku pasakyti, ir visa tai lieka fantazijomis, prielaidomis, būrimu iš kavos tirščių. Viskas įmanoma. Kiekvieną dieną kažkas vyksta. Įvykių grandinė, vedanti link tam tikrų pasekmių.

Bet spėlioti, kol pats žmogus apie tai nė neužsiminė, manau, tėra manipuliacija. Ir kalbėti apie tai iš esmės beprasmiška. Kol žmogus net nepasakė savo nuomonės.

– Bet, tarkime, S. Cichanouskaja taip pat neplanavo eiti į politiką, tačiau galiausiai viskas atsitiko priešingai.

– Man iš principo nepatinka Rusijos lyginimas su Ukraina ar Baltarusija, nes visur yra savų niuansų. Skirtingose šalyse žmonės priima skirtingus sprendimus. Žinoma, visada norisi standartizuoti procesus ir lyginti, tačiau palyginti neįmanoma, nes žmonės visur skirtingi. J. Navalnaja nėra S. Cichanouskaja, kaip ir Sergejus Cichanouskis nėra A. Navalnas, todėl bet kokios įmanomos paralelės yra pritemptos.