Pasaulyje

2021.01.19 05:30

Kas iš tiesų yra Navalnas: ar apie Krymo ateitį svarstęs Putino kritikas kelia grėsmę Kremliui?

Julius Palaima, LRT.lt2021.01.19 05:30

Garsiausias Kremliaus kritikas ir oponentas Aleksejus Navalnas sekmadienio vakarą grįžo į Rusiją. Grupės „Novičiok“ cheminiu ginklu dar rugpjūtį apnuodytas A. Navalnas yra viena svarbiausių šios šalies opozicijos politinių figūrų ir laikomas pagrindiniu kovotoju su Kremliumi, tačiau pastaruoju metu viešojoje erdvėje yra prisimenamas ir ne iš pačios geriausios pusės dėl savo prieštaringų pareiškimų Krymo aneksijos klausimais.

A. Navalnas ne kartą kritikavo Rusijos prezidento Vladimiro Putino „Vieningosios Rusijos“ partiją kaip pilną „korumpuotų vagių“, o patį V. Putiną įvardijo „iščiulpusiu visos Rusijos kraują“, kaltino sukūrus korupcinį feodalinį mechanizmą šalyje ir sutelkus visą politinę galią Kremliuje.

Pats A. Navalnas organizavo opozicijos protestus Rusijoje, tačiau jam iki šiol nepavyko įgyvendinti savo didžiausios svajonės – stoti prieš V. Putiną prezidento rinkimuose, rašo BBC.

2018 metais jam buvo uždrausta kandidatuoti prezidento rinkimuose dėl neva „valstybės lėšų išeikvojimo“.

A. Navalnas tuomet atmetė kaltinimus tikindamas, kad tai tėra Kremliaus bandymai atremti jo kritiką.

„Freedom House“ Vilniaus skyriaus vadovas, politologas daktaras Vytis Jurkonis dar sekmadienį LRT RADIJUI sakė, kad įvykiai neleidžia dvejoti – Kremlius A. Navalno labai bijo.

„Akivaizdu, kad Putino režimas Navalno labai bijo“, – sakė V. Jurkonis. Anot politologo, A. Navalnas į Rusiją grįžta ir siekdamas sustiprinti opozicijos pajėgas prieš šiemet vyksiančius Valstybės Dūmos rinkimus.

A. Navalnas yra populiarus dėl Kremliaus kritikos ir korupcinių schemų visoje Rusijoje atskleidimo bei viešinimo socialiniuose tinkluose. Todėl, anot V. Jurkonio, A. Navalną palaiko visų politinių pažiūrų žmonės, ne vien didmiesčių, bet ir regionų gyventojai. Skrydžio metu jam palaikymą reiškė lėktuvo stiuardesės.

„Tai rodo didžiulę paramą ir, akivaizdu, kad Kremliaus režimas, nori to jis ar ne, artėja prie pabaigos“, – sakė V. Jurkonis.

Išgyveno „Novičiok“ ataką

Priešprieša tarp A. Navalno ir V. Putino bėgant laikui tapo asmeninė. Tokius nuogąstavimus sustiprino Rusijos FSB tarnybų ataka praėjusių metų rugpjūčio mėnesį, kai A. Navalną bandyta nunuodyti medžiaga „Novičiok“.

Vėliau Vokietijos Vyriausybė patvirtino, kad Kremliaus kritiką iš tiesų norėta nunuodyti chemine medžiaga „Novičiok“.

Ta pati cheminė medžiaga buvo panaudota siekiant nunuodyti buvusį šnipą Sergejų Skripalį ir jo dukrą Juliją Jungtinės Karalystės Solsberio mieste 2018 metais.

Kremlius neigė, kad prisidėjo prie A. Navalno apnuodijimo, o pats V. Putinas metinėje spaudos konferencijoje neslėpė ironijos šiuo klausimu.

„Jeigu tikrai būtume norėję, būtume nunuodiję“, – susirinkusių žurnalistų būriui dar gruodį sakė Rusijos prezidentas.

Tačiau V. Putinas vėliau pripažino, kad A. Navalnas išties buvo sekamas, nes jis neva bendradarbiavo su JAV šnipais.

Portalo „Bellingcat“ su kitais žiniasklaidos kanalais atliktas tyrimas atskleidė tapatybes FSB pareigūnų, kurie prisidėjo prie A. Navalno apnuodijimo Rusijos Tomsko mieste.

Vėliau jis pats apsimesdamas FSB pareigūnu išgavo vieno iš pasikėsinime dalyvavusių asmenų prisipažinimą ir viešai išplatino pokalbio vaizdo įrašą.

Konfliktas tarp A. Navalno ir Kremliaus išprovokavo tarptautines sankcijas – Europos Sąjunga dar spalį paskelbė sankcijų paketą šešiems aukštiems Rusijos pareigūnams ir šalies cheminių ginklų centrui, kuriame pagaminta medžiaga „Novičiok“.

Rusija irgi nesnaudė – tuoj pat įvedė atsakomąsias sankcijas Europos Sąjungai.

Kremliaus kritiką ne kartą bandytą nunuodyti arba kitaip padaryti žalos jo sveikatai. 2019 metais, kai A. Navalnas buvo kalėjime, jo asmeninis gydytojas teigė, kad jis galėjo būti nuodijamas chemine medžiaga.

Opozicionierius taip pat du kartus buvo užpultas, panaudojant briliantinę žalumą. Vėliau dėl šių atakų jam diagnozuotas cheminis akių nudegimas.

Dėl pareiškimų apie Krymą sulaukė opozicijos kritikos

A. Navalnas ir pats yra sulaukęs Rusijos opozicijos atstovų kritikos dėl savo kalbų apie Krymo aneksiją.

Kai kurie opozicijos atstovai kritikuoja A. Navalną dėl jo nacionalistinių pažiūrų. 2014 metais interviu radijo stočiai „Echo Moskvy“ jis tikino, kad, nepaisant to, jog Krymo teritorija jėga paimta pažeidžiant tarptautinę teisę, „realybė yra ta, kad šis kraštas tapo Rusijos teritorijos dalimi“.

„Krymas yra mūsų“, – prieš septynerius metus sakė A. Navalnas.

Rusijos politinėje erdvėje A. Navalnas iškilo 2008 metais, kai savo interneto tinklaraštyje pradėjo rašyti apie korupciją didžiausiose Rusijos valstybinėse korporacijose.

Viena iš jo pasitelkiamų taktikų buvo įsigyti akcijų naftos įmonėse, infiltruotis į bankų ar ministerijų veiklą ir kelti nepatogius klausimus, susijusius su valstybės finansais.

Prieš 2011 metų Valstybės Dūmos rinkimus A. Navalnas ragino visuomenę balsuoti už bet kurią partiją, išskyrus „Vieningąją Rusiją“.

Ši partija laimėjo rinkimus, tačiau Valstybės Dūmoje itin sumažėjo jos narių skaičius, o A. Navalno iškelti balsų klastojimo klausimai įplieskė protestus Maskvoje ir kituose Rusijos miestuose.

Protestų metu 2011 metų gruodį A. Navalnas buvo sulaikytas 15 dienų.

Į prezidento postą 2012 metais sugrįžus V. Putinui, Rusijos tyrimų komitetas paskelbė kriminalinius tyrimus, susijusius su Kremliaus opozicionieriaus praeitimi.

2013 metais A. Navalnui buvo skirta penkerių metų laisvės atėmimo bausmė apkaltinus jį turto grobstymu.

Tačiau netrukus jis buvo paleistas iš kalėjimo ir net kandidatavo Maskvos miesto mero rinkimuose, tačiau surinkęs 26 procentus balsų pralaimėjo iki šiol šias pareigas einančiam Sergejui Sobianinui.

Bet ir į tokį A. Navalno pasirodymą rinkimuose buvo žiūrima kaip į savotišką pergalę, nes Kremliaus kritikas neturėjo prieigos valstybinėje televizijoje ir populiarumo taškus rinko tik internetinėje erdvėje.

Lyginamas su Chodorkovskiu

Kalbėdami apie A. Navalno kovą su Kremliumi ekspertai prisimena dujų koncernui „Jukos“ praeityje vadovavusį Michailą Chodorkovskį, kuris dešimtmetį praleido įkalintas Rusijos kalėjime.

Pats A. Navalnas BBC yra sakęs, kad geriausia, ką Vakarų valstybės gali padaryti dėl Rusijos, yra „užšaldyti purvinus pinigus bankų sąskaitose“.

„Noriu, kad korumpuoti asmenys negalėtų įvažiuoti į užsienio valstybes, kad jiems nebūtų suteikiamos vizos. Aktyvistų persekiojimas turi liautis“, – praeityje tikino A. Navalnas.

Kai Kremliaus kritikas buvo įkalintas 2013 metais, jis teismo teisėjui teigė, kad nori sunaikinti „feodaliniais santykiais susaistytą Rusiją ir sugriauti sistemą, kurioje 83 procentai viso nacionalinio turto atitenka pusei procento šalies gyventojų“.

Vis dėlto aktyvus A. Navalno dalyvavimas ultranacionalistų rengiamose eisenose ir renginiuose kelia nerimą liberalias ir demokratines vertybes Rusijoje palaikantiems asmenims.

Taip pat yra nemažai abejonių, ar A. Navalnas gali mobilizuoti didesnį palaikančių asmenų būrį ne tik Maskvoje, bet ir kituose šalies miestuose siekdamas įgyvendinti politinius tikslus.

Laurinavičius: „Navalno pareiškimus reikia vertinti kritiškai“

Vilniaus politikos analizės instituto ekspertas Marius Laurinavičius portalui LRT.lt teigė, kad A. Navalno sugrįžimas į Rusiją kelią nemažai klausimų.

Jis taip pat tikino kritiškai vertinantis A. Navalno politines preferencijas ir pareiškimus dėl Krymo aneksijos.

„Man dėl jo požiūrio kyla tikrai daug klausimų, kadangi itin tvirtų duomenų, kaip patikrinti tam tikrus pareiškimus, nėra. Reikia kelti klausimus ir būtina į juos atsakyti“, – sakė politikos ekspertas.

M. Laurinavičius smerkia Rusijos režimo surengtą puolimą prieš A. Navalną ir jo apnuodijimą chemine medžiaga „Novičiok“.

„Kremliaus organizuotus apnuodijimus smerkiu ir smerksiu. Šie nusikaltimai yra įrodyti, tai tikrai yra Rusijos režimo darbas ir niekas dėl to nesiginčija“, – kalbėjo M. Laurinavičius.

Vis dėlto, Vilniaus politikos analizės instituto eksperto tikinimu, Lietuva turėtų išsamiai išanalizuoti ir vertinti A. Navalno pareiškimus apie Rusijos įvykdytą neteisėtą Krymo aneksiją 2014 metais.

„Praeityje pasakytus A. Navalno žodžius dėl Krymo aneksijos tikrai reikia vertinti kritiškai. Žvelgiant iš Lietuvos perspektyvos, Krymo klausimas yra tarsi lakmuso popierėlis, leidžiantis geriau nutapyti A. Navalno, kaip politiko, portretą. Nemažai žmonių dabar beda pirštu, kad ir M. Chodorkovskis rėmė šio krašto aneksiją, tačiau jis tai darė veikiau siekdamas politinių dividendų ir platesnės Rusijos visuomenės paramos“, – portalui LRT.lt pasakojo M. Laurinavičius.

Vilniaus politikos analizės instituto vyriausiasis analitikas taip pat tikino nesistebintis, kodėl praeityje garsiausias Kremliaus opozicionierius palaikė Krymo aneksiją.

„A. Navalnas yra rusiškojo nacionalizmo ir šovinizmo atstovas. Jis dažnai pasižymėjo rasistiniais, ksenofobiškais pareiškimais. Jis yra Rusijos imperialistinės politikos atstovas. Jei to nepamirštume, suprastume, kodėl jis būtent taip kalbėjo apie Krymą“, – pabrėžė M. Laurinavičius.

Politikos analitiko tikinimu, atsargiai reikėtų vertinti ir paties Kremliaus kritiko populiarumą Rusijoje.

„Visą savaitę jis socialiniuose tinkluose reklamavo savo sugrįžimą, tačiau, kaip matėme, oro uoste žmonių sutikimas tikrai nebuvo didelis. Neatmestina ir tai, kad nemažai dėmesio socialiniuose tinkluose jis sulaukia iš užsienio, o jo populiarumas Rusijoje nėra toks pastebimas“, – kalbėjo politikos apžvalgininkas.

Pasak M. Laurinavičiaus, A. Navalno sugrįžimas į Rusiją neturės didelės įtakos politiniams procesams, vykstantiems šioje šalyje, o patys valstybės gyventojai nėra pasiryžę eiti į gatves ir užtikrintai reikalauti pokyčių.

„Aš A. Navalno tikrai nelaikau naiviu, tačiau šis jo sugrįžimas į Rusiją panašus į savotišką šou. Nusileidimas Maskvoje visiškai apribojo jo galimybes kovoti su valdžia. Net jei jis ir bus paleistas, žinant sekimo sistemas ir metodus, bet kokia jo norima veikla ir kova su režimu bus maksimaliai apribota“, – tikino pašnekovas.

Analitikas teigė manantis, kad Kremlius norėjo, jog pasaulis sužinotų apie A. Navalno apnuodijimą medžiaga „Novičiok“.

„Rusijos valdžia greičiausiai norėjo, kad tai būtų vieša. Jeigu režimas būtų norėjęs, pasikėsinimą būtų organizavęs tyliai. Kam Rusijos valdžiai rinktis patį netinkamiausią variantą, jei norima viską atlikti diskretiškai?“ – retoriškai klausė M. Laurinavičius.

Pasak apžvalgininko, „Bellingcat“ , JAV televizijos CNN, Rusijos tiriamosios žurnalistikos tinklalapio „The Insider“ ir Vokietijos savaitraščio „Der Spiegel“ atliktas žurnalistinis tyrimas atskleidė vertingos informacijos apie Kremliaus oponento A. Navalno nuodytojus, tačiau patį opozicionieriaus viešai išplatintą pokalbį telefonu su vienu Rusijos federalinės saugumo tarnybos operatyvininku, kuris dalyvavo apnuodijime, pavadino paprasčiausiu šou.