Pasaulyje

2021.01.15 12:37

Užsienio reikalų ministras: muzikos skoniai gali skirtis, bet sankcijas taikyti reikia teisinių kriterijų

atnaujinta 12.47
LRT.lt2021.01.15 12:37

Penktadienį prezidento Gitano Nausėdos iniciatyva vyko Užsienio politikos koordinacinės tarybos posėdis. Jame dalyvavęs Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis pabrėžė, kad šiuo metu vyksta diskusijos, ar yra teisinis pagrindas įtraukti kontroversiška veikla užsiimančius ir Rusijos minkštąja galia laikomus užsienio atlikėjus įtraukti į Lietuvos juoduosius sąrašus.

Tai pirmasis susitikimas po Seimo rinkimų ir suformavus naująją Vyriausybę. Anot patarėjos, susitikime buvo aptartos 2021-ųjų metų tarptautinės politikos aktualijos: NATO viršūnių susitikimas, ES darbotvarkės klausimai, Rytų partnerystė, santykiai su naująja JAV administracija.

„Teminė gilesnė diskusija buvo Baltarusijos klausimu. (...) Lietuvos ilgalaikiai interesai santykiuose su šia šalimi mums yra labai svarbūs. (...) Sutarta, kad Baltarusijos pilietinei visuomenei ir demokratiniams procesams parama yra labai svarbu. Grįžta prie prezidento minties, kad reikėtų paremti ilgalaikę Lietuvos strategiją Baltarusijos klausimu“, – sakė prezidento vyr. patarėja užsienio politikai Asta Skaisgirytė.

Taip pat buvo aptartas vakcinų nuo COVID-19 pirkimo klausimas ES viduje ir pasidalinimas vakinomis su Rytų partnerystės šalimis.

Ekspertai ir institucijų bei Seimo komitetų vadovai pabrėžė ir Astravo atominės elektrinės nesaugumo problemą.

„Gerai, kad Astravo sauga tapo ne vien Lietuvos galvos skausmu, tai yra bendraeiuropinis klausimas. Visi vadovai pritarė, kad dabar EK turėtų žiūrėti teisinius aspektus, kaip neįsileisti baltarusiškos elektros į ES rinką“, – sakė A. Skaisgirytė.

Susitikime dalyvavęs užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis pridėjo, kad dėl metodikos nėra susitarta, todėl Latvijos Vyriausybė kviečia rengti naują susitikimą.

„Buvusioji Vyriausybė gal nebuvo taip aiškiai perdavusi žinios, kad mes traktuojame, kad tai dar nėra pabaiga. Kad metodika dar nėra suderėta. Dėl to kolegoms iš Latvijos ir Estijos galėjo susidaryti įspūdis kad prieštaravimai yra tokie rinkiminiai ar nėra ilgalaikiai. Tai mes pabrėžiame, kad metodika yra vienas esminių ir strateginių dalykų, dėl kurių mes turime turėti sutarimą. Lietuvos infrastruktūra negali būti naudojama Astravo AE energijos pardavimui, tam, kam norima, kad ji būtų naudojama“ – sakė ministras.

Seimo užsienio reikalų komiteto vadovas Žygimantas Pavilionis pažymėjo, kad dėl Astravo AE Seimas su Latvijos Saeima galėtų kurti tarpparlamentinę asamblėją ir taip padėti vyriausybėms rasti išeitį.

JAV karių buvimas Lietuvoje yra strateginis tikslas

Paklausus kodėl užtruko Lietuvos ambasadorių skyrimas į postus JAV, kitose šalyse, G. Landsbergis sakė, jog šiuo metu vyksta „tyliosios derybos“: kandidatų sąrašai jau yra pateikti, kandidatūros derinamos, tačiau neviešinamos.

Anot ministro, taip pat vyksta teisinis vertinimas, ar Lietuva galėtų į nepageidaujamų asmenų sąrašus įtraukti kai kuriuos užsienio valstybių kultūros atstovus, kurie dalyvauja kontroversiškoje veikloje, pavyzdžiui koncertuoja Kryme ir pan., ir yra laikomi Rusijos minkštosios galios įrankiais.

„Suprantame turbūt visi, kad nepaisant to, jog muzikos skoniai gali skirtis, turi būti labai aiškus teisinis pagrindas, pagal kurį žmogus būtų įtraukiamas į juoduosius sąrašus. (...) Šalia to diskusija turi tęstis ir apie tai, kad asmenys dalyvaujantys tiesiogiai opozicijos protestų malšinime Baltarusijoje, taip pat turėtų būti įtraukiami į juoduosius sąrašus“ – sakė ministras.

„Mano asmenine nuomone, taip (reikėtų jiems uždrausti atvykti į Lietuvą – LRT.lt). Iki kietųjų grėsmių mes neprieisime, bet būtent minkštosios grėsmės yra pavojingiausios, todėl mes turime reaguoti“, – sakė Ž. Pavilionis. Todėl artimiausiu metu planuojama rengti bendrą posėdį su Seimo Kultūros komitetu, kalbėtis su kitomis institucijomis, kaip sukurti bendrą sistemą, kad nereikėtų ieškoti sprendimų kiekvienu individualiu atveju ir būtų galima išvengti klaidų.

G. Landsbergis nesiryžo svarstyti, ar Lietuvai pavyks pasiekti, kad naujoji JAV prezidento administracija patvirtintų nuolatinį JAV karių buvimą Lietuvoje. Dabar amerikiečių kariai čia dislokuoti laikinai, jų pajėgos rotuojamos. Tačiau nuolatinis amerikiečių karių buvimas Lietuvoje yra strateginis šalies tikslas, teigė G. Landsbergis.

Susitikime taip pat dalyvavo premjerė Ingrida Šimonytė, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, parlamento Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis, Europos reikalų komiteto vadovė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnaitė, Rytų Europos studijų centro (RESC) vadovas Linas Kojala, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) direktorė Margarita Šešelgytė, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto dekanas Šarūnas Liekis.

Populiariausi