Pasaulyje

2021.01.14 11:17

Kas vyksta Estijoje: dėl korupcijos nutekėjo COVID-19 pagalbos pinigai, skandalingų dešiniųjų likimas neaiškus

atnaujinta 11.51
LRT.lt, BNS2021.01.14 11:17

Trečiadienį, sausio 13 d., Estijos ministras pirmininkas Juris Ratas atsistatydino iš savo pareigų, tą patį padaryti paskatindamas ir visus Kabineto ministrus. Estijos visuomeninis transliuotojas ERR apžvelgia, kas bus toliau. 

Kas nutiko?

Trečiadienį, apie 3 val. ryto, premjeras Juris Ratas (Centro partija) paskelbė atsistatydinantis iš Estijos ministro pirmininko pareigų, po to, kai viena diena anksčiau buvo paviešinti įtarimai dėl korupcijos, susijusios su 39 mln. eurų paskola Taline įsikūrusiai nekilnojamojo turto plėtros bendrovei „Porto Franco“.

Sprendimas palikti postą priimtas po kelių valandų diskusijų su Centro partijos valdybos nariais.

Tuomet J. Ratas įteikė atsistatydinimo pareiškimą prezidentei Kersti Kaljulaid, kuri jį priėmė.

Ką tai reiškia?

Pagal Estijos Konstituciją, jei ministras pirmininkas miršta arba atsistatydina, kartu su juo pasitraukia ir visas ministrų kabinetas. Taigi tai reiškia, kad Estijos centro partijos, Estijos konservatorių liaudies partijos (EKRE) ir „Isamaa“ koalicijos Vyriausybė atsistatydino ir turi būti suformuota nauja koalicija, rašo ERR.

Kas dabar bus?

J. Ratas laikinai eis ministro pirmininko pareigas, kol bus suformuota nauja Vyriausybė. Šiuo laikotarpiu Vyriausybė gali tęsti veiklą, tačiau turėtų vengti bet kokių sprendimų, kuriais būtų padidintos valstybės biudžeto išlaidos, nebent tai būtų neišvengiama.

Trečiadienį Estijos prezidentė Kersti Kaljulaid pasirašė sprendimą skirti pagrindinės opozicinės Reformų partijos, per rinkimus gavusios daugiausiai vietų parlamente, lyderę Kają Kallas kandidate į šalies premjerus.

Dabar K. Kallas per 14 dienų turi pateikti parlamentui ataskaitą dėl būsimos vyriausybės formavimo pagrindų ir užsitikrinti įstatymų leidėjų paramą. Jei jai dėl kokių nors priežasčių nepavyks, kitos partijos bus paprašyta suformuoti Vyriausybę. Jei ir šiai partijai nepavyks, gali būti surengti pirmalaikiai rinkimai.

Praėjusiuose rinkimuose Reformų partija laimėjo daugiausia – 34 – vietų parlamente ir dabar jai teks derėtis su kitomis partijomis, kad pasiektų 51 mandato ribą, garantuojančią Vyriausybei daugumą parlamente.

Kas sudarys naująją koaliciją?

2019 m. rinkimuose šios partijos laimėjo vietas parlamente:

Reformų partija: 34 vietos
Centro partija: 26* vietos
EKRE: 19 vietų
„Isamaa“: 12 vietų
Socialdemokratų partija (SDE): 10* vietų

* Raimondas Kaljulaidas buvo išrinktas Centro partijos deputatu, tačiau pasitraukė iš partijos po derybų su EKRE. Kiek pabuvęs nepriklausomu parlamento nariu, jis prisijungė prie SDE frakcijos.

Taigi, naujoji koalicija bus dviejų ar trijų minėtų partijų junginys, rašo ERR.

Daroma prielaida, kad kuriant koaliciją dalyvaus ne daugiau kaip trys partijos ir kad nebus formuojama mažumos Vyriausybė, turinti mažiau nei 51 mandatą. Pastarosios parlamento kadencijos koalicija, kurią sudarė Centro partija, „Isamaa“ ir SDE, paskutiniais darbo mėnesiais turėjo mažiau nei 51 vietą parlamente, tačiau išsilaikė iki pat 2019 m. kovą vykusių visuotinių rinkimų. Tačiau manoma, kad tai nėra perspektyvu, tuo labiau naujos koalicijos darbo pradžioje.

Labiausiai tikėtini galimi variantai:

Reformų partija + Centro partija: 59 mandatai
Reformų partija + „Isamaa“ + SDE: 57 mandatai
Centro partija + EKRE + „Isamaa“: 56 mandatai
Reformų partija + EKRE: 53 mandatai
Gali būti, kad Centro partija, „Isamaa“ ir EKRE Vyriausybė persiformuos, taip pat neatmetama ir Centro partijos, Reformų partijos ir „Isamaa“ koalicijos galimybė.

Koalicijos ministrai kaip tokie neatsistatydino, išskyrus Juri Ratą. Jų yra 14, po penkis kiekvienai iš trijų partijų (įskaitant premjerą Centro partijos atveju). Nors nuo 2019 m. balandžio pabaigos, kai buvo pasirašytas koalicijos sutartis, įvyko keli pakitimai, ypač kalbant apie EKRE ministrus, pastaruoju metu jų sudėtis buvo tokia:

Centro partija

Viešojo administravimo ministrė: Anneli Ott (prieš tai Jaakas Aabas).
Ekonomikos reikalų ir infrastruktūros ministras: Taavis Aasas.
Švietimo ir mokslinių tyrimų ministras: Jaakas Aabas (prieš tai Mailis Reps).
Socialinių reikalų ministras: Tanelis Kiikas.

EKRE

Finansų ministras: Martinas Helme.
Užsienio prekybos ir IT ministras: Raulis Siemas (prieš tai atvirkštine tvarka: Kaimaras Karu, Kert Kingo ir, kiek ilgiau nei parą, Martis Kuusikas).
Vidaus reikalų ministras: Alaras Lanemanas (prieš tai Martas Helme).
Kaimo reikalų ministras: Arvo Alleris (prieš tai Martas Jarvikas).
Aplinkos ministras: Rainas Epleris (prieš tai Rene Kokkas).

„Isamaa“

Užsienio reikalų ministras: Urmas Reinsalu.
Gynybos ministras: Juris Luikas.
Teisingumo ministras: Raivo Aegas.
Kultūros ministras: Tonis Lukas.
Gyventojų reikalų ministrė: Riina Solman.
Naujos koalicijos dažnai keičia kai kurių ministrų pareigų pavadinimus, suskaido vieno ministro pareigas arba sujungia dviejų. Pavyzdžiui, pastarojoje Centro partijos/ „Isamaa“ / SDE koalicijoje buvo Sveikatos apsaugos ministras, nors didesnė jo pareigų dalis paskutinėje administracijoje teko Socialinių reikalų ministrui Tanelui Kiikui.

Kiti svarbiausi vaidmenys už ministrų kabineto ribų yra parlamento frakcijų seniūnai, kurie paprastai nesutampa su partijų lyderiais, ir Parlamento pirmininkas – labai svarbus postas – bei du jo ar jos pavaduotojai. Nuo 2019 m. balandžio pabaigos Parlamento pirmininko pareigas eina Hennas Põlluaas (EKRE), o jo pavaduotojais yra Heliras-Valdoras Seederis (taip pat ir „Isamaa“ pirmininkas) ir Siimas Kallas (Reformų partija), rašo ERR.

Ar EKRE prisijungs prie naujosios koalicijos?

Šiuo metu tai atrodo mažai tikėtina, tačiau tokia galimybė nėra visiškai atmetama.

Tokiu atveju EKRE turėtų formuoti Vyriausybę su Centro ar Reformų partija, bet nė viena iš jų trečiadienį nedegė dideliu noru bendradarbiauti.

Centro partijos pirmininko pavaduotoja Mailis Reps sakė, kad partija nenori toliau dirbti su EKRE dabartinėje trijų partijų koalicijoje ir kad ne vienas parlamentaras jau yra pavargęs nuo EKRE keliamų skandalų.

Reformų partija ir EKRE nemato galimybių sutarti dėl vertybių, todėl nepaisant to, kad abi šios partijos turi pakankamai vietų parlamente, kad sudarytų dviejų partijų koaliciją, mažai tikėtina, kad taip įvyks. Reformų partijos lyderė Kaja Kallas trečiadienį sakė nemananti, kad bendras darbas su EKRE būtų perspektyvus, rašo ERR.

SDE atmetė galimybę dirbti su EKRE, todėl šios dvi partijos koalicijoje kartu nebus.

Kokia pažanga pasiekta iki trečiadienio (sausio 13 d.) vakaro?

Centro partija teigia, kad būtų naudinga sudaryti koaliciją su Reformų partiją, tačiau tik tuo atveju, jei prisijungtų ir „Isamaa“.

EKRE praktiškai jau prisiėmė opozicijos vaidmenį.

Reformų partija neatmetė jokių variantų, tačiau, kaip jau minėta, mažai tikėtina, kad ji dirbs su EKRE.

„Isamaa“ teigė kol kas nesulaukusi jokio Reformų partijos pasiūlymo.

SDE mano, jog būtų neteisinga, jei Centro partija dalyvautų naujos Vyriausybės darbe, turint omenyje įtarimus korupcija.

Kada žinosime daugiau?

Mes, kaip ir jūs, galime tik spėti. 2019 m. parlamento rinkimai įvyko 2019 m. kovo 3 d., tačiau koalicijos sutartis tarp Centro partijos / EKRE / „Isamaa“ buvo pasirašyta tik balandžio pabaigoje. Kai po 2016 m. lapkritį vykusio balsavimas dėl nepasitikėjimo buvo nuverstas Taavis Roivas, praėjo maždaug pusantros savaitės, kol Juris Ratas tapo ministru pirmininku.

Prezidentė Kersti Kaljulaid nekantravo pasikviesti Kają Kallas ir pasiūlyti jai suformuoti naują Vyriausybę, nes, nepaisant to, kad konstitucijoje tam numatyta 14 dienų (nuo ketvirtadienio), pandemija, anot jos, verčia imtis šio klausimo kuo greičiau. Prezidentė buvo pavedusi Kajai Kallas sudaryti Vyriausybę ir iškart po 2019 m. kovo rinkimų, tačiau Reformų partijai pavyko susitarti tik su SDE, tad (44) mandatų perspektyviai koalicijai nepakako, rašo ERR.

Kas vyksta su „Porto Franco“?

Praėjusiais metais nekilnojamojo turto plėtros bendrovei „Porto Franco“ per „KredEx“ buvo suteikta 39,4 mln. eurų dydžio valstybės pagalba, skirta koronaviruso pandemijos ekonominio poveikio padariniams šalinti.

Tuo metu kritikai svarstė, kodėl paskola buvo suteikta nebaigtam projektui, nes valstybės pagalba buvo teikiama įmonėms, akivaizdžiai nukentėjusioms nuo koronaviruso pandemijos ir su ja susijusių apribojimų, pavyzdžiui, 100 mln. eurų skirta keltų linijai „Tallink“, 47 mln. eurų pagalbą gavo prekybos degalais mežmenininkas „Alexela“.

Antradienį buvo paviešintas Vidaus saugumo tarnybos (ISS) tyrimas dėl „KredEx“.

Visa Centro partija ir penki žmonės atskirai paskelbti įtariamaisiais, įskaitant Centro partijos generalinį sekretorių Michailą Korbą, finansų ministro Martino Helmes (EKRE) patarėją Kristi Kracht ir verslininką Hillarą Tederį.

Hillaras Tederis dažnai remia Centro partiją, pavyzdžiui, ketvirtąjį 2020 m. ketvirtį skyrė jai 60 tūkst. eurų, o jo sūnus Rauno Tederis yra „Porto Franco“ pagrindinis akcininkas.

Hillaras Tederis galimai sudarė sutartį su antradienį atsistatydinusiu Michailu Korbu, kuria įsipareigojo paaukoti Centro partijai 1 mln. eurų mainais už tai, kad būtų palengvintas susitarimo dėl susisiekimo su „Porto Franco“ pasirašymo procesas. Tai taip pat susiję ir su Centro partijos kontroliuojama Talino savivaldybe.

Kersti Kracht įtariama prekyba poveikiu, todėl Martinas Helme laikinai nušalino ją nuo Finansų ministerijos patarėjos pareigų, rašo ERR.

Likę du įtariamieji neįvardijami, nes, kaip teigiama, nėra vieši asmenys.

Spalį J. Ratas paneigė, kad 60 tūkst. eurų dydžio H. Tederio auka Centro partijai yra susijusi su paskola, suteikta H. Tederio sūnaus vadovaujamai bendrovei „Porto Franco“. M. Korbas teigė, kad auka skirta išreikšti pasitenkinimą Centro partijos politika. H. Tederis sakė sutinkantis su „drąsiais partijos sprendimais“ ir prisipažino nuo 2013 metų partijoms paaukojęs daugiau kaip 1 mln. eurų.

Populiariausi

Koronavirusas Ukrainoje

Pasaulyje

2021.01.27 06:52

Naujausia informacija. PSO: JK pirmą kartą aptiktos atmainos koronavirusas užregistruotas 70 šalių, PAR atmainos – 31 Norvegija dėl viruso uždaro sienas praktiškai visiems nerezidentams; atnaujinta 20.52

25