Pasaulyje

2021.01.16 12:27

Pasirodžiusių proteste baltarusių studentų nebepriima universitetai – nuo represijų saugo pasitraukimas į Lietuvą

Ieva Žvinakytė, LRT.lt2021.01.16 12:27

Protestuose dalyvavę Baltarusijos universitetų studentai buvo priversti bėgti, nes savo šalyje yra šalinami iš aukštųjų mokyklų, persekiojami ir net įkalinami. 

Jevgenijus Ignacijevas iš pažiūros primena paprastą studentą, nusprendusi aukštojo mokslo siekti svetimoje šalyje. 19-metis iš Minsko šiuo metu studijuoja Vilniuje įsikūrusiame Europos humanitariniame universitete (EHU). Bet J. Ignacijevas nėra mainų programoje dalyvaujantis studentas – jis yra studentas tremtinys.

J. Ignacijevas yra vienas iš daugelio studentų, kurie buvo pašalinti iš Baltarusijos aukštųjų mokyklų už pasipriešinimą šalies režimui. Reaguodami į masines represijas, didieji Lietuvos universitetai pakvietė persekiojamus studentus nemokamai pradėti ar tęsti mokslus. Pasiūlymu pasinaudojo apie 200 baltarusių.

2020 m. rugsėjį anglų kalbos vertimo raštu ir žodžiu bakalauro studijų programos trečiakursis J. Ignacijevas ketino tęsti mokslus Minsko valstybiniame kalbotyros universitete. Tačiau per vasarą daug kas pasikeitė.

Rugpjūtį ilgametis Baltarusijos diktatorius Aliaksandras Lukašenka vėl apsiskelbė išrinktas prezidentu, nors rinkimai, daugelio nuomone, buvo suklastoti. Baltarusijos jaunimas išėjo į gatves ir aktyviai dalyvavo demokratiją palaikančiuose protestuose.

J. Ignacijevas buvo politiškai aktyvus dar iki rugpjūčio rinkimų. Vasarą jis dalyvavo taikiose demonstracijose prieš režimo atsisakymą prezidento rinkimams registruoti nepriklausomus kandidatus. Kai po rinkimų kilo dar didesni protestai, jis buvo tarp tų, kurie išėjo į gatves. Rugsėjį prasidėjo mokslo metai, todėl studentų protestai persikėlė į universitetus.

„Mes rengėme tylos minutes pagerbdami žuvusius ar nukentėjusius nuo Vyriausybės represijų. Kai kurių susibūrimų metu dainuodavome dainas“, – pasakoja J. Ignacijevas.

Reaguodamas į situaciją, Minsko valstybinio kalbotyros universiteto rektorius uždraudė visus neteisėtus renginius universiteto teritorijoje. Tačiau spalio 26–27 dienomis, paskelbus nacionalinį streiką, studentai surengė demonstracijas. Spalio 29 d. universiteto rektorius pašalino 15 streike dalyvavusių studentų.

„Spalio 26 ir 27 dienomis taip pat nebuvau universitete“, – aiškina J. Ignacijevas.

Spalio 30 d. atvykęs į savo fakultetą vaikinas sužinojo, kad buvo pašalintas už „tariamą šiurkštų rektoriaus įsakymų pažeidimą“. Jis teigė, kad jam nebuvo pateikti jokie įrodymai, o apeliacijos dėl priimto sprendimo nebuvo patenkintos.

Praėjus penkioms dienoms po pašalinimo iš universiteto J. Ignacijevas atsidūrė Lietuvoje – jis pasinaudojo Vilniaus pasiūlymu bėgantiems nuo represijų supaprastinta tvarka gauti vizą. Pasilikti Baltarusijoje nebuvo įmanoma, nes visus aukštosiose mokyklose nesimokančius vaikinus iki 27 metų Baltarusijos Vyriausybė siunčia į kariuomenę – šalies aktyvistų teigimu, tai yra dar viena pasipriešinimo slopinimo priemonė.

Šiuo metu J. Ignacijevas yra Europos humanitarinio universiteto (EHU) žiniasklaidos ir komunikacijos studijų programos antrakursis.

Paplitusi problema

EHU dažnai vadinamas Baltarusijos universitetu tremtyje. Privati aukštojo mokslo įstaiga duris atvėrė 1992 m. Minske. Tačiau 2004 m. nevalstybinį laisvųjų menų universitetą centralizuotas režimas uždarė. Kitais metais EHU atnaujino veiklą Vilniuje. Šiuo metu maždaug 95 proc. iš 685 EHU studentų yra baltarusiai.

Nuo represijų Baltarusijoje pradžios 2020 m. EHU priėmė per 50 studentų, kurie negalėjo tęsti mokslų savo gimtojoje šalyje.

„Tai jau ne pirmas, ne antras ir ne trečias kartas, kai EHU priima Baltarusijoje persekiojamus studentus. Tą patį darėme ir po prezidento rinkimų 2006 ir 2010 metais“, – sako EHU Komunikacijos ir plėtros skyriaus vadovas Maksimas Milta.

Tačiau šiuo metu stebimas protestų, represijų ir studentų šalinimo iš aukštųjų mokyklų mastas yra beprecedentis. Baltarusiai jau daugiau kaip penkis mėnesius rengia protestus prieš A. Lukašenkos režimą. Per šį laiką daugiau nei 30 tūkst. žmonių buvo sulaikyta už dalyvavimą nesankcionuotuose masiniuose renginiuose. Nėra patikimų duomenų, kiek studentų nukentėjo nuo režimo represijų.

Paprastų žmonių parama

„Sąžiningas universitetas“ (Честный Университет) – baltarusių aktyvistų rugsėjį įkurta iniciatyva, kuria buvo siekiama paremti studentus ir universiteto dėstytojus, organizuojant prieš režimą nukreiptas politines akcijas. Vėliau ji tapo kontaktiniu centru studentams, kuriems reikėjo teisminės, finansinės ar akademinės pagalbos.

„Naudodamiesi „Google“ forma renkame informaciją apie represuotus studentus, – sako Sąžiningo universiteto veiklos koordinatorius Cimafejus Malachouskis. – Mes teikiame teisines konsultacijas dėl jiems skirtų baudų ir kaltinimų. Taip pat aiškiname apie galimybes gauti finansinę pagalbą […], jei jie prarastų stipendijas ar vietas studentų bendrabučiuose.“

„Galiausiai mes supažindiname studentus su užsienio universitetais, kurie yra pasirengę juos priimti ir suteikti galimybę tęsti studijas“, – pridūrė jis.

C. Malachouskio teigimu, Sąžiningo universiteto formą užpildė jau daugiau kaip 350 „nuo spaudimo ir represijų nukentėjusių“ baltarusių studentų. Tačiau ne visi represuoti ar iš aukštųjų mokyklų pašalinti studentai kreipėsi pagalbos į Sąžiningą universitetą, todėl bendras persekiojamų studentų skaičius, anot C. Malachouskio, gali būti daug didesnis.

Kaip rodo Sąžiningo universiteto duomenys, dauguma iš Baltarusijos bėgti priverstų studentų išvyko į kaimynines šalis: Ukrainą, Lenkiją ir Lietuvą. Be EHU, dar trys Lietuvos universitetai – Vilniaus universitetas (VU), Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) ir Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VGTU) – pasiūlė pagalbos baltarusių studentams iniciatyvas.

Rugsėjį VU priėmė apie 60 represuotų bakalauro ir 40 magistro studijų studentų iš Baltarusijos. Tačiau dar daugiau prašymų pradėjo plaukti spalio pabaigoje. Mėnesio pradžioje Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja pateikė A. Lukašenkai ultimatumą palikti postą iki spalio 25 d. vidurnakčio, antraip šalyje prasidės masinis streikas.

„Streiko metu universitetai buvo aktyviausias segmentas, – teigia C. Malachouskis. – Nenuostabu, kad didžioji akademinių protestų savaitė sukėlė didžiulę studentų ir dėstytojų represijų ir persekiojimų bangą.“

Tai, anot VU rektoriaus Rimvydo Petrausko, paskatino pradėti antrąjį universiteto paramos programos etapą, kurio metu „universiteto fondas renka pinigus persekiojamiems baltarusių studentams ir tyrėjams“.

Reaguodamas į spalio įvykius, Kaune įsikūręs VDU pasiūlė 50 vietų baltarusių studentams. Įvairių kursų, studijų programų ir aukštųjų mokyklų studentai kreipiasi dėl galimybės tęsti studijas šiame universitete, o tai, anot VDU komunikacijos prorektorės Vilmos Bijeikienės, atskleidžia tikrąjį represijų mastą.

Paramos tinklas

20-metis Aliaksandras Šalyhinas šiuo metu yra VGTU pirmo kurso statybos inžinerijos studentas. Tačiau vos prieš keletą mėnesių jis buvo antrojo kurso studentas Minske įsikūrusiame Baltarusijos nacionaliniame technikos universitete (BNTU).

Po rugpjūtį vykusių Baltarusijos prezidento rinkimų A. Šalyhinas aktyviai dalyvavo antivyriausybiniuose protestuose ir mitinguose Minske.

„Rugpjūčio pabaigoje buvau sulaikytas vieno iš protestų metu ir dvi dienas praleidau areštinėje. […] Tada Vyriausybė nusiuntė pranešimą ir informavo universitetą, kad aš dalyvavau protestuose ir buvau sulaikytas“, – teigia A. Šalyhinas.

Gavusi pranešimą apie politinę A. Šalyhino veiklą, universiteto vadovybė pradėjo grasinti, kad jis bus pašalintas už smulkius nusižengimus, pavyzdžiui, vėlavimą į paskaitas. Baimindamasis būti pašauktas į kariuomenę ar vėl suimtas, A. Šalyhinas pasinaudojo galimybe saugiai tęsti mokslus Lietuvoje.

Lietuvos universitetai naudojasi skirtingomis platformomis, skleisdami informaciją apie siūlomą paramą baltarusių studentams. Tačiau visi jie pripažįsta, kad labai svarbu yra bendradarbiavimas su tokiomis pilietinėmis iniciatyvomis kaip Sąžiningas universitetas.

„Mes patikriname kiekvieną į mus besikreipiantį asmenį, siekdami įsitikinti, kad tai nėra dėl nepažangumo ar paskaitų praleidinėjimo iš universiteto pašalinti studentai, kad jie iš tikrųjų buvo aktyvūs ir nukentėjo nuo represijų“, – aiškina Sąžiningo universiteto veiklos koordinatorius.

Atlikęs patikrą, Sąžiningas universitetas perduoda informaciją savo pagrindiniam akademiniam partneriui – Baltarusijos paramos studentams asociacijai („BeSSa“), vienijančiai baltarusių studentus visame pasaulyje. Tada „BeSSa“ individualiai išanalizuoja kiekvieną atvejį ir, atsižvelgdama į studijų programą bei kalbos mokėjimą, padeda studentams rasti geriausią akademinį atitikmenį.

Šiuo metu A. Šalyhinas dirba „BeSSa“ Lietuvos skyriaus koordinatoriumi. Jis padėjo mažiausiai dviem iš to paties universiteto kaip ir jis pats pašalintiems studentams persikelti į Lietuvą. Anot jo, išvykus iš Baltarusijos, politinis aktyvumas niekur nedingsta.

„Praktiškai visi išvykusieji stengiasi visais įmanomais būdais padėti baltarusiams, – teigia jis. – Morališkai labai sunku būti toli nuo Baltarusijos, nes myliu savo šalį ir jaučiu, kad dabar yra sunkiausias momentas [demokratiją palaikančiam judėjimui]. […] Todėl darau, ką galiu, ir dedu visas pastangas iš tolo kovodamas už mūsų pergalę prieš režimą.“

Kaimynų solidarumas

2021 metų pradžioje Lietuvos universitetai ruošiasi priimti dar daugiau baltarusių studentų.

„Manome, kad masiniai šalinimai iš Baltarusijos aukštųjų mokyklų dar net neprasidėjo. Mūsų patirtis rodo, kad Baltarusijos universitetai aktyviausiai šalina studentus po [žiemos] egzaminų sesijos dėl jų tariamo akademinio nepažangumo, nors tikrasis motyvas visiems aiškus“, – aiškina M. Milta.

Lietuvos akademinės bendruomenės atstovai sako, kad nereaguoti į tokią gilią krizę kaimyninėje šalyje būtų tiesiog nepriimtina, ypač prisimenant panašią kovą už laisvę Lietuvoje prieš 30 metų.
„Matant tokią ryžtingą ir nenuilstamą mūsų kaimynų kovą už demokratiją, svarbiausia yra nepalikti jų vienų. Nejausti užsienio valstybių palaikymo mėnesių mėnesius kovojant, aktyviai priešinantis ir kenčiant smurtą, būtų siaubinga“, – sakė V. Bijeikienė.

Prie gyvenimo garsiame Lietuvos studentų miestelyje Saulėtekyje po truputį besipratinantis J. Ignacijevas taip pat džiaugiasi patekęs į šalį, kur neįmanoma nejusti solidarumo su baltarusių kova už demokratiją.

„Vaikščiodamas Vilniuje mačiau daug raudonos ir baltos spalvų vėliavų ir plakatų, skirtų palaikyti baltarusius, – teigia J. Ignacijevas – Be galo motyvuoja matyti, kad tai rūpi ne tik baltarusiams, bet ir mūsų kaimynams.“

Populiariausi