Pasaulyje

2021.01.13 16:21

Vakcinos tapo politinių kovų įrankiu: preparatų dar laukia Rytų Europos gyventojai, bet elitas skiepijasi nelegaliai?

Greta Klimkaitė, LRT RADIJAS, LRT.lt2021.01.13 16:21

Europos Sąjungos šalims skiepijantis nuo koronaviruso, blokui nepriklausančios žemyno valstybės vis dar laukia vakcinos. Situacija itin sudėtinga Ukrainoje ir Vakarų Balkanų šalyse.

Ukrainoje kol kas neaišku, kokias vakcinas nuo koronaviruso, kiek jų ir kada šalis gaus. Kalbama, kad vyksta derybos su „AstraZeneca“, tačiau konkrečių rezultatų kol kas nėra. Sveikatos apsaugos ministerija užsimena ir apie planus ateityje įsigyti kinų kuriamos vakcinos, kurios klinikiniai bandymai dar nėra užbaigti. Televizijos kanalo „Ukraina“ žurnalistas Jevhenas Nazarenko sako, kad daugiausia vilčių teikia Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) iniciatyva COVAX, kuria siekiama užtikrinti, jog vakcinos visas valstybes pasiektų tolygiai.

„Ukrainoje padėtis dėl vakcinų labai neaiški. Anksčiau kalbėta, kad skiepijimas galėtų prasidėti vasarį. Tačiau kol kas nėra jokių konkrečių susitarimų dėl vakcinų pirkimo. Ko gero savo viltis siejame su COVAX. Kiek žinau, mums turėtų būti skirta 8 ar 10 milijonų vakcinos dozių. Tačiau esame pačiame eilės gale ir sunku ką nors konkretaus pasakyti. Kai visas pasaulis jau skiepijasi, Izraelis paskiepijo nemažą dalį gyventojų, mes neturime net konkrečių planų. <...> mes dar neregistravome tų vakcinų, kurios registruotos visame pasaulyje – nei „AstraZeneka“, nei „Pfizer“, nei „Moderna“.

Ukrainoje praėjusią savaitę kilo skandalas pasirodžius informacijai, kad kai kurie politikai sau vakcinos nuo COVID-19 esą įsigijo privačiai.

„Skandalas prasidėjo nuo informacijos žiniasklaidoje. Esą kažkoks šaltinis pranešė, kad mūsų premjeras Denisas Šmyhalis bei keli kiti parlamentarai už maždaug pustrečio tūkstančio dolerių nusipirko „Pfizer“ vakcinos Izraelyje, nelegaliai ją atsigabeno ir pasiskiepijo. Į tai sureagavo ir (Volodymyras – LRT.lt) Zelenskis. Teigė nurodęs saugumo tarnyboms išsiaiškinti šią informaciją ir nubausti nusikaltusius. Tačiau Šmyhalis viską paneigė, parlamentarai taip pat, galiausiai tai paneigė ir Izraelio ambasadorius. Skandalas jau aprimo. Nežinau, ar visa tai tiesa, ar ne, bet jokių įrodymų nėra“, – LRT RADIJUI pasakojo J. Nazarenko.

Situacija dėl koronaviruso vakcinų problemiška ir Vakarų Balkanų regione. Europos Sąjungai nepriklausančios valstybės tikėjosi skiepų gauti iš Bendrijos, tačiau kol kas jokių rezultatų nėra. Taigi šalys ėmė pačios derėtis su kompanijomis.

Vienintelė Serbija neatsiliko nuo Europos Sąjungos valstybių, o net kiek ir aplenkė. Kalėdų išvakarėse „Pfizer-BioNTech“ vakcina paskiepyta Serbijos premjerė. Tačiau gaunamų dozių kiekiai taip pat nedideli.

Rytų Europos studijų centro analitikas Justinas Kulys sako, kad Vakarų Balkanuose žmonės gyvena nežinioje dėl vakcinų. Nors jau skelbiama ir apie konkrečius kiekius, datas, kada jos turėtų atvykti, tačiau garantijų dar nėra.

Su ypatingai didelėmis bėdomis susiduria Bosnija ir Hercegovina. Ten viską komplikuoja labai sudėtingas valstybės aparatas. Kadangi Bosnija padalinta kaip federacinė valstybė į du vienetus. Tai yra Serbų Respublika ir Bosnijos ir Hercegovinos Federacija. Ir šie du vienetai turi atskiras Sveikatos apsaugos sistemas. Tai reiškia, kad ir Bosnija, kaip valstybė, ji tą pirkimą vakcinų vykdo labiau atskirai ir iš to yra šiek tiek baimių, kad Serbų Respublika gali pradėti skiepyti anksčiau negu visa likusi valstybės dalis ir tai vėl sukels tam tikrą susiskaldymą.

Bosnijos ir Hercegovinos premjeras šią savaitę pranešė, kad pirmoji vakcinų siunta šalį turėtų pasiekti mėnesio pabaigoje. Su „Pfizer“ sutarta dėl milijono 300 tūkstančių dozių, kurios turėtų būti paskirstytos Bosnijos ir Hercegovinos federacijai, Serbų Respublikai bei Rrčko apygardai. Taip pat laukiama vakcinų ir pagal COVAX iniciatyvą. Ten gyvenantis Samiras Beharičas sako, kad šalyje situacija dabar itin sudėtinga.

„Sveikatos priežiūros institucijoms palengvės, kai vakcinos atvyks. Nes dabar sveikatos sistema Bosnijoje ir Hercegovinoje bei Vakarų Balkanų regione patiria didelę naštą. Vakcinos, nepaisant to, kada atvyks, bet tikiuosi, kad kaip įmanoma greičiau, pirmiausia bus skirtos medicinos darbuotojams, 65-erių ir vyresniems gyventojams ir bus nemokamos tiems, kuriems jų reikia“, – aiškina S. Beharičas.

Tuo metu Šiaurės Makedonija praneša su „Pfizer“ sutarusi dėl 800 tūkstančių dozių. Dar panašaus kiekio laukiama per COVAX iniciatyvą. Žurnalistė Slobodanka Jovanovska sako, kad sprendžiant vakcinacijos klausimą yra per daug politikos.

„Jie per daug laukė ir tikėjosi, kad vakcinų gaus iš Europos Sąjungos, tačiau dabar visi regione jau pradėjo skiepijimą, o mes dar ne. Pirmąsias vakcinas turėtume gauti kitą mėnesį. Situacija tikrai nėra gera. Turėjome tai pradėti anksčiau. Ir vasarį vakcinos gali vėluoti. Makedonai bus atskirti, nes niekas nenorės atverti jiems sienų. Pas mus procesas dar neprasidėjo, manau iš tiesų vėluojame“, – aiškina S. Jovanovska.

Albanija gavo pirmąsias tūkstantį „Pfizer-BioNTech“ dozių, kurios skirtos gydytojams. Pirmadienį pasiskiepijo ir šalies premjeras.

„Valdžia paskelbė, kad sutarė dėl 500 tūkstančių dozių su „Pfizer“, jos turėtų atkeliauti kitą savaitę. Pirmieji bus skiepijami medikai, slaugytojos, vėliau mokytojai ir policijos pareigūnai, o tuomet 75-erių ir vyresni gyventojai. Bet populiacija yra 2000800 žmonių. Taigi, tiek dozių nepakaks. Pastebiu, kad žmonės nededa daug vilčių į vakciną. Jie nesitiki, kad tai įvyks greitai“, – dalinasi žurnalistė iš Albanijos Ornela Liperi.

J. Kulys sako, kad Vakarų Balkanuose apsaugos sistemos turi daug problemų tvarkantis su COVID-19, jos gali greit perdegti. 13 Europos Sąjungos šalių, taip pat ir Lietuvos užsienio reikalų ministrai kreipėsi į Europos Komisiją, ragindami skirti vakcinų Balkanų šalims.

„Jei ES nuspręstų bet kokia kaina kuo greičiau pasiskiepyti pati ir nuošalyje paliktų Balkanų regiono šalis, tai reikštų, kad regione eilinį kartą būtų paliekamos ypač plačios galimybės veikti Rusijai ir Kinijai. Būtent per vakcinos klausimą stiprinant savo politinę ir ekonominę įtaką. Šįkart šios valstybės įtaką išaugintų ne tik joms įprastai pakankamai draugiškoje Serbijoje, bet ir kaimyninėse valstybėse. Ir tai būtų didelė bėda ES, nes tai reikštų dar labiau smunkantį pasitikėjimą ja ir apskritai tai galėtų pakenkti vyriausybėms, kurios aiškiai demonstruoja narystės ES siekį, kurios yra atvirai proeuropietiškos“, – teigia Rytų Europos studijų centro analitikas.