Pasaulyje

2021.01.12 13:45

Vienos planetos susitikimas: be biologinės įvairovės klimatas nebus apsaugotas

atnaujinta 16.03
BNS2021.01.12 13:45

Jungtinių Tautų remtame pasaulio lyderių susitikime dėl pražūtingų globalinio atšilimo ir rūšių nykimo padarinių stabdymo pirmadienį būta daug pažadų, bet mažai skirtų pinigų.

Virtualiame Vienos planetos aukščiausiojo lygio susitikime („One Planet Summit“), kurį organizavo Prancūzija bendradarbiaudama su JT ir Pasaulio banku, daugiau kaip 50 valstybių parėmė planą pasiekti, kad saugomos teritorijos užimtų 30 proc. planetos sausumos ir vandenynų.

Inciatyva „30-30“ galėtų tapti kertiniu akmeniu susitikimui dėl bioįvairovės Kunminge Kinijoje, kuris pernai buvo atidėtas dėl koronaviruso pandemijos. Nors Pekinas naujos datos dar nepaskelbė, su organizavimu susiję šaltiniai sako, kad susitikimas tikriausiai įvyks spalio pradžioje.

„Iki šiol naikiname savo planetą, piktnaudžiaujame ja, tarsi turėtume atsarginę“, – vaizdo ryšiu iš Niujorko Paryžiaus susitikimui sakė JT generalinis sekretorius Antonio Guterresas.

„Nuodijame orą, žemę ir vandenį, verčiame į savo vandenynus plastiką. O dabar gamta smogia atgal“, – sakė jis ir kaip pavyzdį paminėjo COVID-19 krizę.

Kol kas pastangos globaliu mastu atkurti gamtą įspūdingai žlunga.

Planetoje tik šeštą kartą per pusę milijardo metų vyksta masinis rūšių nykimas, mano dauguma mokslininkų. Tokio reiškinio metu rūšys nyksta nuo 100 iki 1 000 kartų sparčiau nei normaliais laikotarpiais.

Svarbioje JT 2019 metų ataskaitoje įspėjama, kad grėsmė yra iškilusi milijonui rūšių – maždaug aštuntadaliui visų rūšių – pirmiausia dėl buveinių nykimo ir vis augančio žmonijos apetito.

Klimato kaitos poveikis tik neseniai tapo akivaizdus.

Kas šešias sekundes iškertamas ar išdeginamas maždaug futbolo aikštės dydžio senų atogrąžų miškų plotas.

Virtinė bioįvairovės tikslų, kuriuos prieš dešimtmetį išsikėlė pasaulio valstybės, nebuvo pasiekti, pažymėjo A. Guterresas.

Pavojus iškilęs švariam orui, geriamajam vandeniui ir sveikoms ekosistemoms, nuo kurių priklauso mūsų rūšies – ir daugumos kitų rūšių – išlikimas.

„Bla bla gamta“

Ryškėjantis konsensusas, kad gamtos apsauga tai pat yra būtina kovai su klimato kaita, buvo dominuojanti vienos dienos susitikimo tema.

„Akivaizdu, jog teisinga sutelkti dėmesį į klimato kaitą“, – sakė britų ministras pirmininkas Borisas Johnsonas, kuris lapkritį vadovaus svarbiam klimato susitikimui Glazge.

„Tačiau tikros pusiausvyros su savo planeta nepasieksime, jei taip pat nesaugosime gamtos“, – kalbėdamas iš Londono pridūrė B. Johnsonas.

Per Vienos planetos susitikimą buvo numatyta skirti 10 mlrd. dolerių (8 mlrd. eurų) Didžiosios žaliosios sienos (Great Green Wall, GGW) projektui, kuriuo siekiama atkurti degradavusias žemes Sachelyje 8 tūkst. km ilgio ruože nuo Atlanto vandenyno iki Raudonosios jūros.

Šiais pinigas atgaivinamas įstrigęs projektas, kurį 2007-aisiais inicijavo tuzinas Šiaurės Afrikos valstybių, bet pasauliniu mastu pinigų reikia daug daugiau.

„Bioįvairovė susiduria su 711 mlrd. dolerių per metus finansine spraga iki 2030 metų“, – sakė A. Guterresas.

Kai kurios žaliųjų grupės sako, kad planas „30-30“ yra nepakankamas, o kiti perspėja dėl nenumatytų pasekmių.

Autochtonų bendruomenės ypač nepatikliai vertina pasiūlymą plėsti saugomas teritorijas ir atkreipia dėmesį į atvejus Afrikoje bei Azijoje, kai tokios priemonės nulėmė gyventojų iškeldinimą iš jų protėvių žemių.

„Ankstesnis saugomų teritorijų plėtimas reiškė žmogaus teisių pažeidimus“, – naujienų agentūrai AFP sakė žmogaus teisių organizacijos „Forest Peoples Programme“ patarėja Joji Carino.

Švedų klimato aktyvistė Greta Thunberg tviterio žinutėje skeptiškai įvertino Paryžiaus susitikimą.

„Bla bla gamta, bla bla svarbu, bla bla ambicinga, bla bla investicijos, bla bla galimybė, bla bla žaliasis augimas“, – rašė ji.

Susitikime taip pat dalyvavo Vokietijos kanclerė Angela Merkel, Europos centrinio banko vadovė Christine Lagarde, Kanados ministras pirmininkas Justinas Trudeau ir Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen.