Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis davė interviu leidinio „EUObserver“ žurnalistui Andrew Rettmanui, kuriame aptarė Europos Sąjungos (ES) santykius su Kinija, Rusija ir JAV bei įvykius Baltarusijoje. „Deja, dabar netinkamas laikas kurti glaudesnius santykius su Kinija“, – taip į naują ES ir Kinijos susitarimą dėl investicijų reagavo G. Landsbergis.
Prieš pat Naujuosius metus, ES pasirašė susitarimą dėl investicijų su Kinija. Nors ES viešai deklaruoja ginanti žmogaus teises ir teisės viršenybės principą, tačiau susitarimo pasirašyti tai nesutrukdė. Nepasirašyti sutarties bei luktelti ragino ir išrinktojo JAV prezidento Joe Bideno komanda.
Pasirašyti sutartį spaudė Vokietija, kuri tuo metu pirmininkavo ES Tarybai.
Tačiau susitarimas sulaukė kritikos iš stebėtojų, politikų, europarlamentarų, nes vis daugiau žinoma apie Pekino vykdomus žmogaus teisių pažeidimus prieš savo šalies gyventojus, Kinijos valdžia laužo tarptautines sutartis naikindama Honkongo autonomiją, nepaisydama laisvos prekybos susitarimų su Australija įveda tarifus dėl australų kritikos Pekino represijoms.
„Praėjo vos keturios penkios dienos nuo (sutarties) pasirašymo (gruodžio 30-ąją), kai buvo susidorota su prodemokratiniais politikais Honkonge ir tai palieka blogą nuojautą. Gali atrodyti, kad Kinija luktelėjo kelias dienas (prieš imdamasi represijų Honkonge), kad būtų pasirašyta sutartis, ir tada ėmė veikti“, – „EUObserver“ sakė Lietuvos užsienio reikalų ministras.
Jis pabrėžė, kad ES privalo netylėti matydama represijas prieš Honkongą ar musulmonų etninę mažumą uigūrus: „Šie dalykai privalo tvirtai būti darbotvarkėje ir netapti derybų objektais ateities sutartyse.“
ES ir Kinijos susitarimą dar turi ratifikuoti Bendrijos narės ir institucijos, tačiau „jis patinka ne visiems“, sakė G. Landsbergis.
Anot ministro, nesikeis ir ES santykiai su Rusija, kuriai Bendrija įvedė sankcijas dėl 2014 metais įvykdytos Krymo aneksijos ir karo Rytų Ukrainoje.
Aptardamas ES „strateginės autonomijos“ idėją, G. Landsbergis sakė, kad Lietuvai ji priimtina su keliomis sąlygomis: jei tai reikštų jungtinį karinės industrijos komplekso Europoje sukūrimą; ir nesumažintų NATO svarbos bei JAV vaidmens Aljanse.
„Kai kalbame apie karinę gynybą, tai NATO. O tai (NATO) yra JAV“, – „EUObserver“ sakė G. Landsbergis.
Visą interviu anglų kalba galite skaityti čia.
