Pasaulyje

2021.01.07 17:47

Lietuva siūlo dalintis vakcinomis nuo COVID-19 su Rytų kaimynais: jei ne ES, pagalbos ranką išties Rusija ir Kinija

Edvardas Kubilius, LRT RADIJO laida „Ryto garsai“, LRT.lt2021.01.07 17:47

Europos Sąjunga (ES) tiesia pagalbos ranką Vakarų Balkanų šalims ir žada vakcinų nuo COVID-19. Lietuvos iniciatyva tokių vakcinų turėtų gauti ir Rytų partnerystės šalys, tarp kurių yra Baltarusija. ES šalių gyventojai dėl to nenukentės, bus dalinamasi tik perteklinėmis vakcinomis, LRT RADIJUI sako prezidento vyriausioji patarėja, Užsienio politikos grupės vadovė Asta Skaisgirytė.

Užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio iniciatyva Lietuva ir dar 12 Europos Sąjungos (ES) valstybių narių ministrai kreipėsi į už sveikatos apsaugą bei bendradarbiavimą su ES partnerėmis atsakingus ES komisarus ir paragino Europos Komisiją (EK) sukurti paramos mechanizmą, kurio dėka Rytų partnerystės šalys galėtų greičiau įsigyti vakcinos nuo COVID-19.


Prezidento Gitano Nausėdos patarėja užsienio politikos klausimais A. Skaisgirytė patvirtina, kad tokia užsienio ministro iniciatyva yra suderinta su prezidentūra. „Prezidentas, kalbėdamas su ES šalių vadovais, tų kalbėjimų apie sveikatos dalykus buvo labai daug nuo pat metų pradžios, visada pabrėždavo, kad ES turėtų padėti Rytų partnerystės šalims įsigyti vakcinų“, – sako ji.

Anot A. Skaisgirytės, yra manoma, kad jei vakcinomis nepasidalins ES šalys, tą padarys Rusija arba Kinija. „Jei ne ES, tai tada Rusija siūlys savo vakcinas. Yra dar ir kiniškos vakcinos, kurias šios šalys galėtų pirkti, – pastebi prezidento patarėja. – Kitaip sakant, atsiras, kas tą trūkumą užpildys.“

Jei ne ES, tai tada Rusija siūlys savo vakcinas. Yra dar ir kiniškos vakcinos, kurias šios šalys galėtų pirkti.

Ministro veiksmai visiškai atitinka Prezidentūros politiką, tikina pašnekovė. „Ministras G. Landsbergis su kitais ES šalių kolegomis pasirašė laišką EK vadovybei ir vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams. Tai visiškai atitinka mūsų linijas ir labai gerai, kad ministras jų laikosi“, – sako A. Skaisgirytė.

LRT.lt primena, kad Lietuvos inicijuotą ES šalių laišką EK pasirašė Bulgarijos, Čekijos, Danijos, Estijos, Latvijos, Lenkijos, Kroatijos, Rumunijos, Slovakijos, Suomijos, Švedijos ir Vengrijos ministrai.

2020-ųjų pabaigoje Europos Komisija skyrė 70 milijonų eurų, už kuriuos Vakarų Balkanų šalys galės įsigyti vakcinų prioritetinių grupių skiepijimui. Laišką pasirašiusių ministrų nuomone, panašus paramos mechanizmas galėtų būti sukurtas ir Rytų partnerystės šalims.

Lietuvos žmonėms gali kilti paprastas klausimas: kodėl Lietuva turi rūpintis, kad vakcinų gautų Rytų partnerystės šalys, kai mūsų pačių piliečiai dar nėra paskiepyti? Prezidento patarėja sako, kad visų pirma reikia įsigilinti į patį kontekstą, kodėl imamasi tokios iniciatyvos. Pasak jos, vakcinų ES šalims gali atlikti, o ilgai jų laikyti neleidžia saugumo reikalavimai.

ES perka vakcinas visų pirma sau, todėl tikrai nereikia bauginti žmonių, kad jos gali kažkur kitur nueiti.

„ES perka vakcinas visų pirma sau, todėl tikrai nereikia bauginti žmonių, kad jos gali kažkur kitur nueiti, – ramina pašnekovė. – Tačiau pagal dabartinius suplanuotus kiekius, jei jie visi pateks į ES šalis, greičiausiai gali atlikti (vakcinų – LRT.lt).

Sunku dabar pasakyti, kadangi tik pirmosios siuntos pasiekė, tačiau jeigu įgyvendinsime visą pirkimą, o tai yra didžiulis pirkimas, tai tų atlikusių vakcinų tikrai gali būti. O jų, kaip žinia, negalima labai ilgai laikyti, nes yra tam tikri laikymo standartai.“

Mums rūpi mūsų kaimynų sveikata, ypač kada bus atlaisvintos sienos ir prasidės žmonių judėjimas, nes juk užkratas per žmonių mobilumą taip pat labai gerai plinta.

Pasak prezidento patarėjos, G. Landsbergio iniciatyva gimė iš EK iniciatyvos padėti Vakarų Balkanų šalims. „EK pasiūlė iniciatyvą, kad jeigu atliktų kai kurioms šalims (vakcinų – LRT.lt), tai visų pirma reikėtų padėti Vakarų Balkanų šalims. Ypač Pietų Europos šalys iškarto tam pritarė. Mes taip pat tam iš principo neprieštaravome, tačiau manome, kad mūsų kaimynystė, konkrečiai Rytų partnerystės šalys, taip pat turėtų būti panašiai traktuojamos, kaip ir Vakarų Balkanai.

Mums rūpi mūsų kaimynų sveikata, ypač kada bus atlaisvintos sienos ir prasidės žmonių judėjimas, nes juk užkratas per žmonių mobilumą taip pat labai gerai plinta. Kuo daugiau ten, Rytuose, bus vakcinuotų žmonių, nuo to mums taip pat bus tik geriau“, – sako prezidento vyriausioji patarėja, Užsienio politikos grupės vadovė Asta Skaisgirytė.

Plačiau apie tai ir kitas užsienio aktualijas su prezidento patarėja A. Skaisgiryte – radijo įraše.


Parengė Vismantas Žuklevičius

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.