Pasaulyje

2021.01.09 21:15

„Gerojo caro“ era baigiasi? Nebėra Putiną palaikančios daugumos, Kremlius tyliai griežtina suvaržymus

Robert Coalson, „Radio Free Europe/Radio Liberty“, LRT.lt2021.01.09 21:15

Rusijos veiksmai paskutinėmis 2020 m. dienomis pasėjo nerimą.

Ši publikacija yra LRT.lt portalo partnerio „Radio Free Europe / Radio Liberty“ (RFE / RL) originalus kūrinys.

Tyrimų komitetas paskelbė iniciavęs naują baudžiamąją bylą prieš opozicijos lyderį Aleksejų Navalną, kuris šį kartą kaltinamas stambaus masto sukčiavimu. Teisingumo ministerija įtraukė penkis juridinius asmenis į „užsienio žiniasklaidos, atliekančios užsienio agento funkcijas“ sąrašą, kaip tai apibrėžia prieštaringai vertinami teisės aktai, kurie gali būti pritaikyti praktiškai bet kuriam šalies gyventojui.

Buvo įvesti nauji viešų demonstracijų ribojimai, kriminalizuotas gatvių blokavimas. Už šmeižtą internete nuo šiol gresia laisvės atėmimas iki dvejų metų. Vyriausybė įgijo naują įgaliojimą blokuoti užsienio ir šalies interneto svetaines, kurios, jos nuomone, cenzūruoja Rusijos valstybinės žiniasklaidos turinį.

Nepriklausomo visuomenės nuomonės apklausas atliekančio centro „Levada“ direktorius Denisas Volkovas teigia, kad visa tai formuoja „bendrą stiprėjančio valdžios institucijų spaudimo aktyviajai visuomenės daliai kontekstą“.

Anot Maskvos „Carnegie“ centro analitiko Andrejaus Kolesnikovo, Kremliaus veiksmai rodo, kad, ruošdamasi rinkimams į Valstybės Dūmą (žemuosius parlamento rūmus), kurie turi įvykti iki rugsėjo, prezidento Vladimiro Putino Vyriausybė jaučia nerimą besikeičiančioje socialinėje ir politinėje aplinkoje. Šie rinkimai savo ruožtu yra paskutinis numatytas nacionalinis politinis orientyras iki dabartinės V. Putino prezidento kadencijos pabaigos 2024 m.

„Bręsta karas“, – RFE / RL sakė A. Kolesnikovas. – Bijau, kad [2021 m.] įtampa augs. Konfrontacija gali smarkiai sustiprėti. Tai labai pavojinga akimirka.“

Rinkėjų nusivylimas

Artėjant rinkimams, V. Putinas ir Kremliaus kontroliuojama partija „Vieningoji Rusija“ yra sudėtingoje situacijoje. Koronaviruso pandemija ir su ja susijusios dislokacijos paspartino socialinius procesus, kurie Rusijoje buvo stebimi pastaruosius trejus metus.

Paties V. Putino reitingai šiuo metu yra panašūs į tuos, kurie buvo fiksuojami jo poilsio laikotarpiu 2011–2012 m., prieš jam grįžtant į Kremlių po vienos Dmitrijaus Medvedevo kadencijos prezidento poste.

„Anksčiau galėjome drąsiai kalbėti apie V. Putinui palankią daugumą, – teigia A. Kolesnikovas. – Dabar gi labai sunku pasakyti, ar ji egzistuoja, ar ją galima mobilizuoti rinkimams. Labiausiai tikėtina, kad ji byra į kelias mažumas, kurių nariai galbūt nėra itin demokratiškai nusiteikę, bet nepatenkinti ir esama padėtimi.“

Pirmiausia nepasitenkinimo šaknys yra ekonominės. Nors Rusija pandemiją išgyveno geriau, nei daugelis tikėjosi, Vyriausybė prognozuoja, kad realios disponuojamos pajamos 2020 m. sumažės 3 proc., nors išorės ekonomistai teigia, kad šis rodiklis yra 1–2 proc. pamažintas.

„2014–2017 m. pajamos nuolat mažėjo, o iki 2020 m. pabaigos jos bus 10 proc. mažesnės nei 2013 m. dar iki Krymo“, – praėjusį mėnesį rašė RBC ekonomikos redaktorius Ivanas Tkačiovas, turėdamas omenyje 2014 m. Rusijos įvykdytą Ukrainai priklausančio Krymo aneksiją, iškėlusią V. Putiną į populiarumo aukštumas.

Vargingiausiai gyvenantys rusai atsidūrė tokioje sunkioje padėtyje, kad gruodį Vyriausybė nustatė kai kurių pagrindinių maisto produktų mažmeninių kainų viršutinę ribą.

Daugelis rinkėjų nusivylė tuo, kaip praėjusių metų viduryje buvo perrašyta Konstitucija, kurios pataisas, jų nuomone, lėmė asmeniniai V. Putino interesai, o ne jų ar šalies gerovės siekiai.

„Visiems buvo aišku, kad Konstitucijos pataisos buvo priimtos siekiant vieno tikslo – užtikrinti galimybę [V. Putinui] siekti daugiau prezidento kadencijų, – teigia „Telegram“ kanalo rubrikos „Įvykiai ir tekstai“ redaktorius, ekonomikos apžvalgininkas Borisas Grozovskis. – Štai kodėl tai taip pat „nunulino“ V. Putino populiarumą ir politinio režimo teisėtumą. Štai kodėl iškart po pataisų priėmimo jis turėjo smarkiai sugriežtinti represines priemones tiek teisės aktais, tiek praktiškai.“

Paradigmos pokytis?

Atrodo, kad instinktyviai ar pagal planą pasikeitė V. Putino politinė paradigma. Ryškiausias šio pokyčio pavyzdys yra jo tiesioginių skambučių programos likimas.

Praktiškai per visą jau du dešimtmečius trunkantį savo valdymo laikotarpį V. Putinas kasmet rengė tiesioginį klausimų ir atsakymų maratoną, kurio metu atsakinėdavo į kruopščiai atrinktus ir apdorotus paprastų rusų klausimus, pavyzdžiui, apie žaidimo aikštelių vaikams prieinamumą, liūdnai pagarsėjusią Rusijos kelių būklę, vaistų trūkumą arba mokytojų ar gydytojų bėdas.

Paskutiniu metu regionų ir ministrų kabineto pareigūnai buvo priversti išklausyti V. Putinui adresuotus skundus, o tada prezidentas juos iškoneveikdavo, kad jų regione nesprendžiamos vienos ar kitos problemos. Kai kuriais atvejais pareigūnai po kurio laiko vėl prisijungdavo prie tiesioginės transliacijos, kad praneštų, jog, pavyzdžiui, kelininkai buvo pasiųsti užlyginti duobių arba kad stebuklingai jau atsirado nauja žaidimų aikštelė.

Trumpai tariant, V. Putinas save pateikdavo kaip „gerąjį Rusijos carą“, visuomet pasirengusį padėti žmonėms, jei tik jam nekliudytų „blogi bojarinai“. Toks populizmas, sustiprintas Kremliaus vadovaujamos valstybinės žiniasklaidos poveikiu, buvo priimtinas didžiajai Rusijos visuomenės daliai.

Tačiau 2020 m. tiesioginių skambučių šou buvo atšauktas, nors kai kurie jo elementai buvo įtraukti į V. Putino baigiamąja metų spaudos konferenciją, surengtą gruodžio 17 d. Tame renginyje nedalyvavo nei ministrai, nei regionų pareigūnai. V. Putinas gyrė visus valdžios lygius už tai, kaip buvo įveikta koronaviruso krizė.

Kadangi kažką reikėjo apkaltinti dėl paprastų rusų problemų, V. Putinas tiesiogiai sakė ir ne kartą užsiminė, kad CŽA ir kitos niekingos užsienio agentūros yra pasiryžusios visaip kaip apriboti Rusiją. Tokie pareiškimai užgožė menkutį populistinį pareiškimą, kurį V. Putinas pataupė beveik keturių valandų trukmės spaudos konferencijos pabaigai – jis paskelbė, kad Vyriausybė skirs šeimoms 5 tūkst. rublių (67 JAV dolerių) išmokas už kiekvieną vaiką iki 7 metų.

„Stebint pastarąją spaudos konferenciją, manęs neapleido jausmas, kad V. Putinas gina biurokratinę sistemą, – sakė 2000–2004 m. per pirmąją V. Putino kadenciją premjero pareigas ėjęs, o šiuo metu opozicijai atstovaujantis Michailas Kasjanovas. – Kitaip tariant, jis gynė valdžios vertikalę, kuri leidžia jam valdyti šalį.“

„Populizmas yra bandymas parodyti, kad esi žmonių pusėje, kritikuojant pareigūnus ir įvairius viršininkus bei žadant piliečiams, kad viskas bus sutvarkyta, – tęsė jis. – Šį kartą V. Putinas negalėjo sau to leisti, nes jo paties populiarumas šalyje vis menksta. V. Putinas nebėra aukščiau nuolatinių peštynių, aukščiau biurokratų.“

Vietoje tradicinio populistinio-autoritarizmo prasidėjo „standartinis autoritarizmas“, sakė M. Kasjanovas ir pridūrė, kad jis „gali virsti totalitarizmu“.

„Jei bus sukurtos automatinės šalies valdymu sistemos, – sakė jis, – V. Putinui nebereikės bendrauti su visuomene, susitikti su verslo lyderiais ar politiniu elitu. Jis tiesiog pasirašinės nedidelius popieriaus lapelius.“

Analitikas A. Kolesnikovas sutinka, kad senasis populistinis V. Putino požiūris nebeveikia, nes jo užsitęsęs valdymas kertasi su vis augančiu nepasitenkinimu.

„Tokioje personalizuotoje politinėje sistemoje jis personifikuoja ne tik tai, kas gera, bet ir tai, kas bloga, – sakė jis RFE / RL. – Ir čia prasideda problemos.“

Kremliaus politiniai konsultantai nepamiršo masinių protestų bangos, kuri nuvilnijo per Rusiją 2011–2013 m., visuomenei supykus dėl sukčiavimų „Vieningosios Rusijos“ naudai 2011 m. gruodį vykusiuose parlamento rinkimuose ir nusivylus dėl V. Putino grįžimo į prezidento postą 2012 m.

„Žmonės nori pokyčių, – teigė M. Kasjanovas. – Tai akivaizdu. Daugiau nei pusė rusų nori pokyčių. Tačiau valdžios kėdėse sėdintys žmonės bijo permainų. Jie bijo, kad viskas gali nueiti per toli. Aš turiu omenyje gatvės protestus. Visi žinome, kad mūsų lyderiai, jei ko ir klausosi, tai tik gatvės protestų. Tai matėme 2011 m. gruodį ir 2012 m. pradžioje.“

Štai kodėl, anot M. Kasjanovo, Kremlius visą dėmesį sutelkė į A. Navalną. Rusijos saugumo agentai, kaip įtariama, per pastaruosius keletą mėnesių bent tris kartus bandė nunuodyti A. Navalną, įskaitant rugpjūčio mėnesį Tomske įvykdytą beveik mirtiną apnuodijimą „Novičiok“ tipo nervus paralyžiuojančia medžiaga.

Be to, valdžia pradėjo naują baudžiamąją bylą, kurioje šiuo metu Vokietijoje po apnuodijimo sveikstantis A. Navalnas kaltinamas sukčiavimu. Manoma, kad tokiu būdu bandoma jam užkirsti kelią grįžti į Rusiją. Jei jis grįš, jam gali grėsti kalėjimas tiek priėmus naują nuosprendį, tiek ir dėl ankstesnių teistumų, kuriuos pats A. Navalnas vadina sufabrikuotais.

„Aleksejus Navalnas neabejotinai yra gatvės protestų lyderis, – teigė M. Kasjanovas. – Kai politinė kova vyksta tokiu būdu, kai valdžia imasi represijų, gatvių protestai tampa pagrindiniu kovos įrankiu. Todėl valdžia bando pašalinti bet kokių galimų būsimų masinių protestų lyderį.“