Pasaulyje

2021.01.10 12:13

„Aplamdytas ir pasikeitęs“ NATO išgyveno Trumpą – o kas laukia dabar?

LRT.lt2021.01.10 12:13

Į naujus metus NATO įžengia su naujomis viltimis atnaujinti transatlantinius ryšius. „Deutsche Welle“ apžvelgia, ko gali tikėtis NATO, prie JAV vairo stojus Joe Bidenui. 

Pernai gruodį savo 70-ąjį gimtadienį NATO pažymėjo gana niūriomis nuotaikomis. Užuot skambant karališkoms fanfaroms kėlę tostus už ilgaamžį Aljanso gyvavimą minėjime Londone, valstybių ir vyriausybių vadovai susirinko į, kaip buvo sakoma, kuklų „lyderių susitikimą“ su minimalia pompastika.

Po to, kai paaiškėjo, kad daugelį metų kruopščiai statyta choreografija nedavė norimo rezultato, NATO tyliai pritemdė rampos šviesas susitikimuose su JAV prezidentu Donaldu Trumpu dėl pastarojo polinkio užgrobti tribūną liejant nuoskaudą, koneveikiant sąjungininkus ir menkinant aljanso pastangas demonstruoti stabilumą ir solidarumą.

Bideno laikas

Tačiau po lapkričio mėnesio rinkimų JAV griežtai neutralus generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas sunkiai tramdė norą pakviesti išrinktąjį prezidentą Joe Bideną, kurį jis pavadino „ryžtingu NATO ir transatlantinių santykių šalininku“ apsilankyti „viršūnių susitikime“ Briuselyje, kuris bus surengtas vos tik naujoji administracija tam bus pasiruošusi, rašo „Deutsche Welle“.

Turėti mažiau nenuspėjamą partnerį Vašingtone yra nepaprastai svarbu, nes NATO kaip tik tobulina rimtų iššūkių, su kuriais susiduria visos 30 vyriausybių, atpažinimo ir reagavimo į juos procesus. „Tai buvo tarsi beprotiškas pasivažinėjimas amerikietiškais kalneliais, – DW sakė „Friends of Europe“ vyresnysis bendradarbis Paulas Tayloras. – Visgi NATO, kad ir šiek tiek aplamdytas bei pasikeitęs, išgyveno Donaldą Trumpą.“

Ir džiaugsme, ir varge

Kai kurie iš šių pokyčių bent iš dalies buvo teigiami, net jei paliko randų Aljanso sieloje. Pavyzdžiui, nors D. Trumpas dažnai klaidingai prisiima nuopelnus dėl sąjungininkų išlaidų gynybai didinimo sau, nepaisydamas fakto, kad šie procesai daugelyje šalių prasidėjo dar 2014 m., tikėtina, kad kai kurios valstybės ėmė tvirčiau laikytis 2 proc. nuo BVP įsipareigojimo, stengdamosi išvengti jo viešo persekiojimo, rašo „Deutsche Welle“.

„Jis taip pat privertė [sąjungininkus] kalbėti apie Kiniją, – pažymi P. Tayloras. – Iki šiol to NATO darbotvarkėje nebuvo. Ar ši šalis būtų atkreipusi į save aljanso dėmesį, aš nežinau, bet tai įvyko jo valdymo laikotarpiu, jam primygtinai reikalaujant.“

Tačiau būtų sunku, jei iš viso įmanoma, rasti bent kokią teigiamą nekoordinuoto ir staigaus JAV kariuomenės išvedimo iš Afganistano ir Irako, kur NATO kariai padeda apmokyti vietos pajėgas užtikrinti savo šalių saugumą, pusę.

Netikėti D. Trumpo pranešimai sukėlė nerimą tiek NATO, su kuriuo nebuvo konsultuojamasi, tiek ir karius šiose valstybėse dislokavusių šalių vyriausybėms, kurių pajėgos be amerikiečių palaikymo tapo labiau pažeidžiamos.

Kas toliau?

J. Bidenas paveldi sudėtingą situaciją NATO, kur sąjungininkai tikisi, kad jis sustiprins kolektyvines pastangas sprendžiant šias ir kitas trumpalaikio ir ilgalaikio saugumo problemas. J. Stoltenbergas šiuo metu teikia joms pirmenybę, atsižvelgdamas į tai, kad NATO „Strateginė koncepcija“, apibrėžianti grėsmes ir pajėgumus jas įveikti, nebuvo peržiūrėta nuo 2010 m., rašo „Deutsche Welle“.

Tokia yra „NATO analitikos grupės“ – praėjusiais metais J. Stoltenbergo paskirtos ekspertų komandos, kuriai vadovauja buvęs Vokietijos gynybos ministras Thomasas de Maiziere`as ir buvęs JAV valstybės departamento pareigūnas Wessas Mitchellas, – rekomendacija Nr. 1, siekiant padėti pagerinti politinę sanglaudą ir diegti naujoves po to, kai Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pareiškė, kad Aljansą ištiko „smegenų mirtis“.

„Kinijos iššūkis“

Naujausiame vadinamosios išminčių grupės pateiktoje ataskaitoje „NATO 2030: vieningi naujai erai“ daroma išvada, kad „atkakliai agresyvi“ Rusija išliks didžiausia karine grėsme Aljansui per ateinantį dešimtmetį, tačiau nereikėtų sumenkinti ir vis stiprėjančios Kinijos keliamų iššūkių, rašo „Deutsche Welle“.

„Tai buvo akivaizdu iš mūsų konsultacijų su ekspertais ir sąjungininkais, – apie šią ataskaitą savo pranešime „Carnegie Europe“ sakė W. Mitchellas. – Kinijos stiprėjimas yra vienintelis didesnis ir iš esmės lemiamas pokytis NATO strateginėje aplinkoje ir aljansas neabejotinai privalo į tai atsižvelgti.“

Nerimo signalai Afganistane

Tačiau artimiausiu metu Aljansui teks gesinti keletą kur kas intensyviau liepsnojančių gaisrų. Taikos deryboms tarp Afganistano Vyriausybės ir Talibano vis klimpstant ir judant į priekį vėžlio greičiu, J. Stoltenbergas teigia, kad vasarį NATO priims sprendimą, ar tęsti patirties perdavimo ir pagalbos misiją, ar viską mesti, nepaisant du dešimtmečius dėtų pastangų ir investicijų.

NATO įsipareigojo likti šalyje tol, kol sąlygos Afganistane bus tokios, kad vietos pajėgos bus pajėgios užtikrinti stabilumą. Net ir D. Trumpo ambasadorė NATO Kay Bailey Hutchison nebando užglaistyti to, kas vyksta šiuo metu.

„Nemanau, kad sąlygos buvo įvykdytos, – sakė ji DW. – Mes norime pamatyti pažangą taikos fronte, kad Afganistano Vyriausybė ir Talibanas sutartų dėl ilgalaikės taikos šalyje. Kol kas to nėra.“

K. B. Hutchison nekritikuoja D. Trumpo dėl pasitraukimo, tačiau J. Bideno komandai primena, kad „tai yra vienas iš pirmųjų klausimų, kurį teks spręsti naujajai administracijai“.

Nesutarimai be nukrypimų

Labiausiai pastaruosius ketverius metus Aljansą skaldžiusios problemos niekur nedings. Be abejo, vis dar bus juntama įtampa dėl liūdnai pagarsėjusių 2 proc.

Europos politikos analizės centre dirbantis Thomas de Maiziere teigia, kad „J. Bideno administracija mums bus griežtesnė, nes tonas bus draugiškesnis“. Anot jo, dėl priešiško D. Trumpo požiūrio diskusijos niekada nepasiekdavo tikslo. „Dėl to mums, Europoje ir Vokietijoje, [dabar] bus dar sunkiau, – teigė jis. – Bet aš manau, kad tai yra sveikintinas dalykas.“

P. Tayloras sutinka, kad neverta viltis, jog dėl artimesnių santykių su J. Bidenu viskas eisis idealiai sklandžiai, tačiau sąjungininkai gali tikėtis, kad griežtos derybos nebūtinai reiškia kovą, rašo „Deutsche Welle“.

„Visa tai bus grindžiama tais pačiais faktais, – sako jis. – Ir tikrai tai bus paremta ta pačia pamatine prielaida, kad privalome veikti kartu, kad kartu esame stipresni, kad Amerika yra stipresnė su sąjungininkais nei viena ir kad sąjungininkai yra stipresni kartu su Amerika.“