Pirmosios priesaikos ginti Lietuvą, prašymai paremti valdžią aikštėse ir atvykęs sovietų desantas – kas vyko 1991-ųjų sausį

įvykių chronologija
LRT.lt
2021.01.13 12:01
Sausio 13-osios įvykiai

Šaltą 1991-ųjų sausį prieš mažiau nei metus atkurtą Lietuvos nepriklausomybę šalies gyventojams teko ginti savo rankomis. Įtampa su sovietų valdžia Maskvoje ir jai lojaliais komunistų valdininkais Lietuvoje augo, todėl trys Baltijos valstybės bijojo Prahos ir Budapešto likimo – į miestus riedančių sovietų tankų ir brutalių susidorojimų su taikias gyventojais. LRT.lt primena tų metų sausio mėnesio pradžios įvykius.

Po nepriklausomybės atkūrimo paskelbimo 1990-ųjų kovo 11 dieną sovietai reikalavo atšaukti „antikonstitucinius“ sprendimus ir į Lietuvą permetė papildomus kariuomenės dalinius. Baltijos šalys bijojo, kad gali pasikartoti Budapešto ir Prahos scenarijai, kai protestus sovietai numalšino brutalia jėga.

Įtampa auga ir 1991-ųjų sausio 2 d. SSRS spec. dalinys OMON užima Rygos Spaudos rūmus, žurnalistai ir spaustuvininkai protestuodami atsisako dirbti. Po šio įvykio sustiprinama Estijos Spaudos rūmų apsauga.

Sausio 3 d. JAV Valstybės departamento atstovas paskelbia, kad sovietų veiksmai Vilniuje ir Rygoje kelia susirūpinimą, yra provokaciniai ir gali komplikuoti padėtį regione.

„Raginame baigti akciją (...). Taikus dialogas reikalingas taikingam ir tinkamam sprendimui pasiekti, kad būtų įgyvendintos teisėtos Baltijos žmonių viltys“, – sakė Richardas Boucheris.

Vakarų ir socialistinio bloko šalys, NATO, Europos Bendrija, kitos tarptautinės organizacijos nuo šiol aktyviai stebi padėtį, ministrai ir lyderiai nuolat perspėja SSRS vadovus nesiimti smurto, grasindami, kad tai gali užkirsti kelią bendradarbiavimui ir finansinei paramai.
Vakarų ir socialistinio bloko šalys, NATO, Europos Bendrija, kitos tarptautinės organizacijos nuo šiol aktyviai stebi padėtį, ministrai ir lyderiai nuolat perspėja SSRS vadovus nesiimti smurto, grasindami, kad tai gali užkirsti kelią bendradarbiavimui ir finansinei paramai. / P. Lileikio nuotr.

Sausio 4 d. Rygoje susitikę sovietams ištikimi Baltijos šalių Komunistų partijų lyderiai paskelbia bendrą deklaraciją „Dėl antidemokratinių priemonių ir žmogaus teisių pažeidimo“.

M. Gorbačiovas paskelbia, kad į sovietų kariuomenę turi atvykti tarnauti pernai pašaukti jaunuoliai ir iš Baltijos šalių.

Netrukus Pabaltijo karinės apygardos vadas praneša, kad jaunuoliai bus imami tarnauti prievarta – tam bus įvedamos kelios sovietų armijos divizijos. Tai itin padidina įtampą Baltijos šalių visuomenėse.
Netrukus Pabaltijo karinės apygardos vadas praneša, kad jaunuoliai bus imami tarnauti prievarta – tam bus įvedamos kelios sovietų armijos divizijos. Tai itin padidina įtampą Baltijos šalių visuomenėse. / P. Lileikio nuotr.

Kanados Ontarijo provincija atsiunčia delegaciją į Baltijos šalis padėčiai įvertinti ir padėti rasti išeičių.

Sausio 5 d. Lietuvos komunistų partija paskelbia nepriklausomos Lietuvos siekį, kurioje „piliečiai patys sprendžia visus politikos, ekonomikos, socialinius, kultūrinius ir kt. klausimus“.

SSRS Vyriausybė skelbia, kad nuo vasario 1 d. didžiuosiuose miestuose su milicija patruliuos ir vidaus kariuomenė.
SSRS Vyriausybė skelbia, kad nuo vasario 1 d. didžiuosiuose miestuose su milicija patruliuos ir vidaus kariuomenė. / P. Lileikio nuotr.

Padėtį pakomentuoja ir JAV prezidentas George`as Bushas – anot jo, M. Gorbačiovas turi „vidinių problemų su Baltijos šalių žmonėmis“, prognozavo, kad pokyčiai čia vyks taikiai.

Sausio 7 d. padidinamos maisto ir produktų kainos, Lietuvoje pradedamas priverstinis jaunuolių ėmimas į sovietų kariuomenę, po Estijos atstovų protestų papildomas sovietų dalinių įvedimas į Estiją sustabdytas.

Sausio 8 d. Kremliuje lankosi Lietuvos premjerė Kazimira Prunskienė ir Maskvos atstovas Lietuvoje Egidijus Bičkauskas, prašoma nevykdyti priverstinio ėmimo į kariuomenę, aptariamos tarpvalstybinės derybos.

„Jedinstvo“ ir SSKP kvietimu nuo ryto prie AT pastato būriuojasi žmonės, dauguma jų rusakalbiai. Mitinge raginama nuversti Vyriausybę ir AT pirmininką. „Minioje buvo atletiško sudėjimo vyrukų, apsiginklavusių akmenimis ir geležiniais strypais“, LRS tinklalapyje pažymi istorikas Gediminas Rudis.

9.45 val. Vytautas Landsbergis radijo ir televizijos transliacijoje paragina žmones ateiti prie AT pastato paremti valdžią. Po penkiolikos minučių lauke mitingavę žmonės ima veržtis į pastatą, jį apmėto akmenimis, apsaugos darbuotojai juos išstumia laukan.

9.45 val. Vytautas Landsbergis radijo ir televizijos transliacijoje paragina žmones ateiti prie AT pastato paremti valdžią. Po penkiolikos minučių lauke mitingavę žmonės ima veržtis į pastatą, jį apmėto akmenimis, apsaugos darbuotojai juos išstumia laukan.
9.45 val. Vytautas Landsbergis radijo ir televizijos transliacijoje paragina žmones ateiti prie AT pastato paremti valdžią. Po penkiolikos minučių lauke mitingavę žmonės ima veržtis į pastatą, jį apmėto akmenimis, apsaugos darbuotojai juos išstumia laukan. / Vytauto Butkaus nuotr.

Netrukus į Jonavos oro uostą atvyksta pirmoji grupė sovietų desantininkų, iš viso tądien Lietuvoje leidžiasi 30 sovietinių karinių lėktuvų, atgabenusių desantininkus. Iš Rygos į Maskvą atšaukiamas oro pajėgų vadas Pavelas Gračiovas pareiškęs, kad jo vadovaujami kariai neturi dalyvauti įvykiuose Baltijos šalyse.

Pavakarę į Vilnių atvyksta per 100 karinių automobilių ir šarvuočių kolona. Vakare atsistatydina K. Prunskienė ir visa Vyriausybė.

Į kitas Baltijos valstybes taip pat metami papildomi sovietų kariniai daliniai. Baltijos šalių Taryba paskelbia deklaraciją protestuojančią prieš tai, prašo tarptautinės bendruomenės palaikymo.

Dėmesį į karių pasiuntimą atkreipia Milane viešintis JAV Valstybės sekretorius Jamesas Bakeris: „Mes dėl to esame sunerimę.“

Ginkluoti Aukščiausiosios Tarybos gynėjai pastato viduje
Ginkluoti Aukščiausiosios Tarybos gynėjai pastato viduje / P. Lileikio nuotr.

Sausio 9 d. Vilniuje nuo ryto skrajutes mėto virš miesto ratus sukantys sraigtasparniai, perspėjantys, kad valdžia veda gyventojus „į pražūtį“.

Į Vilnių atgabenta 50-oji Pskovo desantininkų grupė, sovietų kariškiai. Netrukus nusileidžia KGB spec. dalinio „Alfa“ grupė.

Su Maskvos pagalba ir palaikymu tęsiasi prosovietinis mitingas prie AT, tačiau surengtas kontramitingas, kuriame skanduota „Lietuva“, „Landsbergis“, dainuotos lietuviškos dainos.

Sausio 13-osios įvykiai
Sausio 13-osios įvykiai / Jono Jakimavičiaus nuotr.

Radijas prašo žmonių pagalbos pradėti rinktis prie LRT pastato, prašoma rinktis ir prie Radijo bei televizijos bokšto. Vakarop V. Landsbergis praneša, kad sovietų karinės pajėgos atsitraukia nuo AT ir Televizijos bokšto, bet šarvuočiai naktį blokuoja sostinės tiltus.

Vyksta sovietų ir Lietuvos, Latvijos bei Estijos komunistų valdžios atstovų susitikimai tariantis dėl padėties.

Sausio 13-osios įvykiai. Radijas prašo žmonių pagalbos pradėti rinktis prie LRT pastato, prašoma rinktis ir prie Radijo bei televizijos bokšto.
Sausio 13-osios įvykiai. Radijas prašo žmonių pagalbos pradėti rinktis prie LRT pastato, prašoma rinktis ir prie Radijo bei televizijos bokšto. / Nuotrauką LRT dovanojo Silvija Sutkuvienė

M. Gorbačiovas sausio 10 d. paskelbia ultimatumą Lietuvos vadovybei nusileisti, atkurti sovietinės Konstitucijos galiojimą, atšaukti priimtus „nekonstitucinius“ nutarimus. LKP CK sekretoriai Mykolas Burokevičius ir Vladislavas Švedas surengtoje konferencijoje kaltina Lietuvos valdžią, žada, kad jai bus priešinamasi streikais.

Nežinomas sovietų karys ELTA korespondentui pasako, kad po sausio 13-osios kariai gaudys Lietuvos jaunuolius į karinę tarnybą.

Tačiau tuo metu sudaromas sąrašas, kokių rajonų gyventojai kada budės prie AT.

Pristatomas naujas Lietuvos premjeras Albertas Šimėnas. Latvijos AT pasmerkia jėgos naudojimą Lietuvoje. Prie Latvijos Ministrų Tarybos vyksta demonstracija, reikalaujama nusileisti sovietams.

Grupė JAV senatorių kreipiasi į prezidentą George`ą Bushą ragindami pasikalbėti su sovietų vadovybe bei remti Baltijos šalių nepriklausomybę. Valstybės departamento atstovas primena, kad JAV atidžiai stebi įvykius Baltijos jūros pakrantėje.

Sausio 13-oji, Sausio įvykiai
Sausio 13-oji, Sausio įvykiai / Daivos Goldberg nuotr.

Sausio 11 d. AT gauna informaciją, kad Vilniaus gatvėmis juda sovietų karinė technika. Apie 9 val. „Jedinstvo“ ir SSKP atstovai prie AT bando išprovokuoti riaušes.

V. Landsbergis ir A. Šimėnas gauna „Lietuvos demokratinių jėgų kongreso“ ultimatumą, kuriuo reikalaujama nusileisti sovietams grasinant įkurti „nacionalinio gelbėjimo komitetą, kuris rūpinsis LTSR ateitimi“.

Vidurdienį Alytuje, Kaune ir Vilniuje sovietų kariai pradeda užgrobti valstybines institucijas, netrukus užimami Spaudos rūmai, pirmosios smurto aukos – sunkiai sužeidžiami ir sužalojami keli žmonės.

M. Gorbačiovas nesutinka telefonu pasikalbėti su V. Landsbergiu, nes „pietaudamas neturi laiko“.

Sausio 13-osios įvykiai
Sausio 13-osios įvykiai / Vytauto Butkaus nuotr.

Ignalinos atominės elektrinės darbuotojai grasina streiku ir elektros energijos tiekimo nutraukimu, jei AT neatsistatydins.

Tuo metu pirmieji savanoriai duoda priesaiką Lietuvos Respublikai.

Popiet KP Ideologijos skyriaus vadovas Juozas Jermalavičius paskelbia, kad sukurtas Lietuvos SSR gelbėjimo komitetas ima valdžią į savo rankas.

Į Vilnių iš Rudaminos ir Panemunės pajuda dešimtys tankų ir karinių mašinų.

Nepriklausomybės aikštėje susirenka 20 tūkst. žmonių, remiančių Lietuvos valdžią, ši prašo tarptautinės bendruomenės palaikymo ir ragina Lietuvą pripažinti de jure. Tuo metu iš sraigtasparnio mėtomi lapeliai, kuriuose reikalaujama įvesti SSRS prezidento valdymą.

Sovietų kariai siautėja užimtose institucijose ir pastatuose, užimamas Nemenčinės TV retransliacijos centras.

Popiežius Jonas Paulius II solidarizuojasi su Lietuva, ragina susilaikyti nuo smurto.

Sausio 13-osios įvykiai
Sausio 13-osios įvykiai / Jono Jakimavičiaus nuotr.

Sausio 12 d. naktį sovietų kariai užima spec. milicijos būrio bazę Valakampiuose, į jų pusę pereina apie 30 pareigūnų, pagrobiama 15 automobilių, apie 200 ginklų. Paryčiais bandoma užimti Policijos akademijos pastatą. Nežinomi asmenys rengia išpuolius prieš pasienio punktus.

Iš Kaliningrado į Vilnių permetama apie 400 sovietų karių.

22 val. iš bazės Šiaurės miestelyje į Vilniaus centrą pajuda sovietų daliniai, kreipimęsi nežinomi asmenys apsiskelbia Nacionaliniu gelbėjimo komitetu ir teigia sieksiantys perimti šalies valdžią. Kaune sovietų kariai gaudo jaunuolius į armiją.

Tuo metu NATO išplatina pareiškimą dėl susirūpinimo padėtimi Baltijos šalyse, o JAV Kongresas duoda leidimą George`ui Bushui pradėti karą prieš Iraką. Lenkijoje viešintis Zbigniewas Brzezinskis perspėja, kad jėgos panaudojimas prieš lietuvių laisvės siekį neliktų be atsako.

Sausio 13-oji, Sausio įvykiai
Sausio 13-oji, Sausio įvykiai / Daivos Goldberg nuotr.

Vakarų valstybių vadovai vėl perspėja dėl sovietų karių veiksmų Lietuvoje.

Sausio 13 d. Vidurnaktį tankai, šarvuočiai ir kariai (taip pat „Alfa“ būrys) iš Šiaurės miestelio pajuda link Karoliniškių.

Po vidurnakčio sovietų tankai ir kariai ima šturmuoti LRT pastatą ir Televizijos bokštą. Į LRT pastato fasadą paleidžiami keli šūviai, kurių žymės matomos ir šiandien, nušaunamas vienas žmogus.

Tankai ir šarvuočiai prie LRT pastato
Tankai ir šarvuočiai prie LRT pastato / P. Lileikio nuotr.

„Mes parengėme laidą ir kolegos vyrai liko pastate, o visoms moterims pasiūlė išeiti, ir mes išėjome apie 21 val. Kolegė, kuri gyveno Žirmūnuose, važiuodama namo matė, kad jau rieda tankai“ – prisimena LRT RADIJO redakcijos vadovė Guoda Litvaitienė.

Karoliniškėse prie Televizijos bokšto atvažiavę tankai šaudo tuščiais šoviniais, nuo jų dūžta aplink esančių namų langai, skeveldros ir garsas sužeidžia gausiai prie bokšto susirinkusius žmones.

Sovietų karys ir šarvuočiai prie LRT pastatų
Sovietų karys ir šarvuočiai prie LRT pastatų / P. Lileikio nuotr.

„Tvirčiau susikabiname rankomis, ryžtingai stovime. Greta manęs stovintis Algis Teresius ramina, kad šaudo tuščiais šoviniais, jis tarnavęs tankistu ir tą suprantąs. Bet ant mūsų galvų krinta tinko gabalai nuo bokšto sienos, tad jam tenka pripažinti, kad šaudo ir kulkomis“, – portalui „Bernardinai.lt“ pasakoja prie bokšto budėjęs Saulius Lynikas.

Tankai ima važiuoti į minią ant žmonių, jie mirtinai sužaloja du žmones. Ant sovietų armijos mašinų sumontuoti garsiakalbiai transliuoja propagandinius šūkius „broliai lietuviai, grįžkite (namo) pas savo tėvus ir vaikus“ ir ragina nuversti valdžią.
Tankai ima važiuoti į minią ant žmonių, jie mirtinai sužaloja du žmones. Ant sovietų armijos mašinų sumontuoti garsiakalbiai transliuoja propagandinius šūkius „broliai lietuviai, grįžkite (namo) pas savo tėvus ir vaikus“ ir ragina nuversti valdžią. / P. Lileikio nuotr.

Nuo sovietų tankų, smurto ir šūvių iš viso žūva 14 civilių, dar apie 500 yra sužeidžiami. Nuo saviškių ugnies žūva vienas sovietų karys.

Nuo smurto nukenčia užsienio valstybių – Norvegijos, Jungtinės Karalystės, Ispanijos – žurnalistai. Prie TV bokšto per garsiakalbius paskelbiama, kad valdžia nuversta, šalies valdymą perima minėtas Komitetas.
Nuo smurto nukenčia užsienio valstybių – Norvegijos, Jungtinės Karalystės, Ispanijos – žurnalistai. Prie TV bokšto per garsiakalbius paskelbiama, kad valdžia nuversta, šalies valdymą perima minėtas Komitetas. / P. Lileikio nuotr.

Vyriausybė paskelbia nenutraukianti veiklos „aktyvios SSRS armijos okupacijos sąlygomis“, įteikia įgaliojimus į Lenkiją vykstančiam UR ministrui Algirdui Saudargui sudaryti vyriausybę egzilyje, jei to prireiktų.

Laukiama AT šturmo, jau kitą dieną čia buvo pradėtos statyti improvizuotos barikados, žmonės šildėsi prie laužų.

„Jei Aukščiausiąją Tarybą taip pat būtų šturmavę, dabar čia nesėdėtume. Bet tada negalvojome, kad taip gali būti. Atrodė, kad agresoriai nedrįs eiti iki galo ir bendras visų žmonių ryžtas sustabdė tą agresiją“ – sakė tuomet laikraštyje „Gimtasis kraštas“ dirbęs ir prie šturmuoto Televizijos bokšto buvęs Rimvydas Paleckis.

Sovietų kariai sužalojo Televizijos bokštą saugojusius žmones, pakenkė jų klausai, regai.
Sovietų kariai sužalojo Televizijos bokštą saugojusius žmones, pakenkė jų klausai, regai. / P. Lileikio nuotr.

Iš premjero pareigų atleidžiamas „dingęs“ Albertas Šimėnas, jas eiti paskiriamas Gediminas Vagnorius, pavaduotojas Zigmas Vaišvila. Priešpiet požeminiu tuneliu pravažiuoja šarvuočių ir tankų kolona. Po miestą važinėjantys šarvuočiai skelbė apie komendanto valandos įvedimą.

AT prašo sovietų valstybių gyventojų ir tarptautinės bendruomenės palaikymo.

Vakare V. Landsbergis praneša, kad su kariškiais pavyko susitarti ir naktį nebus rengiamos karinės akcijos.

Maskvoje, Leningrade surengiami Lietuvos palaikymo mitingai, smerkiami sovietų kariuomenės veiksmai. Latvijos AT prašo gyventojų atvykti saugoti pastatus.

Nuo sovietų tankų, smurto ir šūvių iš viso žūva 14 civilių, dar apie 500 yra sužeidžiami.
Nuo sovietų tankų, smurto ir šūvių iš viso žūva 14 civilių, dar apie 500 yra sužeidžiami. / P.Lileikio nuotr.

Baltijos valstybių ir Rusijos AT pirmininkai išplatina bendrą pareiškimą tarptautinėms organizacijoms ir pasaulio valstybėms dėl sovietų veiksmų prieš Baltijos šalis.

Vakarų šalys ir socialistinio bloko valstybės vėl reiškia pasipiktinimą, Švedijos vadovai praneša apie jėgos panaudojimą Vilniuje. G. Busho administracija svarsto, ko imtis jei tęsis smurtas.

Sausio 13-oji, Sausio įvykiai
Sausio 13-oji, Sausio įvykiai / Daivos Goldberg nuotr.

Sausio 14 d. Naktį sovietų kariai stabdo Lietuvos patrulius, perspėja, kad jie turės laikytis komendanto valandos.

V. Landsbergis pagaliau „prisiskambinęs“ M. Gorbačiovui pasmerkia karių veiksmus. Lietuvoje pradeda veikti kolaborantų radijo stotis.

Sovietų kariai savavališkai apšaudė juos bandžiusius filmuoti žmones. Ignalinos AE darbuotojai pasmerkia sovietų smurtą, susilaiko nuo sprendimo netiekti elektros, nors ketinimų neatsisako.

Vilniaus sporto rūmuose pašarvoti žuvusieji už Lietuvos laisvę, Estijos miesteliuose vyksta solidarumo su Lietuva mitingai. Latvijos KP reikalauja SSRS prezidento įvesti tiesioginį valdymą, Latvijos Vyriausybė ir AT perspėja dėl perversmo galimybės ir baimės.

Sausio 13-osios įvykiai
Sausio 13-osios įvykiai / Vytauto Butkaus nuotr.

M. Gorbačiovas SSRS AT sesijoje pareiškia, kad kariniai veiksmai vyko pačių dalinių ir jų vadovų iniciatyva, jis nežinojęs apie smurtą.

AT pirmininkas Borisas Jelcinas perskaito bendrą Baltijos šalių ir Rusijos pareiškimą, kuriame šalys pripažįsta vienos kitų nepriklausomybę, sovietų veiksmus vadina grėsme šalių laisvei.

Grupė SSRS liaudies deputatų išreiškia paramą Lietuvai, smurtą pasmerkia Vakarų lyderiai, JAV politikai įvykius palygina su žudynėmis Pekino Tiananmenio aikštėje, LRS tinklalapyje rašo istorikas G. Rudis.

Sausio 13-osios įvykiai
Sausio 13-osios įvykiai / Vytauto Butkaus nuotr.

Sausio 15 d. žuvusieji apdovanojami atkurtu LR Vyčio kryžiaus ordinu, jau sausio 16 d. jie palaidojami Antakalnio kapinėse.

Sausio 13-osios įvykiai
Sausio 13-osios įvykiai / Vytauto Butkaus nuotr.

Suformuojama valstybinė komisija tirti SSRS kariuomenės įvykdytus nusikaltimus sausio 11–13 dienomis.

Ant AT stogo sumontuojamas siųstuvas, atnaujinamos Lietuvos televizijos transliacijos.

Sausio 13-oji, Sausio įvykiai
Sausio 13-oji, Sausio įvykiai / Daivos Goldberg nuotr.

AT susitinka su sovietų armijos atstovais aptarti padėtį, šie tikina, kad komendanto valanda įvesta ne jų iniciatyva. A. Saudargas Lenkijoje praneša, kad jam pavesta įkurti Vyriausybę egzilyje, netrukus išvyksta į Londoną. Į Lietuvą toliau vyksta užsienio delegacijos. Tęsiasi armijos ir OMON rengiami užpuolimai.

Prie sovietų ambasadų Vakarų šalyse toliau vyksta protestai.

„Kremlius nutarė okupuoti Baltijos šalis“, – pareiškia Švedijos premjeras Ingvaras Carlssonas.

Lietuva 1990-ųjų sausio mėnesį
Lietuva 1990-ųjų sausio mėnesį / AP nuotr.

Sausio 16 d. AT nutaria surengti gyventojų apklausą, ar jie pritaria naujos rengiamos Konstitucijos teiginiui „Lietuvos valstybė yra nepriklausoma demokratinė respublika“.

Susirėmimas su sovietais ir kova dėl laisvės įtvirtinimo nusitęsė į pavasarį, tačiau teisingumas dėl 1991-ųjų įvykių šiandien įgyvendintas tik iš dalies.

2019 m. kovą Lietuva Sausio 13-osios byloje dėl karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmogiškumui nuteisė 67 Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos piliečius. Rusijos prokurorai pradėjo bylą prieš šį nuosprendį priėmusius Lietuvos Respublikos teisėjus.
2019 m. kovą Lietuva Sausio 13-osios byloje dėl karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmogiškumui nuteisė 67 Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos piliečius. Rusijos prokurorai pradėjo bylą prieš šį nuosprendį priėmusius Lietuvos Respublikos teisėjus. / Vytauto Butkaus nuotr.