Rusijos opozicionieriaus Aleksejaus Navalno apnuodijimo Navičioku istorija šią savaitę sulaukė naujo rezonanso. Tiriamosios žurnalistikos portalas „Bellingcat“ kartu su keliomis Vakarų žiniasklaidos priemonėmis publikavo tyrimą, parodžiusį, kad į A. Navalną kėsintasi ne vieną, o tris kartus. Ir tą darė Rusijos federalinės saugumo tarnybos (FSB) pareigūnai, šį Kremliaus kritiką sekę trejus metus.
„Žinau, kas mane bandė nužudyti. Žinau, kur jie gyvena. Žinau, kur jie dirba. Žinau jų tikruosius vardus. Žinau jų netikrus vardus. Ir dar turiu jų nuotraukas“, – beveik valandos trukmės vaizdo įraše A. Navalnas pasakoja apie tai, kaip Rusijos FSB pareigūnų grupė kėsinosi jį nužudyti.
Ketvirtadienį vakare „YouTube“ platformoje jį jau buvo peržiūrėję per 14 milijonų žmonių. Jame opozicionierius atskleidžia schemą, kas ir kodėl į šių metų rugpjūtį kėsinosi nunuodyti, ko gero, dabar jau visiems žinoma nervus paralyžiuojančia medžiaga „Novičiok“, kuri 2018-aisiais Jungtinėje Karalystėje panaudota ir prieš buvusį rusų žvalgybininką Sergejų Skripalį.
Tik šįkart viskas su vardais, pavardėmis, skrydžių išklotinėmis, koordinatėms ir kitomis svarbiomis detalėmis.
Tiriamosios žurnalistikos organizacijos „Bellingcat“ bendradarbiaujant su amerikiečių CNN, vokiečių „Der Spiegel“ ir rusų „The Insider“ atliktas tyrimas yra ilgas, su daug detalių ir aplinkybių.
Visų pirma, Navalno apnuodijimo operaciją vykdė trys FSB pareigūnai, tyrime identifikuojami kaip Aleksejus Aleksandrovas, Ivanas Osipovas ir Vladimiras Paniajevas. Juos, kaip teigiama, koordinavo bent penki kiti pareigūnai, įskaitant aukščiausius FSB tarnybos vadovus.
Antra, neskaitant pasikėsinimo rugpjūčio mėnesį – to paties, kai skrisdamas lėktuvu iš Tomsko į Maskvą, A. Navalnas blogai pasijuto – jį nunuodyti bandyta dar bent du kartus. Jis ir pats tą patvirtina savo vaizdo įraše, teigdamas, kad su ankstesnėmis „Novičiok“ dozėmis FSB agentai greičiausiai netyčia apsiskaičiavo. Mat jei kliūtų didelė dozė ir žmogus mirtų iš karto, atsekti „Novičiok“ pėdsakus būtų daug lengviau.
Ir trečia. FSB pareigūnai opozicijos lyderį iš arti sekė bent trejus metus, šiam darbo ir kitais reikalais keliaujant iš vieno Rusijos miesto į kitą. Tą atskleidžia tyrėjų gautos skrydžių išklotinės, rodančios, kad trijų minėtųjų agentų kelioniš maršrutas ir laikas lyg tyčia sutampa su A. Navalno. Ir žinoma, kaip ne kartą minėjo ir užsienio šalių tarnybos, disponavimas „Novičiok“ galėjo vykti tik su prezidento Vladimiro Putino žinia.
Ar ką nors, be šios informacijos, dar sužinome? Ir ką tai sako apie Kremlių? Apie tai LRT RADIJAS kalbėjo su keliais ekspertais. Vienas jų – Čekijoje veikiančio tyrimų centro Europietiškos vertybės saugumo politikai tyrėjas Davidas Stulikas.
„Ankstesnį išpuolį surengė Rusijos karinės žvalgybos (GRU) karininkai. Reiškia, tai yra pirmasis kartas, kai demaskuojama FSB tarnyba ir panašus išpuolis priskiriamas jai. Tai rodo, kad ne viena, o įvairios slaptosios tarnybos gali disponuoti nervus paralyžiuojančiomis medžiagomis. Tam tikra prasme, galime sakyti, kad rusų slaptosioms tarnyboms tai tampa kone įprasta veikla. Tai nebėra vienos institucijos veikimo laukas. Dar vienas aspektas – Navalnas visgi išties yra svarbus asmuo. Priešingu atveju į jį nebūtų taikytasi. Juolab šalies viduje „Novičiok“ panaudotas pirmą kartą, tą anksčiau darė tik GRU ir tik užsienyje. Ir tai patvirtina, kad Navalnas išties yra pagrindinis Putino priešininkas. Jis yra vienintelis, kuris gali organizuoti opozicinę veiklą, ją koordinuoti. Jis labai aktyvus organizuojant rinkimų stebėjimą, taip pat, sakyčiau, gana veiksmingai dirba Rusijos regionuose, ypač Tolimuosiuose rytuose. Jei tai negalėtų sukelti tokių tragiškų pasekmių, manyčiau, tą galėtume laikyti savotišku Navalno svarbos pripažinimu“, – teigė ekspertas.
A. Navalnas vaizdo įraše ironiškai reziumuoja, kad vien faktas, jog jam pavyko išgyventi tris pasikėsinimus yra dešimtmečius trunkančios korupcijos ir, kaip jis sako, sisteminos degradacijos pasėkmė.
„Vis dėlto, tenka pripažinti, kad operacija žlugo, dėl ko visai džiaugiuosi. Bet dėl to stebėtis nereikėtų. Per 20 Putino valdymo metų degradavo viskas. Ir jei kosmoso industriją valdo Rogozinas, o nanotechonogijas – Čiubaisas, tai kuomet galvojate, kad FSB organizuojama kaip nors kitaip? (...) Štai kaip viskas vyko – Putinas slapto instituto vadovų paklausė: „kiek laiko trunka kol „Novičiok“ organizme suyra?“ Tada jie pakrapštė galvas ir sako: „emm… na, dvi dienas“. Bet nesuiro. Todėl kad šalyje viskas griūva, o valdininkai tik galvoja apie tai, kaip prisivogti. Sistema degraduoja visais lygiais“, – aiškino A. Navalnas.
Vilniaus politikos analizės instituto (VPAI) vyr. analitikas Marius Laurinavičius tuo abejoja. Jo teigimu, viešas rezonansas Kremliui padeda demonstruoti galią.
„Tai, kas atskleista šiuo tyrimu – tie treji metai sekimo, bandymai nunuodyti – man rodo kaip tik atvirkščią dalyką. Aš labiau tikėčiau, kad šia operacija norėta jį apnuodyti nenunuodijant ar kažkaip panašiai. Čia svarbūs keli dalykai: pirmiausia tai, jog pasirinktas demonstratyvus pasikėsinimo būdas. Rusijos režimas tikrai turi kitokių būdų pašalinti jiems nereikalingus asmenis ir juos naudoja. Jei, kaip šį kartą, naudojamas cheminis ginklas, tai, bent jau man, akivaizdu, kad iš tiesų ir norėta, kad kiltų didžiulis skandalas“ – svarstė M. Laurinavičius.
Tuo metu čekų analitikas D. Stulikas linkęs manyti, jog FSB tiesiog nepasisekė. Bet tuo pačiu sako, kad tarnybos nuvertinti nederėtų.
„Nedrįsčiau sakyti, kad tai buvo FSB nesėkmė. FSB vis dar yra labai efektyvi organizacija. Taip, jiems nepavyko pasiekti to, ko jie norėjo – t. y. Navalną užtildyti visiškai. Ir nors jiems nepasisekė, tačiau, vis dėlto, taip kartais nutinka. Atsiminkite Bulgarijoje nesėkmingai bandytą nunuodyti Emilianą Gebrevą, Sergejus Skripalis taip pat išgyveno. Manau, kad FSB vis dar yra tarnyba, kurios rusai bijo. Savo įtaką jie plečia ir kitose srityse – ekonomikoje, kultūroje. Galima kelti kitą įdomų klausimą – kaip stipriai jie konkuruoja su GRU? Šiuo klausimu vyksta labai daug diskusijų. Kas pirmauja – GRU ar FSB?“ – klausė D. Stulikas.
Jeigu tai ir yra žinutė, tai kam ji skirta? Ir ar Rusijos paveikslą naujomis detalėmis papildęs „Bellingcat“ tyrimas taps žinute Rusijos vieuomenei ir Vakarų lyderiams? To LRT RADIJAS klausė abiejų tyrėjų.
„Paprastai tos žinutės skirtos ne vienam adresatui. Šiuo atveju tai galėtų būti skirta ir režimo kritikams, bet tuo pačiu tai gali būti žinutė pasauliui. Šiuo metu vyksta keli procesai – kalbama apie naują santykių perkrovimą su Vakarais, o kartu vykdomi ir tokie nusikaltimai. Tad žinutė galėtų būti paprasta: su mumis geriau tartis“, – sakė M. Laurinavičius.
„Kaip tik vakar per vaizdo konferenciją šnekėjausi su keliais rusų aktyvistais regionuose. Ir jie įsitikinę, kad Navalno vaizdo įrašą peržiūrės milijonai rusų. Ir jie taip pat pabrėžia, kad šiuos vaizdo įrašus jie, be kita ko, parodo ir savo tėvams, seneliams ir panašiai. Taigi, manyčiau, kad šie Navalno publikuojami vaizdo įrašai tebėra veiksmingi ir daro įtaką Rusijos visuomenei. Ir tai lašas po lašo stiprina pasitikėjimo valstybe eroziją. Ir kitas dalykas – netgi svarbesnis, sakyčiau – yra tai, kad kartu tai mažina ir Vakarų lyderių pasitikėjimą Kremliaus režimu. Tyrimas atskleidė tikrąjį Kremliaus veidą ir parodė, jog jie pasiryžę imtis ir pačių radikaliausių metodų“ – teigė D. Stulikas.
