Pasaulyje

2020.12.23 21:01

Kaip Rusija apeina sankcijas – atominių elektrinių dalis per Vokietiją ir Estiją tiekia Kijevui

LRT.lt2020.12.23 21:01

Per Vokietijoje ir Estijoje registruotas įmones Ukrainos atominėms elektrinėms tiekiamos Rusijoje pagamintos detalės, įskaitant ir tas, kurioms taikomos sankcijos. Europos tarpininkai kainas padidina net keletą kartų, rašo „Deutsche Welle“ (DW). 

Prieš kelerius metus Vokietijos miesto Mainco pakraštyje esančioje pramoninėje zonoje atsirado nepastebima, bet labai spalvinga Ukrainos verslo salelė. Tarp didžiulių pavojingų cheminių medžiagų, kurios čia perdirbamos, sandėlių iškilo motelis tolimųjų reisų vairuotojams, originaliu pavadinimu „Dvi varnos“.

Jis priklauso verslininkams iš Kirovogrado srities, kurie Ukrainoje prekiauja atsarginėmis kombainų dalimis. Kitame pastate yra registruotos dar kelios ukrainiečių įkurtos bendrovės. Viena jų parduoda medų, kita – iš Vokietijos importuoja detales šviestuvų gamybai. Tačiau yra dar viena įmonė, prekiaujanti kur kas rimtesniais dalykais – atominių elektrinių įranga.

Neverta telefonų knygose ieškoti bendrovės „IEC Industrie Export GmbH“ kontaktinės informacijos. Vokietijoje ji veiklos nevykdo – įmonė iš Mainco Ukrainos atominėms elektrinėms tiekia Rusijoje pagamintus reaktoriaus elementus. O iš šio verslo gaunamo pelno, kaip parodė DW tyrimas, reikėtų ieškoti ne Maince, o Šveicarijoje.

Rusiškos atsarginės detalės Ukrainos AE

Per pastaruosius kelerius metus „IEС Industrie Export GmbH“ laimėjo apie 50 skirtingų valstybinės įmonės „Energoatom“ ir jos struktūrinių padalinių viešųjų pirkimų konkursų, suteikusių jai galimybę tiekti produkciją už beveik 400 mln. Ukrainos grivinų – tai rodo viešųjų pirkimų sistemos „Prozorro“ duomenys. Pristatymų liūto dalį sudarė Rostovo srities Volgodonsko mieste veikiančios Rusijos įmonės „Tanais“ pagamintų reaktorių atsarginės dalys, įskaitant nikelio tarpiklius, vamzdžius, atsargines dalis siurbliams ar garo generatoriaus tarpiklius.

Kaip matyti iš „ImportGenius“ muitinės deklaracijų duomenų bazės, iki 2014 m. rusai atsargines dalis „Energoatom“ tiekė per Kijeve registruotą Ukrainos įmonę „Atomenergoservice“, priklausančią Baltarusijos piliečiui Aleksejui Solohinui. Po Krymo aneksijos ir prasidėjus karui Donbase, tiekimas buvo tęsiamas per tarpininkus ES. Į DW klausimą, kodėl buvo nutrauktas tiesioginis gaminių tiekimas į Ukrainą, bendrovės „Tanais“ atstovai neatsakė.

Iki 2015 m. vidurio „Tanais“ produktus Ukrainai tiekė Frankfurte prie Maino įsikūrusi bendrovė „WK Energo“. Ji įregistruota tuo pačiu adresu kaip ir įmonė, kuriai priklauso jau minėtas Maince esantis motelis „Dvi varnos“. O nuo 2015 metų pradžios rusiškų gaminių tiekimu Ukrainai užsiima dvi įmonės: Maince registruota Aleksejui Solohinui priklausanti „IEC Industrie Export GmbH“ ir „Universal Baltic Group“ iš Estijos, kurią įkūrė kijevietis Vadimas Golovko.

A. Solohino ir V. Golovko įmonės jau keletą metų varžosi tarpusavyje ir tai viena, tai kita laimi „Energoatom“ viešuosius pirkimus, paeiliui gaudamos valstybinio koncerno užsakymus. Siūlydamos to paties Rusijos gamintojo produktus, Estijos ir Vokietijos bendrovės pateikia kainų pasiūlymus, kurių skirtumas dažnai būna vos keli tūkstančiai grivinų, turint omenyje, kad užsakymų vertės gali siekti net kelis milijonus JAV dolerių.

Iš Rusijos per Europą: kaina išauga

Kaip rodo Rusijos muitinės deklaracijų duomenys, „Tanais“ produkcijos kaina, eksportuojant iš Rusijos į ES šalis, yra kelis kartus didesnė nei kaina, nurodyta Ukrainos muitinei skirtuose dokumentuose. Išanalizavusi „ImportGenius“ duomenis, DW išsiaiškino, kad, pavyzdžiui, veržlės, skirtos Chmelnickio AE antrinės grandinės šilumos mainų įrangai taisyti, 2019 m. gegužės pabaigoje iš Rusijos iškeliavo, nurodžius 87 tūkst. eurų už partiją kainą.

Į Ukrainą jos atvyko tik liepą, o jų vertė per tą laiką išaugo 2,5 karto ir viršijo 6,5 mln. grivinų (224 tūkst. eurų) už partiją. Keliais mėnesiais anksčiau vykusiame konkurse dėl vamzdžių, skirtų flanšinių jungčių vieno iš Zaporožės atominės elektrinės reaktorių antrinėje grandinėje sandarinimui, pirkimo, Mainco įmonė nusileido Estijos „Universal Baltic Group“. Tąkart vamzdžiai iš Rusijos į Estiją išvyko sumokėjus 6,6 tūkst. eurų už vienetą, o kitą mėnesį pasiekė Ukrainą, jau kainuodami 14 tūkst. eurų už vienetą.

Ne mažiau įdomu ir tai, kad Rusijoje pagaminti vamzdžiai ir veržlės vis dar tiekiamos Ukrainos atominėms elektrinėms per Estijos ir Vokietijos firmas, nepaisant 2019 m. gegužės 15 d. Ministrų kabineto nutarimo Nr. 535, draudžiančio importuoti tokius produktus iš Rusijos. „Energoatom“ neatsakė į DW užklausą ir nepaaiškino, kaip atsarginių dalių tiekimas iš Rusijos bendrovės „Tanais“ suderinamas su Vyriausybės įvestomis sankcijomis Rusijai.

„Sąžiningai“ pasidalyti viešieji pirkimai

Nuo 2015 m. iki 2020 m. pabaigos Estijoje ir Vokietijoje registruotos įmonės tarpusavyje varžėsi dėl maždaug 30 „Energoatom“ viešųjų pirkimų. Į DW klausimą apie tai, ar viešieji pirkimai gali būti laikomi konkurencingais, jei juos pakaitomis laimi dvi bendrovės, daugelį metų tiekiančios to paties gamintojo gaminius praktiškai identiškomis kainomis, „Energoatom“ nesureagavo. Mažiausiai dviejų įmonių dalyvavimas viešuosiuose pirkimuose yra būtina sąlyga, kad jie įvyktų, nes atviri konkursai su vienu dalyviu įstatymiškai laikomi negaliojančiais.

Skirtingai nei „Energoatom“, Ukrainos nacionalinio antikorupcijos biuro (NABU) tyrėjai konkursų, kuriuose dalyvauja „IEC Industrie Export GmbH“ ir „Universal Baltic Group“, nelaiko konkurencingais. Kaip matyti iš Ukrainos teisminio registro dokumentų, kuriuos DW išanalizavo, vasarą NABU pareigūnai atliko kratą biurų centre Alma-Atinskaja gatvėje Kijeve.

Paaiškėjo, kad Estijos ir Vokietijos įmonės tik popieriuje yra registruotos skirtingose Europos vietose, tačiau iš tikrųjų savo veiklą vykdo iš bendro biuro Ukrainoje – tie patys žmonės ir „IEC Industrie Export GmbH“, ir „Universal Baltic Group“ vardu pildo viešųjų pirkimų dokumentus ir atlieka eksporto-importo operacijas. Kaip matyti iš „Prozorro“ sistemoje pateiktų sutarčių, ilgą laiką abi bendrovės pinigus už rusišką įrangą iš „Energoatom“ gaudavo į sąskaitas mažame Šveicarijos banke, aptarnaujančiame klientus iš Rytų Europos.

Didžiulio konglomerato dalis?

Kratų biure Alma-Atinskaja gatvėje metu, tyrėjai rado bloknotus su ranka darytais įrašais apie Vokietijos ir Estijos įmonių dalyvavimo konkursuose koordinavimą. Pareigūnai pažymi, kad šie įrašai, tarp kurių buvo ir nurodymų, kaip maskuoti abiejų bendrovių ryšius, tapo įrodymais apie „suderintus antikonkurencinius veiksmus“.

Atliekant kratas taip pat buvo rastos lentelės su produkcijos, kurią „Energoatom“ tiekia „IEC Industrie Export GmbH“ ir „Universal Baltic Group“ sąrašu. Iš jų matyti, kad Rusijos produktų kainos buvo padidintos vidutiniškai tris kartus. Sutartyse su „Energoatom“ nurodytu el. paštu DW išsiuntė užklausas įmonėms Maince ir Taline, prašydama pakomentuoti kratas, tačiau atsakymo nesulaukė.

NABU tyrėjai įtaria, kad „IEC Industrie Export GmbH“ ir „Universal Baltic Group“ priklauso didžiuliam fiktyvių bendrovių konglomeratui, kurį tarpininkai Ukrainoje ir ES įsteigė tiekti produktus Ukrainos atominėms elektrinėms. Kaip matyti iš teismų sprendimų, antikorupcinės agentūros bendrus „Energoatom“ nuostolius, patirtus bendradarbiaujant su šiuo konglomeratu, vertina daugiau kaip 600 mln. grivinų ir aiškinasi valstybinio koncerno pareigūnų vaidmenį, rengiant fiktyvius viešuosius pirkimus. Vasarą biuruose Alma-Atinskaja gatvėje atliktų kratų metu buvo rasta „Energoatom“ vidaus dokumentacija, kuri, kaip teigiama teismo nutartyse, gali rodyti, jog buvo atskleistas tyrimo slaptumas ir bandyta įspėti tarpininkus apie tiriamuosius veiksmus.

„Čekiškos“ reikalo šaknys?

Iš teismo dokumentų darytina išvada, kad NABU tyrimas dėl „IEC Industrie Export GmbH“ ir „Universal Baltic Group“ veiklos, prasidėjo nuo „Energoatom“ pareigūnų galimo piktnaudžiavimo operacijose, susijusiose su Čekijos bendrovės „Skoda JS“ įrangos tiekimu. „Čekijos“ byla, kurioje vienas iš buvusių Ukrainos Aukščiausiosios Rados deputatų buvo įtariamas neteisėtos naudos gavimu, po ilgo tyrimo kelerius metus prabuvo teisme. DW paklausti, kaip tarpusavyje susiję šie du atvejai, NABU, motyvuodama tyrimo slaptumu, komentuoti atsisakė.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt