Pasaulyje

2020.12.06 21:18

Naujausioje NATO ataskaitoje – 138 rekomendacijos ir išskirtinis dėmesys Kinijai

Živilė Raškauskaitė, LRT TELEVIZIJOS laida „Savaitė“, LRT.lt2020.12.06 21:18

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas sakė, kad NATO jau ištiko smegenų mirtis: nebėra lyderių, aljansas sustabarėjęs. Šią savaitę ekspertų komanda pristatė ataskaitą, kurioje prieštaraujama E. Macronui, teigiama, kad NATO - galingas, keistis pasiryžęs gynybos aljansas. Ataskaitoje didelis dėmesys skiriamas Kinijai.

Pekino konkurencija didėja, todėl ekspertai sako, kad nors Rusija ir lieka pagrindine karine grėsme, NATO strategija turi būti globalesnė. Kol aljansas rūpinosi Maskvos atgrasymu, Kinija tyliai didino kibernetinius pajėgumus, karinę galią, investavo į Europos infrastruktūrą, todėl dabar augančios Kinijos galios NATO nebegali ignoruoti.

Savaitė. ES skeptiškai įvertino vakcinos įteisinimą JK ir pradedamą skiepijimą: tai – ne varžybos

Liepą Kinija ne tik pardavė Serbijai šešis bepiločius orlaivius, bet ir perleido jų gaminimo technologiją. Serbija – pirmoji Europos šalis, naudojanti karinius Kinijos dronus.

Prekyba ginklais – viena iš sričių, kurioje Pekinas didina savo įtaką. Ši jau ir taip plataus masto: nuo 5G ryšio iki strateginių investicijų per „Vienos juostos, vieno kelio“ iniciatyvą.

Jau pernai NATO narės skelbė, kad Kinijos iškilimas keičia galios pusiausvyrą pasaulyje ir aljansas negali to ignoruoti. Dabar, po kelių mėnesių darbo, dešimties ekspertų grupė pristatė 138 rekomendacijas dėl NATO ateities strategijos. Ataskaita „NATO 2030“ turėtų būti įrodymas Prancūzijos prezidentui E. Macronui, kad aljanso smegenys nemirė. Kad tai tebėra svarbiausia gynybos organizacija, pasirengusi keistis ir įveikti naujus iššūkius.

„Šis Aljansas 70 metų išsilaikė ne be priežasties, o dėl to, kad tiksliai suvokia, kas vyksta. NATO stebi, kaip aplinka keičiasi ir sąmoningai permąsto, kad prie tos aplinkos galėtų prisitaikyti. Tai – gyvybės ir sveikatos ženklas“, – teigia ataskaitos „NATO 2030“ bendraautorius Wessas Mitchellas.

Ekspertų grupė pažymi, kad pasauliui keičiantis, prieš dešimtmetį sustyguota aljanso strategija privalo būti globalesnė. Vertinant technologinius užmojus, karinę plėtrą ir prekybos politiką, Kinija nebėra tiesiog viena iš Azijos žaidėjų, tad NATO dėmesio centre turi atsidurti ne tik Rusija, bet ir Kinija.

Globalesnė strategija reiškia ir glaudesnį bendradarbiavimą, to siekta jau ir NATO šalių užsienio reikalų ministrų susitikime. Diskusijose apie Kinijos keliamus iššūkius, dalyvavo ir Azijos partnerės Japonija, Pietų Korėja bei Australija ir Naujoji Zelandija.

„Kinija nėra mūsų priešas. Akivaizdu, kad jos iškilimas gali suteikti naujų galimybių. Pavyzdžiui, prekyba, įsitraukimas į pasaulinius klausimus, tokius kaip ginklų kontrolė ir klimato kaita. Tačiau yra ir iššūkių“, – Briuselyje kalbėjo NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas. AJis pabrėžia, kad kalbama ne apie NATO judėjimą Pietų Kinijos jūros link, bet apie Kinijos artėjimą prie aljanso narių.

„Kinija masiškai investuoja į naujus ginklus, ji artėja prie mūsų nuo Arkties iki Afrikos, investuoja ir į mūsų infrastruktūras. Kinijos vertybės nesutampa su mūsų, ji negerbia pagrindinių žmogaus teisių ir bando įbauginti kitas šalis“, – sakė J. Stoltenbergas.

Prognozuojama, kad Kinijos 14-os trilijonų dolerių ekonomika pranoks Jungtinių Valstijų ir taps didžiausia pasaulyje. Pekinas naudojasi savo augančia galia: grasina boikotuoti įmones ir valstybes, kritikuojančias autoritarinės šalies politiką. Pekinas galią Europoje demonstruoja ne tankais, o milijardinėmis investicijomis. Pavyzdžiui, pinigų stokojančios Europos šalys Kinijos investuotojams patiki jūrų uostus.

Vakarams Kinija – varžovė ir technologijų srityje. Tai lyderė 5G ryšio, dirbtinio intelekto, hipergarsinių ginklų ir kvantinių skaičiavimų srityse. Pekinas ne kartą įrodė, kad savo meistriškumą gali panaudoti prieš Vakarų interesus. Kinijos kibernetinio šnipinėjimo ir dezinformacijos kampanijos tapo kasdienio NATO sąjungininkių gyvenimo dalimi. Kariuomenė – pagrindinis Pekino technologinio pranašumo variklis. Kinijos 260 mlrd. dolerių vertės gynybos biudžeto perkamoji galia prilygsta maždaug 70 procentų Jungtinių Valstijų gynybos biudžeto. Be to, Kinija bendradarbiauja su Rusija, pratybas vykdo ir Viduržemio bei Baltijos jūrose.

Atsižvelgdami į šiuos iššūkius, ekspertai ataskaitoje rekomenduoja aljanso nariams skirti daugiau dėmesio tarpusavio koordinacijai, efektyviau dalytis informacija apie Kiniją. Pabrėžiama, kad NATO valstybės privalo geriau prognozuoti Pekino veiksmus nei tai daro dabar.

Visas reportažas – LRT TELEVIZIJOS laidos „Savaitė“ įraše.

Populiariausi