Pasaulyje

2020.12.06 18:46

Kas nužudė „bombos tėvą“ Irano širdyje – akys krypsta į Izraelį, o išgirtą saugumą pliekia kritika

Golnaz Esfandiari, „Radio Free Europe/Radio Liberty“, LRT.lt2020.12.06 18:46

Išpuolis prieš aukščiausios kategorijos Irano branduolinės programos mokslininką įvykdytas dienos metu netoli nuo sostinės Teherano. Po akimirkos praeityje slaptai šalies branduolinei programai vadovavęs Mohsenas Fakhrizadehas jau buvo miręs. 

Ši publikacija yra LRT.lt portalo partnerio „Radio Free Europe / Radio Liberty“ (RFE / RL) originalus kūrinys.

Pirminiuose pranešimuose buvo teigiama, kad M. Fakhrizadeho automobilį lydinti kolona buvo Absarde, maždaug už 60 kilometrų nuo Teherano, kur pakliuvo į pasalą, prasidėjusią pikapo „Nissan“ sprogimu. Tada keli ginkluoti vyrai visureigyje, kiti ant motociklų, pradėjo apšaudymą, nužudė mokslininką ir sužeidė bent vieną iš jo asmens sargybinių.

Tačiau remiantis naujausia įvykių versija, kurią išplatino naujienų agentūra „Fars“, siejama su įtakingu Islamo revoliucinės gvardijos korpusu (IRGC), žmogžudystė įvykdyta naudojant nuotoliniu būdu valdomą kulkosvaidį, pritvirtintą ant pikapo „Nissan“ – jokių užpuolikų įvykio vietoje nebuvo.

Kaip praneša „Fars“, išgirdęs šūvius, 59-erių M. Fakhrizadehas išlipo iš savo neperšaunamos transporto priemonės ir tuomet iš maždaug už 150 m stovėjusio pikapo į jį pasipylė kulkų kruša.

Kaip teigiama pranešime, mokslininką kliudė trys kulkos, viena iš jų sudraskė nugaros smegenis. Praėjus kelioms sekundėms po to automobilis „Nissan“ susprogo.

M. Fakhrizadehas buvo sraigtasparniu nuskraidintas į Teherano ligoninę, tačiau pastangos jį atgaivinti buvo nesėkmingos. Žmona, buvusi kartu su juo išpuolio metu, liko gyva.

Nepaisant detalių, kurių neįmanoma patikrinti dėl Irane galiojančios griežtos žiniasklaidos cenzūros ir neskaidrios sistemos, po tokios įžūlios atakos per šalį nusirito šoko banga, apnuoginusi milžiniškas saugumo spragas.

„Jie mums vis aiškina, kokie jie galingi, vis skelbia, kiek šnipų sulaikė, bet nesugebėjo apsaugoti svarbiausio šalies branduolinės programos mokslininko, nors žinojo, kad jam gresia pavojus“, – RFE / RL sakė Teherane dirbantis stebėtojas, pageidavęs likti anonimu dėl aptariamo klausimo jautrumo.

Valdžia netruko apkaltinti Izraelį, kuris, kaip manoma, per pastaruosius 13 metų yra organizavęs mažiausiai keturių branduolinės programos mokslininkų žmogžudystes ir nepavykusį pasikėsinimą į penktąjį prieš maždaug dešimt metų.

Vis dėlto M. Fakhrizadeho nužudymas sukėlė šoką ir privertė užduoti ne vieną klausimą apie galimą užsienio žvalgybos agentūrų prasiskverbimą į Irano saugumo aparatą.

Šis išpuolis įvykdytas po visos virtinės kitų incidentų, dėl kurių taip pat buvo kaltinamas Izraelis, įskaitant liepą surengtą centrinėje Isfahano provincijoje esančios Natanzo pogrindinės urano sodrinimo infrastruktūros sabotažą ir rugpjūtį neva Izraelio operatyvininkų įvykdytą antro pagal rangą „Al Qaeda“ lyderio nužudymą.

2018 m. balandžio pabaigoje Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu paviešino, kad Izraelio žvalgybos agentūra „Mossad“ iš sandėlio Teherane pavogė „slaptą Irano branduolinį archyvą“, įvardijo M. Fakhrizadehą kaip pagrindinį veikėją, ir paragino žurnalistus „įsidėmėti šią pavardę“.

Irano analitikas Tel Avive įsikūrusiame Nacionalinio saugumo tyrimų institute (INSS) Razas Zimmtas sako, kad M. Fakhrizadeho nužudymas ir kiti pastarojo meto incidentai leidžia manyti, jog užsienio žvalgybos tarnybos – pirmiausia CŽA ir „Mossad“ – palaiko „aukštos kokybės operatyvinius ir žvalgybos pajėgumus“ Irane.

„Mažai tikėtina, kad tokio pobūdžio operacijos būtų įmanomos, jei ne ilgalaikė ir gili žvalgybos ir operatyvinių kadrų infiltracija į Irano saugumo aparatą“, – RFE / RL sakė R. Zimmtas ir pridūrė, kad nevalstybiniai veikėjai, įskaitant Irano opozicijos grupes, neturi galimybių vykdyti tokias operacijas.“

Vašingtone įsikūrusio Vokietijos Marshallo fondo Irano ekspertė Ariane Tabatabai teigia, kad šis išpuolis išryškino Irano pažeidžiamumą. „Ir visa tai, nepaisant režimo įdedamų pastangų, arba pastangų ir resursų, siekiant sukurti tvirtą saugumo sistemą“, – lapkričio 27 d. interviu sakė A. Tabatabai.

„Gaudykite mažiau profesorių ir daugiau šnipų“

Šalies viduje pasigirdo balsų, kad saugumo aparatas, kuris pastaraisiais metais vis dažniau nusitaiko į aplinkosaugos aktyvistus, akademikus ar dvigubą pilietybę turinčius asmenis, turėtų keisti savo veiklos pobūdį.

„Irano saugumo strategijoje daugiau dėmesio turėtų būti skiriama „Mossad“ šnipų ir infiltruotų asmenų išaiškinimui“, – savo „Twitter paskyroje rašė Mohammadas Ali Abtahi, ėjęs viceprezidento pareigas, valdant reformų šalininkui prezidentui Mohammadui Khatami.

„Raskite tikrus šnipus ir Izraelio infiltruotrus agentus“, – pridūrė M. A. Abtahi, 2009 m. po ginčytinų prezidento rinkimų pakliuvęs į kalėjimą.

„[Pykstu] ant saugumo sistemos, persekiojančios universiteto profesorius, teisininkus ar žurnalistus. O vilkai žudo žmones vidury baltos dienos“, – sako „Twitter“ paskyroje pyktį liejo teisininkė Sharareh Dehshiri.

Buvęs IRGC karinių jūrų pajėgų vadas Hosseinas Alaei teigė, kad išpuolio sudėtingumas leidžia manyti, jog Irano teritorijoje savo operacijas, remdamasis „tikslia informacija“, vykdo Izraelis.

„Nepriklausomai nuo Izraelio tikslų, kurių jis siekia tokiais išpuoliais, turime atkreipti dėmesį į trūkumus saugumo aparato struktūroje, leidžiančius Izraeliui sėkmingai vykdyti operacijas bei žudyti tokius žmones kaip M. Fakhrizadeh, nepaisant jam suteiktos apsaugos“, – sako jis.

Visiškai naujas metodas

Aukščiausiosios nacionalinio saugumo tarybos sekretorius Ali Shamkhani, atrodo, atmetė bet kokią kritiką saugumo aparatui, lapkričio 30 dieną žurnalistams pareiškęs, kad „priešas 20 metų nesėkmingai siekė [nužudyti M. Fakhrizadehą]“.

A. Shamkahni teigimu, dėl per pastaruosius dvidešimt metų nuolat pasirodančių pranešimų apie galimus pasikėsinimus nužudyti M. Fakhrizadehą, šio asmens nužudymo planas nebuvo vertinamas pakankamai rimtai.

„Šį kartą jiems pavyko“, – sakė jis ir pridūrė, kad M. Fakhrizadeho nužudymo operacija buvo „labai sudėtinga“, bei patvirtino „Fars“ pranešimą, jog užpuolikų įvykio vietoje nebuvo.

A. Shamkhani tvirtino, kad saugumo tarnybos žinojo, jog išpuolis yra rengiamas.

„[Mūsų] žvalgybos tarnybos ir tinklai gavo informaciją, kad jis gali tapti taikiniu – jie netgi žinojo, kad prieš jį bus bandoma [surengti išpuolį] toje pačioje vietoje, kur jis galų gale pasiekė kankinystę, – aiškino A. Shamkhani. – Jo apsauga netgi buvo sustiprinta. Tačiau šį kartą priešas panaudojo visiškai naują, pažangų ir sudėtingą metodą.“

A. Shamkhani taip pat įvardijo asmenis, kurie, jo manymu, yra atsakingi už šią žmogžudystę.

„Operaciją suplanavęs asmuo mums yra žinomas. Mes žinome, kas jis ir kokia jo kilmė, – sakė jis, tačiau konkrečių detalių nepateikė. – Be jokios abejonės nemenką vaidmenį suvaidino ir veidmainiai (turima omenyje iš šalies ištremta Irano opozicijos grupuotė „Mujahedin-e Khalq“). Tačiau akivaizdu, kad nusikalstamas šių veiksmų elementas yra sionistinis režimas ir „Mossad“.

Savo pranešime organizacija „Mujahedin-e Khalq“ (MKO arba MEK) atmetė „A. Shamkhani įniršį, pagiežą ir melą“ jos atžvilgiu, tuo pačiu primindama apie savo nuopelnus, atskleidžiant Irano branduolinę programą ir slaptas jos vykdymo vietas.

Izraelis nekomentavo nužudymo, kurį daugelis vertina kaip bandymą sutrikdyti Teherano pastangas sukurti branduolinį ginklą. Iranas tvirtina, kad šalies branduolinė programa yra skirta civiliams tikslams.

Izraelio „spąstai“?

Interviu valstybinei televizijai Fereydunas Abbassi, 2010 m. išgyvenęs pasikėsinimą nužudyti, gynė saugumo ir žvalgybos aparato veiklą sakydamas, kad jiems pavyko užkirsti kelią ankstesniems pasikėsinimams į M. Fakhrizadehą ir kai kuriuos kitus asmenis.

„Prieš dvylika metų į jį rimtai buvo nusitaikęs teroristinis būrys, todėl nuo to laiko jam buvo skirta apsauga, kuri buvo su juo [lapkričio 28 d. išpuolio metu]“, – sakė jis.

„Tačiau priešas keičia savo žudymo taktiką“, – pridūrė buvęs Atominės energijos organizacijos vadovas F. Abbassi.

M. Fakhrizadeho nužudymas įvyko paskutinėmis JAV prezidento Donaldo Trumpo kadencijos savaitėmis, jo inicijuotas „maksimalus spaudimas“ sužlugdė Islamo Respublikos ekonomiką.

Sausį JAV panaudojo bepilotę skraidyklę, kad nužudytų IRGC elitinėms „Quds“ pajėgoms vadovavusį Qasemą Soleimani. Teheranas reagavo raketomis apšaudydamas JAV objektus Irake.

Vis dar nėra aišku, kaip ir kada Teheranas reaguos į M. Fakhrizadeho nužudymą.

Irano Vyriausybės pareigūnai, įskaitant prezidentą Hassaną Rouhanį, įspėjo, kad šalis nepaklius į Izraelio paspęstus spąstus, kurie, jų manymu, turėtų išprovokuoti neigiamą Teherano požiūrį į naujas diplomatijos galimybes su būsima išrinktojo JAV prezidento Joe Bideno administracija.