Pasaulyje

2020.12.04 15:46

Cichanouskajos interviu LRT: žmonės į tą balą nebegrįš, jei reikės, naudos ir partizaninius metodus

Ana Daukševič, LRT RADIJAS, LRT.lt2020.12.04 15:46

Baltarusijos opozicionierė Sviatlana Cichanouskaja jau ilgiau kaip tris mėnesius nuo režimo represijų glaudžiasi Lietuvoje. Išskirtiniame interviu LRT RADIJUI buvusi mokytoja, režimo propagandos prikišamai vadinta paprasta namų šeimininke, sako jau tampanti politike. S. Cichanouskaja įsitikinusi – Aliaksandro Lukašenkos režimo griūtis yra tik laiko klausimas.

– Pradėkime nuo dabartinės situacijos vertinimo. Ką matome dabar protestams vykstant jau kelis mėnesius ir ko galime laukti artimiausiomis dienomis?

– Suprantu, kodėl klausiate, kaip padėtis atrodo dabar. Žiūrėkite, daugelis ima klausti, ar protestai neišsisėmė? Propagandos atstovai labai nori parodyti, kad išsisėmė. Tačiau viskas yra kitaip. Iš tiesų daug žmonių yra sulaikyta, laikomi įkalinimo įstaigose, nemaža dalis yra įbauginti. Jie dėl įvairių priežasčių pasilieka namuose. Tačiau protestai žmonių širdyse neišsisėmė, tai yra jų viduje ir rusena vis stipriau.

Cichanouskaja sako neabejojanti – Lukašenkos režimo griūtis yra tik laiko klausimas

Dalis žmonių, kurie nepasiduoda plačiąja šio žodžio prasme, išeina į protestus. Tačiau svarbiausia tai, kad mūsų žmonės jau nepasikeis. Kiek kartų juos besulaikytų, kaip bebandytų spausti, suprantama, kad baimė yra didelė, tačiau tautos valia jau nepakeičiama, jos nepalauši.

Žmonės nesutiks gyventi toje baloje, kurioje gyvenome daugybę metų. Galbūt mūsų kova tęsis dar ilgai. Sunku pasakyti, ko laukti artimiausiomis dienomis, gal atsitiks kas nors globalaus, o gal ir ne.

Tačiau žmonės ir toliau eis į gatves, jei reikės, pasitelks partizaninius metodus, kurie šį režimą alins. Be to, režimo viduje taip pat vyksta susiskaldymas. Todėl, manau, kad taktika, kurią pasirinkome, spaudimas, kuris būtinai pasibaigs derybomis, galiausiai atneš ir naujus rinkimus.

– Sakote, kad pokyčiai vyksta ir politiniu lygmeniu, režimas susiskaldo. Tačiau tuo pat metu stebime, kaip pas Lukašenką atvyksta Lavrovas. Po to seka Lukašenkos pareiškimai, kad jis pasiruošęs trauktis, jei bus pakeista Konstitucija. Visų pirma, kaip vertinate panašius vizitus, juk tai paramos režimui demonstravimas. Antra, kokių pokyčių laukia Lukašenka, už ką jis stato?

– Lavrovo atvykimas jokiu būdu nereiškia paramos Lukašenkai. Nežinome apie ką jie kalba, dėl ko derasi. Deja, baltarusių tauta apie panašias derybas jau seniai nėra informuojama. Galbūt pokalbių metu išreiškiama parama, gal iškeliamos kokios nors sąlygos. Galbūt buvo kalbėta ir apie Lukašenkos pasitraukimo datas. Nežinome, todėl galime tik spėlioti.

O kaip mes vertiname šį vizitą? Gerai. Kaimyninės šalies atstovai atvyko aplankyti buvusio prezidento. Galbūt juos kas nors sieja. Tačiau ne kartą skelbėme, kad net jei vyksta kokios nors politinės, ekonominės derybos, visas jas peržiūrės naujoji Baltarusijos valdžia. Jei tik jie nėra skirti santykių ar mūsų žmonių padėčiai gerinti, jie bus peržvelgti.

O jei kalbėsime apie mano pareiškimus, kad esame pasiruošę dialogui su Rusija, šių žodžių neišsižadu. Esame atviri diskusijoms su visomis šalimis, juolab, kad Rusija yra mūsų artimiausia kaimynė, nei mes niekur nuo jos nepabėgsime, nei jie nuo mūsų. Logiška būtų su jais pabendrauti, ne kartą apie tai viešai sakėme, tačiau, deja, jokių oficialių kontaktų dar nebuvo.

– Jau matėme priimtą ne vieną sankcijų paketą. Girdėjome ir Europos šalių pareiškimus, kad šios sankcijos nėra galutinės. Jos atneša kokių nors realių pokyčių ir kaip nors paveikia režimą?

– Du jau priimti sankcijų paketai esminio poveikio neturėjo tiems, kas tame sankcijų sąraše atsidūrė. Pirmiausia dėl to, kad sąrašas per trumpas. Antra, žmonės, kuriems pritaikytos sankcijos, tokiuose sąrašuose atsiduria ne pirmą kartą. Galima sakyti, kad jie prie to priprato. Tačiau bus trečiasis sankcijų paketas.

Dar nežinome, kas jame atsidurs, ką jis palies. Tačiau tikimės, kad bus pritaikytas tikslingos, ekonominės sankcijos verslams ir žmonėms, kurie palaiko Lukašenkos režimą, atleidžia iš darbo žmones už jų pilietinę poziciją. Tačiau mes sankcijų sąrašų nesudarome, todėl sužinosime apie viską tada, kai jie bus priimti.

– Norvegija pareiškė galvojanti atsisakyti „Belarus Kalij“ produkcijos pirkimo būtent dėl Lukašenkos režimo veiksmų, dėl to, kad šalyje pažeidžiamos žmogaus teisės. Manote, kad Lietuva taip pat turėtų atsisakyti tiek šios įmonės produkcijos, tiek pritaikyti sankcijas panašioms kompanijoms?

– Manau, taip. Visi turi suvokti, kad tai yra laikinosios priemonės. Jos bus taikomos tol, kol gyvuos režimas, kol žmonės šalyje bus mušami, prievartaujami, tardomi kalėjimuose. Šalys, kurios palaiko baltarusius, demokratiškos Baltarusijos idėją, pasisako už valdžios pasikeitimą, turi padėti. Jos privalo paspausti režimą. O būtent tai ir yra vienas spaudimo būdų, ir jis dabar neišvengiamas.

– BBC jūs įtraukė į šių metų labiausiai įkvepiančių moterų šimtuką. Be to, Baltarusijos opozicijai buvo skirta Sacharovo premija. Kaip jūs reaguojate į panašius įvertinimus, kiek svarbu tai, kad kokie nors leidiniai, Europos Parlamentas ar kas nors kitas įvertintų tai, ką jūs darote?

– Mums tai svarbu. Kaip ir svarbu tai, kad didžioji pasaulio dalis palaikė baltarusius. Galima pasakyti, kad apie mus pagaliau sužinojo visas pasaulis, nes juk be kaimyninių šalių mažai kas netgi žinojo, kur yra Baltarusija.

Dabar gi mūsų kova už demokratiją tapo reikšminga visam pasauliui. Parodėme, kad taikiai giname savo teises. Galima sakyti, kad kentėjome 26 m., o dabar tauta sukilo. Visos šios premijos įkvepia žmones. Jie supranta, kad nesame vieni, kad pasaulis žiūri į mus ir mato pavyzdį kitiems. Be abejo, tiek aš pati, tiek ir kiti supranta, kad tai premija ne Cichanouskajai, o visiems baltarusiams, kurie kovoja už laisvę, už savo teises.

Didžiuojamės tuo, kad apie mus rašo, kad mums skiria premijas. Einame labai sudėtingu keliu, ir tai mažytis tarptautinės bendruomenės apdovanojimas už mūsų kančias.

– Visuomet kartojote, kad nesate politikė, o tik paprasta moteris, mama, žmona. Taip pat aiškiai išdėstėte, kodėl pasukote į politiką. Kaip jaučiatės dabar? Manote, kad jau tapote politike, ar ir toliau pirmiausia esate mama, žmona, moteris.

– Galiu pasakyti, kad dabar esu moteris, mama, žmona ir politikė. Tiesa, pradedančioji, bet jau politikė.

– Metai artėja prie pabaigos, kaip jie pakeitė jus ir jūsų gyvenimą? Ar galėjote tikėti tokių įvykių?

– Ką jau čia kalbėti, metai radikaliai pakeitė mano gyvenimą. Nesitikėjau, kad viskas taip susiklostys. Net tą akimirką, kai pradėjau žengti šiuo keliu, nesupratau, kuo visa tai pasibaigs.

Manau, visi baltarusiai to nesuvokė. Buvome pasiruošę kažką keisti, tačiau nebuvome pasiruošę tam, kad viskas klostysis būtent taip. Dar pavasarį galvojau, kad rugsėjo mėnesį eisiu mokyti. Tačiau prasidėjo gyvenimas.

– Galite pasakyti, kad tapote stipresnė po visų šių įvykių?

– Be abejo. Bet žinote, gali būti, kad manyje buvo daug vidinės stiprybės, tačiau nė nenutuokiau ją turinti. Anksčiau manęs gyvenimas nebuvo pastatęs į tokią vietą. Man nereikėjo tiek valios, stiprybės, charakterio. Galbūt tapau stipresnė, tačiau pirmiausia todėl, kad stiprybės man suteikė baltarusiai. Jei ne jų stiprybė, galbūt ir manęs dabar čia nebūtų.

– Žmones jau ruošiasi Naujiesiems metams, katalikų Kalėdoms, vėliau ir stačiatikių šventėms. Visi kalba apie šeimą, artimuosius, apie tai, kad reikia sustoti, daugiau laiko praleisti su savo žmonėmis. Tačiau jūsų šeima jau ne vieną mėnesį yra išdraskyta. Kaip manote, kada jūsų šeima galės susėsti prie šventinio ar tiesiog vakarienės stalo?

– Kai nugalėsime, tuomet ir būsime kartu. Tačiau kada ateis toks laikas, prognozuoti sunku. Norisi, kad viskas įvyktų kuo greičiau. Vaikai labai pasiilgo tėvo. Sunku visa tai. Sudėtinga suvokti, kad ir mano vyras, ir kiti politiniai kaliniai ten.

Žmonės laikomi paromis, jiems taikomos administracinės nuobaudos, jie teisiami pagal baudžiamąjį kodeksą. Sunku, kai supranti, kad nemažai priklauso būtent nuo tavęs – nuo tavo ir tavo komandos veiksmų. Atsakomybė yra labai didelė. Sakote, prieš Kalėdas žmonės ragina sustoti, skirti laiko sau? Greičiausiai man nepavyks. Bent jau iki pergalės.

– Šie metai sudėtingi visam pasauliui, tačiau Baltarusijai jie ypač sunkūs. Su kokiomis nuotaikomis žvelgiate į ateitį? Turite vilties, kad pavasarį ar vasarą viskas stos į savo vietas?

– Esu įsitikinusi, kad viskas pasikeis. Tikimės, kad viskas įvyks kuo greičiau. Po žingsnelį, po truputį mes atkursime tėvynę, kuri daug iškentėjo. Baltarusiams reikės atsigauti ir nuo patirtų psichologinių traumų. Mus laiko viltis.

Reikia tik dar šiek tiek pakentėti ir kartu spausti, spausti ir spausti. Mano kelionės, susitikimai su kitų šalių lyderiais ir yra derybos dėl to, kokiu būdu demokratinės šalys yra pasiruošusios spausti esamą režimą, kuris taip žiauriai elgiasi su savo tauta. Mušimai, tardymai, įvairiausi nusikaltimai. Negali Europa tiesiog užsimerkti. Kai pas tavo kaimyną vykdomas genocidas, jūs negalite nusisukti, juk suprantate?

Todėl važinėdama stengiuosi derėtis, gal net padėti kitų šalių lyderiams atsimerkti ir pamatyti tai, kas vyksta Baltarusijoje. Be abejo, Lietuva parodė savo brolišką santykį su Baltarusija. Mes be galo dėkingi Lietuvai, Lenkijai, Latvijai, artimiausiems kaimynams už tokį palaikymą ir milžinišką pagalbą, kurią suteikia tiek valdžios atstovai, tiek ir paprasti žmonės. Tokiu sunkiu metu tai yra neįkainojama.