Pasaulyje

2020.12.04 08:30

Įvykiai Baltarusijoje. Opozicija paskelbė šešis įvykių plėtotės šalyje scenarijus

atnaujinta 13.47
BNS, ELTA2020.12.04 08:30

Buvusios kandidatės į Baltarusijos prezidentus Sviatlanos Cichanouskajos komanda paskelbė šešis įvykių plėtotės šalyje scenarijus.

„Gruodžio 3 dieną Sviatlana Cichanouskaja pareiškė esanti pasirengusi perimti vadovavimą Baltarusijai pereinamuoju laikotarpiu. Sviatlanos Cichanouskajos patarėjas Aliaksandras Dabravolskis pristatė galimus padėties Baltarusijoje plėtotės scenarijus ir pačios Cichanouskajos dalyvavimą juose“, – sakoma ketvirtadienį baltarusių opozicijos lyderės interneto svetainėje paskelbtame pranešime.

A. Dabravolskis pažymėjo, kad pirmuoju scenarijumi gali tapti po derybų surengti nauji rinkimai. Tokių derybų pradėjimo priežastys gali būti dvi: Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka pats priima sprendimą arba „ankstesnės valdžios interesams atstovaujanti žmonių grupė priima sprendimą įsitraukti į derybas“. Abiem atvejais „protestuotojų vardu derybose dalyvauja Sviatlanos Cichanouskajos paskirta derybinė grupė, ji bendradarbiauja su [baltarusių opozicijos] Koordinacine taryba“.

Antras scenarijus, pasak A. Dabravolskio, būtų nauji rinkimai atsilaisvinus prezidento postui – „buvusiam prezidentui išvykus iš šalies, atsistatydinus arba jį areštavus“.

Trečias variantas gali būti „režimo griežtėjimas, masinės represijos, nepaprastosios arba karo padėties paskelbimas“. A. Dabravolskio nuomone, tokiu atveju „Lukašenka kuriam laikui lieka valdžioje, bet šį laikotarpį sutrumpina jo neteisėtumas ir išteklių režimui egzistuoti trūkumas“. Tuomet scenarijus tampa „nestabilus, linkęs virsti pirmuoju arba antruoju scenarijumi“.

Pagal ketvirtą scenarijų „Lukašenka bando gaišinti laiką konstitucinės reformos pažadais, vildamasis, kad protestai nuslops“.

„Surengiamas visos Baltarusijos liaudies susirinkimas (kuris yra nekonstitucinė institucija). Per susirinkimą priimamas konstitucijos pakeitimo projektas (greičiausiai be konkretaus turinio ir be konkrečių įgyvendinimo terminų). Nepaisant galimo laiko gaišinimo Lukašenka šiuo atveju lieka neteisėtas, visuomenės paramos jis negalės tikėtis“, – sakė A. Dabravolskis.

Jo nuomone, naujų prezidento rinkimų 2021 metų pavasarį paskelbimas galėtų sušvelninti padėtį ir prislopinti protestus, bet „Lukašenka vargiai tam ryšis“.

„Labai sunkiai įtikima, kad pavyks valdžią savo rankose išlaikyti iki 2021 metų pavasario. Tikimybė išsilaikyti iki rudens išvis artima nuliui“, – pareiškė S. Cichanouskajos patarėjas.

Kaip dar vieną scenarijų A. Dabravolskis nurodė Rusijos karių ir policininkų įvedimo į Baltarusiją galimybę, su inkorporacija ar be jos. Patarėjo nuomone, „Rusija turės išteklių išlaikyti režimą gana ilgą laiką, bet sankcijos, didelis krūvis ekonomikai ir vidaus neramumai destabilizuos padėtį Rusijoje“.

Antro šio scenarijaus varianto atveju A. Lukašenka gali būti nušalintas arba prarasti realią valdžią. Tai gali išprovokuoti skilimą jėgos struktūrose ir masinius protestus. „Tuo metu visuomenės nuotaikos nulems masinį antirusišką judėjimą. Santykiai su Rusija bus beviltiškai sugadinti“, – prognozavo A. Dabravolskis.

Paskutiniu galimu scenarijumi opozicionierius vadina „nomenklatūrinį arba karinį perversmą, Lukašenkos nušalinimą nuo valdžios“.

„Minėtų scenarijų analizė rodo, kad tik du iš jų yra stabilūs ir gali turėti stabilių pasekmių. Tai pirmasis ir antrasis scenarijai. Jų įgyvendinimo rezultatas yra pagrindinio prieštaravimo (tauta nebepasitiki Lukašenka ir reikalauja jo trauktis, bet Lukašenka atsisako išeiti) išsprendimas“, – apibendrino A. Dabravolskis.

Baltarusių opozicija inicijuoja informacinę kampaniją apie šalies atjungimą nuo SWIFT

Buvusios kandidatės į Baltarusijos prezidentus Sviatlanos Cichanouskajos biuras inicijuoja visuotinę baltarusių nuomonės apklausą apie šalies atjungimą nuo Pasaulinės tarpbankinių finansinių telekomunikacijų organizacijos (SWIFT) sistemos.

„S. Cichanouskajos biuras inicijavo informacinę kampaniją, kad kiekvienas pilietis gautų išsamios informacijos apie atjungimo nuo SWIFT pliusus ir minusus, taip pat galėtų išsakyti savo nuomonę šiuo klausimu platformoje „Golos“, – rašoma ketvirtadienį oficialiame S. Cichanouskajos „Telegram“ kanale paskelbtame pranešime.

Baltarusiją jau ketvirtą mėnesį krečia masiniai protestai dėl rugpjūčio 9-osios prezidento rinkimų, kurių laimėtoju buvo paskelbtas Aliaksandras Lukašenka, vadovaujantis šaliai nuo 1994 metų. Opozicija ir Vakarų demokratijos šiuos rinkimus laiko suklastotais.

Protestuotojai reikalauja A. Lukašenkos atsistatydinimo, politinių kalinių paleidimo ir naujų rinkimų.

Vykstant protestams S. Cichanouskajos šalininkai įsteigė Koordinacinę tarybą, raginančią pradėti platų nacionalinį dialogą, kurio vienas iš tikslų būtų pakartotinių prezidento rinkimų organizavimas.

Minsko režimas Koordinacinę tarybą laiko antikonstitucine.

Atjungimas nuo SWIFT yra viena iš spaudimo valdžiai priemonių, kurią inicijuoja baltarusių opozicija. Tarp kitų spaudimo priemonių yra sankcijų plėtimas, taip pat suvaržymų pirkti baltarusiškus naftos produktus ir kitą valstybės įmonių produkciją įvedimas.

JT: žmogaus teisių padėtis Baltarusijoje blogėja

Žmogaus teisių padėtis Baltarusijoje toliau blogėja, penktadienį pareiškė Jungtinių Tautų žmogaus teisų komisarė Michelle Bachelet.

„Gaila, bet turiu pranešti, kad nuo rugsėjį skubiai sušauktų [JT žmogaus teisių] tarybos debatų dėl Baltarusijos šioje šalyje nebuvo jokio žmogaus teisių padėties pagerėjimo. Priešingai – pastarosiomis savaitėmis matėme tebesitęsiantį blogėjimą, ypač teisės į taikius susirinkimus atžvilgiu“, – M. Bachelet sakė tarybai.

Baltarusiją jau ketvirtą mėnesį krečia masiniai protestai dėl rugpjūčio 9-osios prezidento rinkimų, kurių laimėtoju buvo paskelbtas 66 metų Aliaksandras Lukašenka, vadovaujantis šaliai nuo 1994-ųjų.

Opozicija ir Vakarų demokratijos tvirtina, kad šie rinkimai buvo suklastoti, ir jų nugalėtoja laiko politikos naujokę Sviatlaną Cichanouskają, kovoje dėl prezidento posto pakeitusią savo įkalintą vyrą.

Pastarosiomis savaitėmis Minsko režimas ėmėsi griežtų priemonių protestams nuslopinti. Buvo sulaikyti šimtai žmonių, o protestuotojams buvo uždrausta rinktis sostinės Minsko centre.

M. Bachelet atkreipė dėmesį į pranešimus, kad nuo rugpjūčio 9-osios rinkimų buvo areštuota per 27 tūkst. žmonių. Lapkričio 8-ąją buvo sulaikyti maždaug tūkstantis žmonių, lapkričio 15 dieną – 700.

Tarp sulaikytų taikių protestuotojų buvo ir garbaus amžiaus piliečių.

JT žmogaus teisų komisarė pasmerkė daugybę „patikimų pranešimų apie saugumo pajėgų narių smurtą prieš žmones, juos vežant ir atvežus į milicijos nuovadas ar tardymo izoliatorius“. Ji įspėjo, kad tokie incidentai gali prilygti kankinimui.

M. Bachelet taip pat išsakė ypatingą susirūpinimą dėl „daugybės pareiškimų apie kankinimus ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį“ sulaikytųjų atžvilgiu. Anot jos, iki spalio galo dėl tokio elgesio buvo pateikta apie 2 tūkst. skundų.

Tarp asmenų, sulaikytų nuo rugpjūčio pradžios, buvo 373 žurnalistai, iš kurių šeši tebėra suimti, sakė JT žmogaus teisų komisarė ir pabrėžė, kad spaudimą patiria ir su opozicija siejami teisininkai. Anot jos, kai kuriems jų iškeltos baudžiamosios bylos, kitiems uždrausta verstis advokato praktika.

Dauguma posėdyje, vykusiame mišriu formatu, dalyvavusių diplomatų atkartojo M. Bachelet išsakytą susirūpinimą, smerkdami milicijos smurtą ir griežtų priemonių naudojimą prieš protestuotojus.

Visgi kai kurios šalys, tarp jų Rusija, Iranas, Kuba ir Venesuela, stojo ginti Minsko režimo.

Rusijos ambasadorius Genadijus Gatilovas priminė tarybai apie policijos smurto atvejus virtinėje kitų šalių, įskaitant Prancūziją ir Jungtines Valstijas.

„Kovotojai už žmogaus teises nekalba apie save“, – sakė jis.