Pasaulyje

2020.12.05 14:34

Vakcinų diplomatija: vaistai nuo COVID-19 Kinijai gali padėti tapti „pasaulio gelbėtoja“

Andrius Balčiūnas, LRT.lt2020.12.05 14:34

Pasaulyje jau nupirkta virš 6,4 mlrd. potencialių COVID-19 vakcinų, dar dėl virš 3,2 mlrd. yra deramasi, rodo JAV Duke`o universiteto duomenys. Dauguma jų keliaus į turtingas šalis, todėl medikamentai gali tapti geopolitiniu įrankiu – skurdesnėms šalims į pagalbą ateinančios nedemokratinės „gelbėtojos“ už vaistus gali reikalauti palankumo.

„Vakcinų diplomatija“

Šendženo oro uoste jau parengta 350 kvadratinių metrų sandėlių su reguliuojama temperatūra – čia bus atgabentos vakcinos, kurias Pekinas pažadėjo tiek savo kaimynėms, tiek „besivystančioms“ ir draugiškoms valstybėms pasaulyje. Įgyvendindama „vakcinų diplomatiją“, Kinija gali mėginti taisyti pašlijusį savo įvaizdį.

Kinija kratosi kaltinimų, kad COVID-19 protrūkis prasidėjo būtent šioje šalyje, o pareigūnai darė nepakankamai, kad užkirstų kelią infekcijos paplitimui visame pasaulyje. Vakarų valstybės aiškiai kalba apie Pekino skleidžiamą dezinformaciją ir neatsisako raginimų surengti nepriklausomą tyrimą dėl viruso kilmės.

Ekspertai mano, kad Pekinas vakcinų pagalba gali mėginti stiprinti šalies minkštąją galią ir tarptautines pozicijas.

„Labai tikėtina, kad Kinija panaudos vakciną strateginiams tikslams, taip pat ir taisyti reputacijai, kuri visame pasaulyje per pandemiją nukentėjo“, – dienraščiui „Nikkei Asia“ sakė Kinijos politikos centro Australijoje direktorius Adamas Ni.

Žada dalinti

Jungtinė Karalystė tapo pirmąja Vakarų valstybe, jau davusia leidimą naudoti vakciną nuo COVID-19. Kelios farmacijos kampanijos sukūrė skirtingas vakcinas nuo infekcijos, teigiama, kad jų efektyvumas viršija 90 proc. Todėl valstybės ima rezervuoti skirtingų gamintojų medikamentus bei tikisi skiepijimą pradėti dar šiemet.

Kinija kuria 5 skirtingas vakcinas nuo COVID-19, tačiau jų efektyvumas nėra aiškus ir nėra patikrintas nepriklausomų mokslininkų, mat vakcinų bandymai nebaigti. Tačiau tai netrukdo Kinijai teigti, kad jų vakcina galės būti pigesnė ir galbūt veiksmingesnė, teigia Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) doc. Konstantinas Andrijauskas.

„Nesakyčiau, kad diskurse apie vakciną turime kažką naujo. Kinija jau ne kartą atvirai sakė, kad yra linkusi prisiimti „pasaulio gelbėtojos“ įvaizdį, bet klausimas, ar tai pavyks padaryti“, – teigia mokslininkas.

Pekinas dar spalį prisijungė prie Pasaulio sveikatos organizacijos iniciatyvos COVAX. Ji turėtų užtikrinti, kad vakcinos būtų paskirstytos tolygiai ir pasieks žmones, kuriems jų labiausiai reikia, visose valstybėse. Tarp 9 vakcinų-kandidatų programoje minimos ir 2 kinų išbandomi medikamentai.

Gegužę PSO susitikime Kinijos lyderis Xi Jinpingas pažadėjo skirti virš 1,5 mlrd. eurų skurdžioms šalims susitvarkyti su pandemija ir suteikti kiek mažiau nei 1 mlrd. eurų paskolų Pietų ir Centrinės Amerikos šalims, kad šios galėtų įsigyti kiniškas vakcinas.

Anksčiau Kinija vykdė vadinamą „kaukių diplomatiją“ ir savo skurdesnes Pietryčių Azijos kaimynes aprūpino veido kaukėmis, kitais medicininiais reikmenimis, demonstruodama lyderystę pasaulinėje sveikatos apsaugos srityje.

Rugpjūčio gale Kinijos premjeras Li Keqiangas pažadėjo, kad Kinijos kompanijų pagamintas vakcinas pirmumo teise gaus Vietnamas, Kambodža, Laosas, Tailandas ir Mianmaras.

Oficialiai Kinijoje sergančių COVID-19 nėra daug, todėl kinų gamintojai vakcinų bandymus atlieka bent 16-oje užsienio valstybių.

Mainais šalims pažadėta prioritetinė teisė į milijonus vakcinų dozių: Brazilija yra sudariusi sutartį gauti 46 mln. vienetų, Turkija – 50 mln., Meksika – 35 mln., vakcinos pažadėtos vienintelei Europos valstybei Serbijai (bandymai jau vykdomi ir Rusijoje), taip pat Pakistanui, Afganistanui ir Nepalui bei kitoms šalims.

Savanoriai Indonezijoje jau gauna kinų gamintojo „Sinovac Biotech“ sukurtas vakcinas, kurias pagamino valstybinė Indonezijos kompanija „Bio Farma“. Jai pažadėta iki gruodžio suteikti medžiagų 15 mln. skiepų dozių, kitąmet – dar 125 mln. dozių. Džakartos pareigūnų skaičiavimu, šaliai per dvejus metus reikės apie 540 mln. vakcinos dozių, rašo „Nikkei Asia“.

Tačiau dalis Kinijos gamintojų neskelbia apie sudarytus kontraktus su valstybėmis, nors tariamai „tuzinai“ valstybių jau nori pirkti medikamentus, pažymi CNN. Manoma, kad Kinijos vakcinoms laikyti nereikia itin žemų temperatūrų, todėl jas būtų lengviau naudoti besivystančiose šalyse nei dalį Vakarų mokslininkų sukurtų medikamentų. Analitikų vertinimu, Pekinas turi pajėgumus ir gali greitai itin smarkiai padidinti vakcinų gamybos apimtis.

Bandys išsiderėti nuolaidų sau?

Kinijos valstybinė naujienų agentūra „Xinhua“ rudenį pranešė, kad Pekinas skiepų „nevers kokiu nors geopolitiniu ginklu ar diplomatiniu įrankiu“. Tačiau kaimyninėse valstybėse didėja susirūpinimas, kad Pekinas mainais į vakcinas gali bandyti išgauti nuolaidų užtvankų Mekongo upėje statyboms ar Pietų Kinijos jūros teritorijų kontrolei.

„Galime tikėtis, (...) kad jei kinai ir tiesiogiai nepasakys, tai mažų mažiausiai mainais tikėsis geresnės valios iš vyriausybių. Taip pat ir vyriausybės gali būti linkusios neaštrinti santykių su Kinija ir nekritikuoti jų taip smarkiai“, – sako K. Andrijauskas.

Japonijos dienraštis „Nikkei Asia“ pranešė, kad lankydamasis Kuala Lumpūre kinų užsienio reikalų ministras Wangas Yi pažadėjo suteikti Malaizijai prioritetą leidžiant gaminti kiniškas vakcinas. Paaiškėjo, kad kelias dienas prieš vizitą ministras slapta paprašė Malaizijos pareigūnų paleisti 60 kinų žvejų, kurie sulaikyti už nelegalią žvejybą Malaizijos teritoriniuose vandenyse. Prašymas tebesvarstomas.

Tačiau į Kinijos siūlomas vakcinas dalis šalių žvelgia įtariai. Brazilijoje Kiniją kritikuoti nevengiantis prezidentas Jairas Bolsonaro uždraudė „Sinovac“ pagamintų vakcinų bandymus šalyje, nors ketvirtadienį Kinijos gamintoja į šalį atgabeno medžiagų, kurių užteks 1 mln. vakcinos vienetų sukūrimui. Bangladeše kiniškų vakcinų bandymai buvo sustabdyti dėl finansavimo nesutarimų, tačiau tiekti medikamentus jau pasiūlė Indija.

Dalis Pietryčių Azijos valstybių derasi, besitikėdamos kiniškas vakcinas gauti pirmumo teise.

Su COVID-19 besigrumiančios Pietryčių Azijos valstybės veikiausiai vengs veiksmų ar pasisakymų, kurie galėtų supykdyti Pekiną ir sustabdyti galimą vakcinų tiekimą. Pavyzdžiui, Filipinų prezidentas vengė atvirai kritikuoti Pekiną dėl filipiniečių žvejų įrangos konfiskavimo, nes derybos dėl vakcinų tebevyksta, pažymi „Nikkei Asia“. Kanada negavo žadėtų kinų įmonių vakcinų tolesniems tyrimams, kai santykiai su Pekinu apkarto – parengtas siuntas sulaikė Kinijos muitinė.

Tačiau, pažymi K. Andrijauskas, dalis Pietryčių Azijos valstybių su COVID-19 protrūkiu tvarkosi geriau nei pati Kinija, todėl pulti į jos „glėbį“ neskubės.

Kinijos įtaka gali išaugti ir Afrikoje, kur Pekinas jau vykdo milžiniškus infrastruktūros projektus ir turi pirmą užjūrio karinę bazę. Birželį Kinijos vadovas Xi Jinpingas kalbėdamas Afrikos viršūnių susitikime pažadėjo, kad „vos vakcinos kūrimas bus baigtas Kinijoje, Afrikos šalys bus tarp pirmųjų, gausiančių naudos“.

K. Andrijauskas pažymi – šiandien visas pasaulis vengia kritikuoti Kiniją, nes šalies pagalbos vis dar gali prireikti kovojant su pandemija: „Turime ir globalią tendenciją – Kinija tikrai susilauktų dar daugiau kritikos, nei gauna dabar, net iš Vakarų pasaulio, jei valstybės nebūtų neužtikrintos, kad gal dar Kinijos reikės dorojantis su krize.“

Vakarai į pagalbą?

Prie COVAX iniciatyvos yra prisijungusios 172 valstybės, pagalba turėtų būti teikiama 92 besivystančioms šalims. Tačiau JAV nedalyvauja COVAX iniciatyvoje, leisdamos suprasti, kad prioritetą skiepijant teiks savo šalies piliečiams, nors padėtis gali pasikeisti į valdžią atėjus Joe Bideno administracijai.

Pekinas, pasinaudodamas vakcinomis, gali mėginti toliau stiprinti savo įtaką PSO – tai būtų svarbus žingsnis, turint omenyje, jog organizacija žadėjo vykdyti nepriklausomą tyrimą dėl COVID-19 pradžios, kai pandemija pasibaigs.

„Tai ir geopolitinės lenktynės. Neatsitiktinai tokie autoritariniai režimai kaip Kinija ar Rusija kalba, kad jų vakcinos efektyvios savaime, ir kalba, kad nevengtų jas tiekti kitoms valstybėms, ir jau yra pradėjusios tai daryti. Ir Pasaulio sveikatos organizacijos kontekste galime tikėtis tam tikro Kinijos vaidmens augimo, jei jų vakcina pasirodytų pakankamai efektyvi. Būtų labai keista, jei tai neįvyktų“, – mano K. Andrijauskas

Padėtį Pietryčių Azijoje bando sušvelninti Australija, sumokėjusi 48 mln. eurų į GAVI tarptautinį vakcinų aljansą, kuris koordinuoja COVAX schemos vakcinų paskirstymą. Tokiu būdu Kanbera nori užtikrinti, kad „Ramiojo vandenyno šeimą“ (Indoneziją, Kambodžą, Laosą, Mianmarą ir Filipinus) pasiektų ne vien kiniškos vakcinos.

Indonezija taip pat susitarė su Jungtine Karalyste dėl 100 mln. britų gamintojo „AstraZeneca“ vakcinų, tačiau realios atsvaros Kinijos siūlomoms vakcinoms regione nėra ir JAV aukščiausių pareigūnų vizitai į Džakartą ar kritika Pekino žmogaus teisių pažeidimams mažai ką domina, grumiantis su pandemija. Todėl Indonezija tikisi dar šiemet gauti 18 mln. vakcinos dozių iš Kinijos gamintojų.

Į regioną atkeliavo ir Rusijos vakcina „Sputnik V“ (kurios veiksmingumas nebuvo patvirtintas) – Vietnamas jau įsipareigojo nusipirkti 150 mln. vakcinos vienetų. Rusišką vakciną išbandyti žada ir Vengrija.

Pagal COVAX schemą yra užsakyta 700 mln. vakcinų, nors vidutinės ir turtingos šalys sau yra užsakiusios 6,4 mlrd. vienetų, rodo Šiaurės Karolinos Duke`o universiteto duomenys. Todėl nuo ekonomikos žlugimo ir žmonių mirties skurdesnėms šalims gali tekti gelbėtis priimant dosniai tiesiamą Kinijos pagalbos ranką – mainais sutinkant su tam tikromis sąlygomis.