Pasaulyje

2020.12.03 13:35

Kalnų Karabacho konfliktas. Azerbaidžanas: per kovas regione žuvo beveik 2 800 šalies karių

atnaujinta 16.26
ELTA, BNS2020.12.03 13:35

Azerbaidžanas ketvirtadienį pranešė, kad 2 783 jo kariai žuvo per neseniai vykusias kovas dėl Kalnų Karabacho. Tai pirmieji šalies paskelbti duomenys apie žuvusius karius per šešias savaites trukusias kovas su Armėnijos pajėgomis.

Gynybos ministerijos pareiškime nurodoma, kad „per patriotinį karą žuvo 2 783 Azerbaidžano ginkluotųjų pajėgų kariškiai, dar 100 karių dingo.“

Armėnija anksčiau skelbė, kad per konfliktą žuvo 2 317 jos karių, konfliktas taip pat nusinešė mažiausiai 93 azerbaidžaniečių ir 50 armėnų civilių gyvybes.

Kovų metu iš Kalnų Karabacho pabėgo iki 90 tūkst. žmonių, maždaug 60 proc. visų jo gyventojų.

Padėtis Kalnų Karabache susikomplikavo rugsėjo 27 d., kai ginčijamoje teritorijoje prasidėjo aktyvūs mūšiai.

Šešias savaites trukusios Azerbaidžano ir armėnų kovos dėl Kalnų Karabacho baigėsi lapkričio 9 d. Tarpininkaujant Rusijai, Azerbaidžanas ir Armėnija susitarė nutraukti karo veiksmus ir pasirašė taikos susitarimą.

Pagal sutartį Armėnija neteko septynių rajonų, kuriuos užėmė aplink Kalnų Karabachą per praėjusio amžiaus karą.

Kalnų Karabachas nuo Azerbaidžano atsiskyrė per karą praėjusio amžiaus dešimtajame dešimtmetyje, jo metu žuvo maždaug 30 tūkst. žmonių, o dauguma ten gyvenusių azerbaidžaniečių persikėlė.

Turkijos prezidentas gruodžio 9–10 dienomis lankysis Azerbaidžane

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas gruodžio 9–10 dienomis su vizitu lankysis Azerbaidžane, kuris yra tvirtas Ankaros sąjungininkas.

Vizitas, apie kurį pranešė Turkijos prezidentūra, įvyks praėjus mėnesiui po to, kai buvo pasirašytas paliaubų susitarimas, sustabdęs šešias savaites trukusias nuožmias azerbaidžaniečių ir armėnų kautynes dėl ginčijamo Kalnų Karabacho regiono.

Tai bus pirmasis užsienio valstybės vadovo vizitas Baku po susitarimo dėl Kalnų Karabacho pasirašymo. Pagal susitarimą, sustabdžiusį Azerbaidžano puolimą, kurio metu buvo atkovotos kai kurios per 10-ojo dešimtmečio karą armėnų separatistų užvaldytos teritorijos dalys, Armėnija sutiko perduoti Azerbaidžanui tris aplink Kalnų Karabachą esančius rajonus.

Turkija yra artima Azerbaidžano sąjungininkė, uoliai ginanti jo teisę susigrąžinti Kalnų Karabacho teritorijas, kurias Baku prarado per karą su armėnų separatistais 1988–1994 metais.

Turkijos prezidentūra nepateikė jokių detalių apie planuojamą vizitą, tačiau manoma, kad jo metu R. T. Erdoganas susitiks su Azerbaidžano prezidentu Ilhamu Aliyevu.

Azerbaidžanas paskelbė gruodžio 10-ąją surengsiantis didžiulį karinį paradą, tačiau neaišku, ar jame dalyvaus R. T. Erdoganas.

Antradienį Ankara pranešė, kad Turkija ir Rusija sutarė stebėti ugnies nutraukimo režimą Kalnų Karabacho regione iš bendro taikos palaikymo centro.

Praėjusį mėnesį Turkijos parlamentas pritarė siūlymui steigti bendrą misiją su Rusija. Maskva ne kartą pabrėžė, kad pagal taikos susitarimą Turkija negalės dislokuoti savo karių paties Kalnų Karabacho teritorijoje.

Turkų pareigūnai sakė, kad centras bus steigiamas Azerbaidžano paskirtame rajone.

Armėnijos opozicija reikalauja, kad N. Pašinianas atsistatydintų, siūlo savo kandidatą į postą

17 opozicinių Armėnijos partijų, reikalaujančių, kad ministras pirmininkas Nikolas Pašinianas atsistatydintų, siūlo į vyriausybės vadovo postą anksčiau šias pareigas ėjusį Vazgeną Manukianą.

Tai ketvirtadienį per spaudos konferenciją pranešė „Tėvynės“ partijos lyderis, buvęs Nacionalinio saugumo tarnybos vadovas Arturas Vanecianas.

„Bendras opozicijos kandidatas į ministro pirmininko postą bus V. Manukianas. Po N. Pašiniano atsistatydinimo mes norime sudaryti pereinamąją vyriausybę, jai vadovaus V. Manukianas“, - sakė jis.

Anot A. Vaneciano, gruodžio 5 d. Jerevane įvyks nacionalinis mitingas, per kurį V. Manukianas išdėstys savo programą.

Pats Armėnijos ministras pirmininkas N. Pašinianas ne kartą pareiškė neketinąs atsistatydinti.

Armėnijos opozicija mano, jog jo ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino ir Azerbaidžano prezidento Ilhamo Alijevo lapkričio 9 d. pasirašytas bendras pareiškimas dėl visiško karo veiksmų nutraukimo Kalnų Karabache iš esmės yra kapituliacija. Opozicijos atstovai taip pat laiko premjerą atsakingu už šalies ekonomines ir socialines problemas.

Pats N. Pašinianas teigia, jog, praradus Šušos miestą, kova neteko prasmės, kadangi nuo to momento Armėnija jau nebegalėjo pasiekti persilaužimo karo veiksmais.

Armėnijos prezidentas Armenas Sarkisianas, kreipdamasis į tautą, paragino surengti pirmalaikius parlamento rinkimus, o iki jų perduoti valdžią nacionalinės santarvės vyriausybei.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt