Pasaulyje

2020.12.02 23:29

NATO skiria vis daugiau dėmesio Kinijai, tačiau ar nebus pamirštas Rusijos klausimas

LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt2020.12.02 23:29

NATO trečiadienį pirmą kartą surengė vaizdo konferenciją su Azijos partnerėmis. Praėjus metams nuo Emmanuelio Macrono žodžių apie NATO smegenų mirtį, aljansas dėmesį kreipia į Kiniją. Antradienį paskelbta aljanso ekspertų ataskaita apie svarbiausius iššūkius ateinančiam dešimtmečiui.

Čia minima būtinybė ne tik atsverti augančią Kinijos karinę galią, bet ir užtikrinti Vakarų politinę vienybę, kad Pekinas negalėtų išnaudoti skilimų. Baltijos šalys siekia, kad dėmesys Kinijai nemažintų aljanso planų gintis nuo Rusijos.

Šiaurės Atlanto aljansas gręžiasi į Ramųjį vandenyną. NATO ministrų susitikime pirmąkart ir Azijos partnerės – Japonija, Pietų Korėja, Australija ir Naujoji Zelandija. Kai dabartinė NATO strategija buvo rašoma prieš dešimt metų, ne tik Rusija nebuvo aneksavusi Krymo, Kinijos išvis nebuvo matyti horizonte.

„Kinija nėra mūsų priešas. Jos augimas mūsų ekonomikai ir prekybai teikia svarbių galimybių. Su Kinija reikia svarstyti ginkluotės kontrolę ir klimato kaitą, bet ir svarbiu iššūkiu mūsų saugumui yra. Kinijos investicijos į naujus ginklus – milžiniškos. Ji artėja prie mūsų – nuo Arkties iki Afrikos. Ji investuoja į mūsų infrastruktūrą. Kinijos vertybės – nemūsiškos. Ji negerbia pamatinių žmogaus teisių ir bando bauginti kitas šalis", – tikino NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.

NATO atsigręžia į Kinijos iššūkius, bet ar ne „Rusijos klausimo“ sąskaita?

Kai prieš metus Prancūzijos prezidentas supurtė aljansą žodžiais apie smegenų mirtį, NATO lyderiai pirmą kartą paminėjo Kinijos iššūkius ir sudarė vadinamąją išminčių grupę. Ji parengė 140 siūlymų artimiausiam aljanso dešimtmečiui.

Grupės vadovas, buvęs Amerikos diplomatas Wessas Mitchelas sako, kad ir NATO smegenys gyvos, ir raumenys, bet antradienį paskelbta ataskaita rimčiau pasirūpinti Kinijos iššūkiais.

Išminčiai sako, kad iki 2030-ųjų Rusija liks pagrindinė karinė grėsmė, bet Vakarai turi rengtis naujai geopolitinių varžybų erai, kur teks susidurti Kinija kaip su lygia, po ištisų dešimtmečių, kai tikėjo Pekino žodžiais apie taikų augimą.

„Tikimės, kad NATO sutars dėl teisingo požiūrio į Kiniją, racionalaus požiūrio į Kinijos raidą, vidaus ir užsienio politiką, ir darys daugiau dalykų, padedančių tarptautiniam saugumui ir stabilumui“, – tikino Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovė.

Nuo naujų lėktuvnešių viešpatauti pasaulio vandenyne iki kosminių ginklų, nuo kibernetinio šnipinėjimo iki dirbtinio intelekto – Vakarai privalo išsaugoti pranašumą.

Bet ne mažiau svarbu išlaikyti politinę vienybę, kai aljansą vagoja ginčai dėl ateities, požiūrio į Ameriką, Viduržemio jūros, teisės viršenybės ir žmogaus teisių. Kiekvieną skilimą gali išnaudoti priešiška propaganda. Ypač kai Pekinas perka galią milijardinėmis investicijomis. NATO vadovas ministrams kalbėjo ir kad Europa turi šansą parodyti, kad ir jai rūpi tai, kas Amerikai dabar rūpi labiausiai.

„Mano žinia JAV – jei ji rūpinasi Kinijos mastais, tada dar svarbiau saugoti draugus ir sąjungininkus NATO. Nes NATO sąjungininkai atstovauja 50 procentų pasaulio BVP ir karinės kalios. Taigi kol mes kartu, mes saugūs“, – sakė J. Stoltenbergas.

Ir Europos Sąjunga būsimajai Joe Bideno administracijai pateikė 12 puslapių siūlymų baigti ginčus dėl prekybos ir vėl bendradarbiauti po Donaldo Trumpo blaškymosi.

Atsigaunanti po viruso Kinija aplenkė tik gilyn į pandemiją neriančią Ameriką ir trečiajame ketvirtyje tapo pagrindinė Europos prekybos partnerė.