Pasaulyje

2020.12.02 11:02

Pasipriešinimas režimui vienija Baltarusiją: kartu žygiuoja kunigai, LGBT bendruomenė, darbininkai ir ultros

Guoda Pečiulytė, LRT RADIJO laida „Tuzinas“, LRT.lt2020.12.02 11:02

„Sekmadieninėse akcijose mačiau einančius kunigus, šalia jų einančią LGBT bendruomenę, šalia kurios rikiavosi darbininkai, o šalia jų – futbolo sirgaliai. Keturios socialinės grupės, kurios niekada gyvenime nesusikerta, nes yra radikaliai skirtingų pažiūrų, tačiau juos suvienijo būtent šitie protestai!“, – LRT RADIJUI sako Vilniuje įsikūrusio Europos humanitarinio universiteto (EHU) komunikacijos vadovas Maksimas Milta.

M. Milta kone du mėnesius praleido Baltarusijos sostinėje Minske – protestų sūkuryje. Jo pasakojimus apie karštus įvykius nuolat girdėdavome tiek per LRT RADIJĄ, tiek per LRT TELEVIZIJĄ bei portale LRT.lt. Pašnekovas tiki baltarusių užsidegimu nuversti Aliaksandro Lukašenkos režimą ir gyventi demokratiniais principais grįstoje valstybėje.

Katalizatoriumi tapusi koronaviruso pandemija

Valdžios reakcija į koronavirusą Baltarusijoje tapo katalizatoriumi, sako M. Milta. Anot jo, režimas bandė parodyti, kad nors ir gyvenimas šalyje skurdus, tačiau valdžia geba užtikrinti žmonėms sveikatos priežiūrą, tačiau anot jo, Lukašenkos režimas paslydo ir čia.


„Tą mes prisimename dar iš balandžio-gegužės mėnesių, kada Baltarusijos režimas ir asmeniškai pats Lukašenka ignoravo koronavirusą, šaipėsi iš žmonių, sergančių šiuo virusu. Natūralu, kad žmonės, kurie suprato, kad tas socialinis kontraktas, kuriuo režimas bandė save pozicionuoti, grįsti savo stabilumą, atseit režimas garantuoja žmonėms nors ir skurdų, bet labai stabilų gyvenimą, galų gale pamatė, kad net ir sveikatos prasme režimas negali jiems nieko užtikrinti.

Jiems teko burtis drauge, talkos pagrindu, iš esmės padėti vienas kitam pirkti apsaugos priemones ir panašiai. Iš vienos pusės taip, koronaviruso skaičiai šiuo metu Baltarusijoje yra visiškai nepatikimi. Mes suprantame, kad jis plinta absoliučiai visur. Oficialiai statistika to nerodo. Tačiau, kita vertus, valdžios reakcija į koronavirusą tapo tikruoju katalizatoriumi“, – tikina M. Milta.

Valdžia stengiasi visais būdais neprileisti žmonių net testuotis dėl koronaviruso.

Pašnekovas tikina, kad nemaža dalis jo pažįstamų Baltarusijoje, o taip pat ir mama, koronavirusu jau prasirgo. M. Milta taip pat teigia, kad sveikatos priežiūra tokiems pacientams buvo teikiama labai ribotai. „Ištekliai tam skiriami labai riboti. Apie tai galima būtų kalbėti labai daug, – tikina Baltarusijoje ne vienerius metus gyvenęs M. Milta. – Tačiau jei kalbėti trumpai, tai valdžia stengiasi visais būdais neprileisti žmonių net testuotis dėl koronaviruso.“

Orumo troškimas

M. Milta įsitikinęs, kad pasipiktinimo vedini, žmonės į gatves išėjo ne tik dėl socialinės nelygybės, ekonominių bėdų prispausti, tačiau, svarbiausia, dėl to, kad buvo pamintas tautos balsas, orumas, „buvo pavogti jų balsai“.

Pagrindinis nepasitenkinimas yra dėl visuomenės orumo troškimo – jų balsai buvo pavogti.

„Mes matome pasipiktinimo bangą ne tik iš Minsko grietinėlės burbulo, tačiau iš visos visuomenės, kuri yra nepatenkinta tiek dėl ekonominės, tiek dėl socialinės padėties bei daugybės kitų priežasčių, – tvirtina M. Milta. – Tačiau pagrindinis nepasitenkinimas yra dėl visuomenės orumo troškimo – jų balsai buvo pavogti. Tai tapo akivaizdu. Dėl to visuomenė protestuoja jau daugiau nei tris mėnesius ir nėra linkusi susitaikyti su tokiu (režimo – LRT.lt) elgesiu.“

A. Lukašenkos vadinti elektorato stuburu senjorai jau beveik du mėnesius kiekvieną pirmadienį išeina į protestus, sako M. Milta. Pasak jo, tauta vienijasi ir tam tikros žmonių grupės į gatves išeina tada, kada gali arba yra laisvi nuo darbų.

„Ketvirtadieniais išeina žmonės su specialiaisiais poreikiais. Šeštadieniais išeina moterys. Kiekviena socialinė grupė atranda savo išraiškos būdą.

Ketvirtadieniais išeina žmonės su specialiaisiais poreikiais. Šeštadieniais išeina moterys. Kiekviena socialinė grupė atranda savo išraiškos būdą.

Taip pat sportininkai padarė labai pastebimą indėlį į tai, kad paįvairinti protestuotojų demografiją. Dažniausiai sportininkai taip pat turi savo atskiras kolonas.

Šiuo metu žmonės svarsto, ar nereikia keisti sekmadieninių protestų formato. Mes atsimename jų gausą, kuomet susirinkdavo šimtas ar keli šimtai tūkstančių žmonių. Tačiau ateina žiema ir tas formatas darosi nebeaktualus.

Kokios bus naujos protesto išraiškos, kol kas dar nežinome, tačiau matome, kad iniciatyva yra visuomenės pusėje. Tai labai džiugina ir suteikia viltį“, – pasakoja Vilniuje gyvenantis ir dirbantis EHU komunikacijos vadovas.

Laikosi drausmės ir švaros

M. Milta pastebi ir tai, kad protestuotojai stengiasi laikytis tvarkos ir švaros, kad režimas nebandytų to panaudoti savo propagandai skleisti ir parodyti, kokie ne va tai blogi tie protestuotojai. „Rugpjūtį, kuomet buvo ypač karšta, žmonės vežė vandenį į protestus, – prisimena pašnekovas. – Šimtus butelių palikdavo gatvėse, išdėliodavo juos, kad protestuotojai galėtų atsigerti vandens.

Jie susirenka šiukšles po savęs, nes supranta, kad jei bent viena šiukšlė bus palikta, tai režimas ir propagandos priemonės tuo pasinaudos ir skelbs, kad štai, žiūrėkite, kas lieka po šitų protestuotojų.

Baltarusiai ateina į protestus su šiukšlių maišeliais. Jie susirenka šiukšles po savęs, nes supranta, kad jei bent viena šiukšlė bus palikta, tai režimas ir propagandos priemonės tuo pasinaudos ir skelbs, kad štai, žiūrėkite, kas lieka po šitų protestuotojų.

Protestuotojus visaip bandoma niekinti. Tą daro vadinamoji Baltarusijos žiniasklaida, kuri iš tikrųjų nėra žiniasklaida, o tik propagandos įrankis.“

Keturios socialinės grupės, kurios niekada gyvenime nesusikerta, nes yra radikaliai skirtingų pažiūrų, tačiau juos suvienijo būtent šitie protestai! Sakyčiau, kad tai yra vienas iš ryškiausių vaizdų, ką man asmeniškai teko matyti, būnant Baltarusijoje.

Pašnekovas tikina, kad jį be galo džiugina protestuose užsimezgę glaudūs visuomenės saitai tarp, iš pirmo žvilgsnio, sunkiai sugyvenamų įvairių žmonių grupių. „Sekmadieninėse akcijose mačiau einančius kunigus, šalia jų einančią LGBT bendruomenę, šalia kurios rikiavosi darbininkai, o šalia jų – futbolo sirgaliai (vadinamieji, ultros).

Keturios socialinės grupės, kurios niekada gyvenime nesusikerta, nes yra radikaliai skirtingų pažiūrų, tačiau juos suvienijo būtent šitie protestai! Sakyčiau, kad tai yra vienas iš ryškiausių vaizdų, ką man asmeniškai teko matyti, būnant Baltarusijoje“, – sako iš Baltarusijos į Lietuvą perkelto Europos humanitarinio universiteto komunikacijos vadovas M. Milta.

Viso interviu su M. Milta apie padėtį Baltarusijoje klausykitės radijo įraše.

Parengė Vismantas Žuklevičius.