Pasaulyje

2020.12.01 08:19

Škotijos vadovė ragina 2021-aisiais surengti naują referendumą dėl nepriklausomybės

Sniegė Balčiūnaitė, BNS2020.12.01 08:19

Škotijos pirmoji ministrė Nicola Sturgeon pirmadienį pareiškė sieksianti antro referendumo dėl šios srities nepriklausomybės, jeigu jos Škotijos nacionalinė partija (SNP) gegužę laimės rinkimus.

Didelius įgaliojimus turinčios Škotijos vyriausybės vadovė ir nepriklausomybės siekiančios SNP vadovė sakė, kad parlamento Edinburge rinkimai turėtų tapti platforma balsavimui dėl regiono atsiskyrimo.

„Ateinančią gegužę prašysime jūsų, Škotijos žmonės, parodyti pasitikėjimą mumis, kad toliau stengtumės kurti geresnę šalį“, – N. Sturgeon sakė per SNP metinę konferenciją, vykusią virtualiu formatu.

„Prašysiu jūsų – ir niekieno kito – įgaIiojimo naujojo parlamento darbo ankstyvojoje dalyje surengti teisėtą referendumą dėl nepriklausomybės“, – pridūrė ji.

„Ir tuomet kolektyviai galėsime atsakyti į šiandien mano iškeltus fundamentalius klausimus: kieno padėtis geriausia vadovauti Škotijos atsigavimui ir kurti geresnę ateitį?“ – kalbėjo N. Sturgeon.

Per 2014 metais surengtą referendumą Škotija pasirinko išlikti keturių sričių sąjungos dalimi, o Jungtinės Karalystės vyriausybė Londone sakė laikanti šį klausimą išspręstu artimiausiems dešimtmečiams.

Tačiau N. Sturgeon ir SNP pradėjo reikalauti antro referendumo po 2016 metais įvykusio „Brexito“ plebiscito, per kurį Škotija triuškinama dauguma nubalsavo už pasilikimą Europos Sąjungoje.

SNP lyderė sakė, kad tris šimtmečius gyvuojančios Škotijos sąjungos su likusia JK sąlygos iš pagrindų pasikeitė, šaliai sausį išstojus iš ES.

Pastangos surengti naują plebiscitą stiprėjo nuo pat SNP triuškinamos pergalės per pernai gruodį vykusius Škotijos deputatų rinkimus į Jungtinės Karalystės parlamentą.

N. Sturgeon sakė partijos suvažiavimo delegatams, kad koronaviruso pandemijos poveikis taip pat stiprina pagrindą atsiskirti, nes atsakas į protrūkį Edinburge buvo aiškiai kitoks negu Londone.

Pastaraisiais mėnesiais apklausos rodė didėjančią paramą N. Sturgeon, kuri, kitaip nei JK ministras pirmininkas Borisas Johnsonas (Borisas Džonsonas), nuo pat COVID-19 protrūkio pradžios skelbdavo naujausią informaciją apie epidemiologinę padėtį.

Be to, šiuo metu dauguma Škotijos gyventojų nusiteikę palaikyti nepriklausomybę, rodo visuomenės nuomonės tyrimai.

N. Sturgeon kritikavo B. Johnsono veiksmus dėl pandemijos ir „Brexito“ proceso. Anot Škotijos vyriausybės lyderės, premjero atsisakymas pratęsti pareinamąjį laikotarpį po išstojimo iš ES yra „pragaištingas“.

„Pateikėme išsamių įrodymų apie smūgį ekonomikai, kurį sukeltų [pereinamojo laikotarpio] užbaigimas vidury pasaulį krečiančios pandemijos“, – kalbėjo ji.

„Balsuokit už išstojimą“ stovykla mus ignoravo, todėl praėjus vos mėnesiui, per Naujuosius metus, mūsų laukia kietas „Brexitas“, – pridūrė N. Sturgeon.

SNP vadovės raginimai surengti antrą nepriklausomybės referendumą prieštarauja B. Johnsono pozicijai. Premjeras ne kartą sakė blokuosiantis bet kokį naują plebiscitą dėl Škotijos pasitraukimo iš Jungtinės Karalystės.

Įstatymai numato, kad Edinburgo vyriausybė turėtų gauti Londono leidimą tokiam referendumui surengti. N. Sturgeon sakė neatmetanti galimybės užginčyti šią nuostatą teisme.

„Reiktų su specialistais įvertinti galimybes, suskaičiuoti, kiek tai galėtų kainuoti, kokie laboratorijų, darančių testus, pajėgumai, kiek jos gebėtų padidinti apsukas. Nes dabar nėra galimybių daugiau testų daryti, nes nei laboratorijų, nei medžiagų nėra laisvų“, – BNS teigė G. Skaistė.

Tuo metu Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas konservatorius Mykolas Majauskas sako, kad priimant sprendimą, reikia išsiaiškinti galimą tokių išlaidų dydį.

„Pats principas skatinti įmones rūpintis darbuotojais yra sveikintinas, tačiau reikia analizės. Ar jos (sąnaudos – BNS) reikšmingos? Ar įmonės apmokėtų tuos tyrimus, ar jų daug būtų? Kokios sumos, kokios apimtys?“ – tvirtino M. Majauskas.

Be kita ko jis neslėpė, kad tokia lengvata pasinaudotų tik pelningai dirbančios įmonės, o kitoms naudos būtų mažiau.

„Atkreipti dėmesį reikia, kad sąnaudų dalis aktuali yra tik tam tikroms įmonėms, kurios pelningos. Ekonomikos susitraukimo metu daugelis įmonių nėra pelningos, joms galimybė susimažinti apmokestinamąjį pelną galbūt yra mažiau aktuali, todėl dalis įmonių gali būti diskriminuojamos tuo požiūriu“, – BNS kalbėjo parlamentaras.

Kandidatas į energetikos ministrus konservatorius Dainius Kreivys mano, kad tokios įmonių išlaidos galėtų būti įtrauktos į sąnaudas. Pasak jo, tam užtektų Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) išaiškinimo.

VMI BNS nurodė, kad jau yra išaiškinusi, kada darbdavio išlaidos už darbuotojo testą yra laikomos leidžiamais atskaitymais, o kada – darbuotojo pajamomis. Anot VMI, kiekviena konkreti situacija vertinama individualiai, atsižvelgiant į faktines aplinkybes, patvirtinančias būtinybę atlikti tyrimus įmonės lėšomis.

Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmai, išduodantys force majeure pažymas, R. Varkulevičiaus teigimu, kasdien sulaukia klausimų dėl tokių pažymų.

„O tai indikuoja, kad vis daugiau įmonių susiduria su karantino keliamais iššūkiais“, – sakė R. Varkulevičius.

Anot jo, pastarųjų mėnesių situacijos negalima lyginti su pirmuoju karantinu, kai tokių prašymų sulaukta daugiau, bet dabar kreipiasi įmonės, kurių veikla dėl užsikrėtusių darbuotojų iš esmės paralyžiuota.