Pasaulyje

2020.11.27 17:36

Iranas kaltina Izraelį mokslininko, kuris vadovavo šalies branduolinei programai, nužudymu ir grasina „rūsčiu kerštu“

atnaujinta 21.22
BNS, LRT.lt, ELTA2020.11.27 17:36

Iranas penktadienį pranešė apie vieno iš iškiliausių šalies branduolinės fizikos specialistų nužudymą per išpuolį šalia Teherano, apkaltino dėl šios atakos Izraelį ir pagrasino „rūsčiu kerštu“.

Mokslininkas Mohsenas Fakhrizadeh buvo „sunkiai sužeistas“, užpuolikams apšaudžius jo automobilį ir įsitraukus į susišaudymą su jo asmens sargybiniais, pranešė Gynybos ministerija.

Pranešime sakoma, kad M. Fakhrizadeh, vadovavęs ministerijai pavaldžiai tyrimų ir inovacijų organizacijai, vėliau tapo „kankiniu“, medikams nesugebėjus jo atgaivinti.

Jungtinės Valstijos 2008 metais paskelbė sankcijų M. Fakhrizadeh dėl „dalyvavimo veikloje ir sandoriuose, prisidėjusiuose prie Irano branduolinės programos vystymo“. Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu šį specialistą yra pavadinęs numanomos Irano branduolinių ginklų programos „tėvu“.

59 metų mokslininkas buvo nužudytas, kai važiavo automobiliu netoli Absardo miesto Teherano provincijos rytinėje Damavando apskrityje.

Vienas valstybinės televizijos žurnalistas sakė, kad šalia M. Fakhrizadeh automobilio buvo detonuotas pikapas, kuriame bomba buvo paslėpta po malkų kroviniu. Tuomet prie mašinos privažiavo padidinto pravažumo automobilis, o jame buvę užpuolikai pradėjo pliekti iš automatų.

Nuotraukose ir vaizdo įrašuose iš įvykio vietos matyti šalikelėje stovintis juodas sedanas „Nissan“, kurio priekinis langas buvo suvarpytas kulkų. Ant kelio asfalto matėsi kraujo klanas.

Valstybinė televizija pažymėjo, kad M. Fakhrizadeh buvo „vienas iš mūsų šalies branduolio fizikų“ ir pridūrė, kad Izraelis „jautė seną ir gilų priešiškumą jo atžvilgiu“.

Irano užsienio reikalų ministras Mohammadas Javadas Zarifas tvirtino, kad esama „rimtų ženklų apie Izraelio vaidmenį“ per šį incidentą.

Jis taip pat paragino tarptautinę bendriją „baigti gėdingą dvejopų standartų [taikymą] ir pasmerkti šį valstybinio teroro aktą“.

„Skaudus smūgis“

Vienas B. Netanyahu atstovas, paklaustas Jeruzalėje naujienų agentūros AFP reporterio apie šį incidentą, atsisakė jį komentuoti.

Irano ginkluotųjų pajėgų vadas M. Fakhrizdeh nužudymą pavadino „karčiu ir skaudžiu smūgiu mūsų šalies gynybos sistemai“, taip pat perspėjo, kad atsakingųjų laukia „rūstus kerštas“.

„Patikiname [iraniečius], kad nesiilsėsime, kol sučiupsime ir nubausime“ atsakinguosius, per tviterį parašė generolas majoras Mohammadas Bagheri, kurio žodžius citavo valstybinė naujienų agentūra IRNA.

M. Fakhrizadeh buvo nužudytas likus mažiau nei dviem mėnesiams iki Joe Bideno prisaikdinimo JAV prezidentu.

J. Bidenas žada sugrįžti prie diplomatijos su Iranu ir atsisakyti ketverius metus prezidento Donaldo Trumpo vykdytos karingos politikos šios valstybės atžvilgiu. 2018 metais D. Trumpo administracija pasitraukė iš branduolinio susitarimo su Iranu ir sugrąžino skaudžias sankcijas Teheranui.

D. Trumpas tuo metu pareiškė, jog šis susitarimas, oficialiai vadinamas Bendru išsamių veiksmų planu (JCPOA), nesuteikė pakankamų garantijų, kad Teheranas negalės pasigaminti branduolinių ginklų.

Iranas visuomet neigė, kad nori papildyti savo arsenalą tokiais ginklais.

D. Trumpas penktadienį tviteryje pasidalijo pranešimais apie M. Fakhrizadeh nužudymą, bet pats jo nekomentavo.

„Kirsime žudikams kaip žaibas“

Irano aukščiausiojo lyderio patarėjas karybos reikalams Hosseinas Dehghanas , buvęs sukarintų Revoliucinės gvardijos pajėgų aukšto rango karininkas, apkaltino Izraelį šiuo nužudymu stengiantis išprovokuoti karą.

„Paskutinėmis jų lošimų sąjungininko politinio gyvenimo dienomis sionistai siekia suintensyvinti ir padidinti spaudimą Iranui, sukelti didžiulį karą, – per „Twitter“ parašė H. Dehghanas, akivaizdžiai turėdamas galvoje D. Trumpą. – Mes kaip žaibas kirsime šio engto kankinio žudikams ir priversime pasigailėti dėl jų veiksmų.“

Analitinio centro „European Council on International Relations“ ekspertė Ellie Geranmayeh savo „Twitter“ žinutėje rašė, kad „šio nužudymo tikslas buvo ne sutrikdyti [Irano] branduolinę programą, o pakirsti diplomatiją“.

Ji atkreipė dėmesį, kad pastarojo meto aukšto rango JAV pareigūnų vizitai Izraelyje ir Saudo Arabijoje „buvo perspėjimas, kad kažkas ruošiama“, siekiant „išprovokuoti Iraną ir komplikuoti Bideno diplomatines pastangas“.

Žmogžudystė buvo įvykdyta praėjus dienai po Tailando pranešimo, kad Iranui buvo grąžinti trys piliečiai, kalinti dėl nepavykusio mėginimo 2012 metais surengti sprogdinimą Bankoke. Izraelis tą sąmokslą siejo su virtine atakų prieš jo diplomatus visame pasaulyje.

Iranas pareiškė, kad tie trys asmenys buvo „verslininkas ir dar du“ piliečiai, sulaikyti pareiškus jiems „melagingų kaltinimų“, bet savo teiginio nedetalizavo.

M. Fakhrizadeh tapo vėliausia auka per virtinę pastaraisiais metais įvykdytų atominių elektrinių mokslininkų nužudymų. Šiitiška respublika dėl šių išpuolių kaltina Izraelį.

Dienraštis „The New York Times“ anksčiau lapkritį pranešė, kad du motociklu važiavę Izraelio agentai Vašingtono nurodymu Teherane slapta nušovė teroristų tinklo „al Qaeda“ antrą pagal rangą vadeivą.

Vadeiva, žinomas Abu Muhammado al Masri slapyvardžiu, buvo nukautas rugpjūtį kartu su savo dukra Miriam – velionio „al Qaeda“ lyderio Osamos bin Ladeno sūnaus Hamzos našle, informavo amerikiečių leidinys, remdamasis šaltiniais žvalgybos tarnybose.

Tačiau Iranas pareiškė, kad tas pranešimas buvo pagrįstas „išgalvota informacija“ ir dar kartą paneigė, jog šiitiškos respublikos teritorijoje veikia kokie nors šios sunitų ekstremistų grupuotės nariai.

Iraniečių naujienų agentūros IRNA ir „Mehr“ tuo metu pranešė apie panašų incidentą, o aukas identifikavo kaip 58 metų libanietį istorijos mokytoją Habibą Dawoudą (Habibą Davudą) ir jo 27 metų dukterį Maryam (Mariam). Išsamesnės informacijos agentūros nepaskelbė.

Diplomatai M. Fakhrizadehą vadino „Irano bombos tėvu“.

2010–2012 metais buvo nužudyti keturi Irano branduolinės programos mokslininkai, Teheranas dėl to kaltina Izraelį.

Remiantis Tarptautine atominės energijos agentūra (TATENA), programa „Amad“ buvo užbaigta praėjusio dešimtmečio pradžioje. Dabar Irano branduolinius objektus stebi agentūros inspektoriai.