Pasaulyje

2020.11.30 05:30

Ragina neapsigauti: Putino žodžiai apie bendradarbiavimą su Lietuva – bandymas mums priekaištauti

Julius Palaima, LRT.lt2020.11.30 05:30

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas praėjusią savaitę paskelbė, kad tikisi glaudžiau bendradarbiauti su Lietuva geros kaimynystės principų pagrindu. Tai paskatino svarstymus, ar galima tikėtis santykių su didžiąja kaimyne atšilimo. Tačiau, ekspertų nuomone, tai viso labo diplomatiški žodžiai, neturintys jokių apčiuopiamų intencijų.

„Mūsų bendradarbiavimas su Lietuva turėtų ir galėtų būti įvairiapusiškesnis. Esame artimi kaimynai. Norėčiau santykius grįsti pagarbos vienų kitiems pagrindais. Norėčiau sulaukti tokio paties požiūrio ir iš lietuvių pusės“, – susitikime su ambasadoriais, kuriame dalyvavo ir Lietuvos ambasadorius Rusijoje Eitvydas Bajarūnas, kalbėjo V. Putinas.

Posted by Eitvydas Bajarūnas on Tuesday, November 24, 2020

Apie Rusijos ir Lietuvos sudėtingus santykius kalbama jau porą dešimtmečių, tačiau neatrodo, kad jie bent kiek kryptų į atšilimo pusę.

Tai, be abejonės, lemia ir agresyvi Rusijos valstybės ekspansinė politika, ypač karinė agresija Rytų Ukrainoje ir Sakartvele. Rusija taip pat nesilaiko Minsko susitarimo punktų, todėl jai taikomos ES sankcijos.

ES sankcijas skyrė būtent dėl karinės agresijos Rytų Ukrainoje. Savo ruožtu Rusija paskelbė savo sankcijas Lietuvai – embargą pieno ir mėsos produktų eksportui, o tai stipriai paveikė Lietuvos ūkį ir ekonomiką.

Ne tik Lietuva, bet ir kitos Baltijos regiono valstybės smerkė ekspansinę Rusijos užsienio politiką kaimynystėje, jų santykiai su Kremliumi taip pat nėra geri ir stabilūs.

„Tušti Putino žodžiai“

Kalbėdami apie Lietuvos ir Rusijos santykius politologai bei analitikai teigė, kad tokie V. Putino pareiškimai nebūtinai reiškia norą pagerinti santykius, greičiau mėginimą skambiomis frazėmis užpildyti oficialią ambasadorių priėmimo kalbą.

„Pirmiausia reikia atsižvelgti į tai, kam šis pareiškimas skirtas ir kokia jo prasmė. Tai viso labo V. Putino diplomatinė frazė, priimant skiriamuosius raštus. Iš esmės šį jo pareiškimą taip ir tereikėtų vertinti, jo sureikšminti tikrai nereikėtų“, – portalui LRT.lt sakė Vilniaus politikos analizės instituto (VPAI) vyriausiasis analitikas Marius Laurinavičius.

Pasak jo, reikia suvokti, kad tokie žodžiai, sklindantys iš Rusijos vadovo lūpų, tokiame diplomatiniame kontekste nėra itin svarūs.

„Santykius su Rusija reikia vertinti pagal jų darbus. Apsigauti ir pačios frazės sureikšminti dėl neva siūlomo bendradarbiavimo taip pat nereikėtų. Tai nėra naujas pasiūlymas Lietuvai“, – tvirtino M. Laurinavičius.

Pasak jo, V. Putino žodžių apie kaimynų bendrystę ir sutarimą negalima traktuoti ir kaip mėginimo užmegzti dialogą su naujai formuojama Lietuvos valdžia.

„Klaidinga būtų taip manyti. Jeigu Rusija iš tiesų norėtų keisti atšalusius santykius su Lietuva, tai būtų daroma visiškai kitaip, o ne tokiais pareiškimais, arba tokius pareiškimus lydėtų oficialus kvietimas derėtis ir kalbėtis“, – sakė Vilniaus politikos analizės instituto ekspertas M. Laurinavičius.

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) politologas daktaras Laurynas Jonavičius teigė, kad V. Putino žodžius ir pasakymą, kad Lietuva galėtų glaudžiau bendradarbiauti su Rusija, galima traktuoti kaip dar vieną mėginimą įkąsti mūsų valstybei.

„Tokie žodžiai rodo vieną dalyką – esą Lietuva yra kalta dėl to, kad dvišaliai santykiai yra pašliję“, – sakė L. Jonavičius.

Pasak VU TSPMI politologo, nėra jokių indikacijų ar aiškių ženklų, kad situacija iš Rusijos pusės keisis iš esmės, tad ir esminių pokyčių gerinant Lietuvos ir Rusijos santykius tikėtis neverta.

Pasak daktaro L. Jonavičiaus, nauja Lietuvos Vyriausybė nėra pajėgi pakeisti santykių raidą ir kryptį, kol to nenorės daryti Rusija.

Maskvos „Carnegie“ tyrimų centro vadovas Dmitrijus Treninas naujienų portalui LRT.lt teigė, kad tokie Rusijos prezidento V. Putino pareiškimai yra viso labo diplomatinė išraiška, nereiškianti jokių didesnių ambicijų ar siekio užmegzti glaudesnius santykius su Lietuva.

„Jo žodžiuose, išsakytuose susitikime su ambasadoriais, nėra svarbios ar originalios žinutės. Tiesą pasakius, nemanau, kad jam labai rūpi, ką mano Lietuva ar tai, kad lietuviai nenori su juo šnekėtis“, – teigė D. Treninas.

„Carnegie“ padalinio vadovo Rusijoje nuomone, jei V. Putinas ir Lietuva norėtų užmegzti tvirtą kontaktą ir susėsti prie derybų stalo, tai ir padarytų: „Manau, V. Putinas ir Maskva neignoruotų Vilniaus bandymų užmegzti dialogą.“

Situacija nesikeis dar ilgai

Lietuvos ir Rusijos santykius puikiai apibūdina ir dešimtmetį mūsų šaliai vadovavusios Dalios Grybauskaitės griežta retorika, kuri neretai buvo nukreipta į Kremliaus sprendimus.

Savo pirmos kadencijos pradžioje D. Grybauskaitė stengėsi užmegzti ryšius su Rytų kaimynais: kontaktavo tiek su Baltarusija ir jos režimo lyderiu Aliaksandru Lukašenka, tiek su Kremliumi.

V. Putinui einant Rusijos premjero pareigas, D. Grybauskaitė buvo susitikusi su juo Suomijoje ir aptarė „Gazprom“ dujų milžinės politiką, tačiau tuomet suderėti palankių sąlygų ir dujų kainų Lietuvai prezidentei nepavyko.

Vėliau D. Grybauskaitė pripažino, kad susitikimo metu tuometis Rusijos ministras pirmininkas pateikė savo reikalavimų Lietuvai, tarp kurių buvo ir Visagino atominės elektrinės uždarymas.

Dvišalius santykius į štilį dar labiau pasiuntė 2014 metų Krymo aneksija ir Rusijos agresija Rytų Ukrainoje.

„Ši valstybė turi visus tarptautinio terorizmo bruožus, o tie, kurie įveda kariuomenę ir ginkluotę be jokių atpažinimo ginklų, tik taip ir gali būti vadinami“, – dar prieš šešerius metus kalbėjo 8-oji Lietuvos prezidentė D. Grybauskaitė.

Prezidentė ne kartą viešojoje erdvėje ir kalbėdama su užsienio žiniasklaida pripažino, kad tarptautiniai aljansai negali likti nuošaly ir tik stebėti agresyvių Rusijos karinių veiksmų.

„Svarbu, kad tokios šalys kaip JAV nepasitrauktų iš pasaulinės politinės arenos. Jei taip nutiktų, Rusija greitai užimtų jos vietą“, – interviu „Foreign Policy“ kalbėjo D. Grybauskaitė.

„Rusija kelia grėsmę ne tik Lietuvai ar Baltijos šalių regionui, bet ir visai Europai“, – dar 2017 metais kalbėjo šalies prezidentė.

Dvi kadencijas Lietuvai vadovavęs Valdas Adamkus irgi niekada nesižavėjo agresyvia Rusijos politika ir kadaise tikino, kad kol Kremliui vadovaus V. Putinas, apie jokį santykių gerinimą tarp Lietuvos ir minėtos šalies net negalima kalbėti.

„Daug ir ilgai kalbame apie Rusijos ir Baltarusijos režimus, bet jie bėgant dešimtmečiams nesikeičia. Tai mūsų saugumui kelia ne ką mažesnę grėsmę nei Astravo AE“, – atsiimdamas šių metų Prometėjo apdovanojimą, skirtą žuvusiam Lenkijos prezidentui Lechui Kaczynskiui atminti, sakė V. Adamkus.

Neatrodo, kad situacija ir retorika iš esmės keisis ir Gitano Nausėdos prezidentavimo metais ar Lietuvai formuojant naują Vyriausybę.

Prieš porą metų Lietuvos ministras pirmininkas Saulius Skvernelis prakalbo apie būtinybę atkurti santykius su Rusija, tačiau vėliau pakeitė toną, sulaukęs kritikos iš prezidentės D. Grybauskaitės ir Užsienio reikalų ministerijos (URM) vadovo Lino Linkevičiaus.

Lietuvos prezidentas G. Nausėda dar šią vasarą prakalbo apie Kremliaus pastangas perrašyti Antrojo pasaulinio karo istoriją ir pavadino jas nederamomis, todėl kaipmat sulaukė Maskvos atsako.

Atsakydama Rusijos URM atstovė spaudai Marija Zacharova teigė, neva Lietuvoje remiamasi senomis „fobijomis“, kurios trukdo gerinti dvišalius santykius.

Tokie oficialių Kremliaus pareigūnų žodžiai rodo, kad dialogo tarp šalių artimiausiais metais tikėtis sunku.

Bidenas taip pat įžvelgia grėsmę iš Rytų

Estijos žvalgybos vadovas Mikkas Marranas dar 2020 metų pradžioje užsienio žiniasklaidai sakė, kad pagrindinė grėsmė jų šaliai ir valstybėms kaimynėms kyla iš Rusijos.

„Pagrindinė saugumo grėsmė Estijai yra Rusija. Ta grėsmė nesikeičia, kol pati Rusija nesikeis“, – žiniasklaidai sakė generolas M. Marranas.

Griežtą poziciją dėl Rusijos santykių su Baltijos valstybėmis dar prezidento rinkimų kampanijos metu išreiškė ir Joe Bidenas.

„Būdamas išrinktasis prezidentas J. Bidenas siųs aiškią žinutę Rusijai: nepuldinėkite NATO narių. J. Bidenas rems Europos atgrasymo iniciatyvą, kuri finansuoja JAV ir NATO karių dislokavimą Baltijos šalyse, taip išvengiant Rusijos karinės intervencijos“, – buvo rašoma J. Bideno komandos išplatintame dokumente.

Užsienio šalių ekspertai pripažįsta, kad Kremlius ir toliau kėsinsis į Baltijos šalių saugumą, remdamasis hibridiniais grasinimais.

„Rusijos priešiški veiksmai Baltijos regiono atžvilgiu išliks tokie patys. Remdamasi hibridiniais grasinimais, slaptųjų tarnybų šnipinėjimu ir informacijos rinkimu, Rusija toliau sieks kelti grėsmę Lietuvos, Latvijos ir Estijos nacionaliniam saugumui“, – Varšuvos instituto svetainėje rašė Bartoszas Fraszka.

„Būdamos NATO ir ES narės, Baltijos šalys kol kas sugeba atremti tokius Kremliaus veiksmus ir apsaugoti valstybių suverenumą“, – tikino B. Fraszka.

Baltijos kaimynės apie santykių gerinimą nešneka

Baltijos šalių politikai ir ekspertai apie galimą santykių su Rusija atšilimą nekalba. Tą patį teigia Rusijos diplomatai.

„Žvelgiant į visą santykių istoriją ir visišką jų atšalimą, vargu ar dabar reikia šnekėti apie bendradarbiavimo gerinimą“, – dar spalio mėnesį kalbėjo Rusijos ambasadorius Latvijoje Jevgenijus Lukjanovas, kurio žodžius citavo Rusijos dienraštis „Sevodnia“.

„Reikia atsižvelgti į šių dienų realybę ir pagalvoti apie abiejų šalių gyventojų interesus. Iš Latvijos pusės nematome draugiško požiūrio“, – situaciją dėl COVID-19 vertino J. Lukjanovas.

Ambasadorius siekė įtikinti, neva Latvijos Vyriausybė eskaluoja tolesnį konfliktą ir nesistengia atkurti santykių, o Rusijos politika Latvijos atžvilgiu nėra agresyvi.

Latvijos Vyriausybė į tokį ambasadoriaus pareiškimą turėjo aiškų atsakymą: „COVID-19 pandemija turėjo įtakos šalių santykiams, tačiau tai nėra pagrindinis veiksnys. Rusijos retorika ir elgsena, istorijos interpretacija nepadeda dvišaliam bendradarbiavimui, tačiau mes tęsime tiek ES sankcijų taikymą, tiek bandysime kalbėtis su Rusija kitais aktualiais klausimais“, – teigė Latvijos URM atstovas spaudai.

Rusija Baltijos šalių kaltinama falsifikuojant Antrojo pasaulinio karo faktus, o šią vasarą susitikę trijų valstybių užsienio reikalų ministrai pažadėjo kartu priešintis tokiam istorijos klastojimui.

„Mes visada atsiminsime totalitarinio režimo aukas ir interpretuosime istoriją taip, kokia ji buvo iš tiesų“, – sakė Estijos URM vadovas Urmas Reinsalu.

„Rusijos bandymus pritempti skaudžią istoriją prie savo politinių žaidimų laikome nepriimtinais“, – birželio mėnesį kalbėjo Latvijos diplomatijos vadovas Edgaras Rinkevičius.

Tokį Baltijos šalių ir Lenkijos politikų nepasitenkinimą sukėlė Rusijos parlamente priimtas projektas, kuriuo buvo atšauktas Molotovo–Ribbentropo pakto pasmerkimas.