Pasaulyje

2020.12.02 21:55

Bideno iššūkiai Artimuosiuose Rytuose: ką daryti dėl Irano, Turkijos ambicijų ir Rusijos užmačių?

LRT.lt2020.12.02 21:55

Išrinktasis JAV prezidentas Joe Bidenas leido suprasti, kad ketina vėl bendradarbiauti su pasauline bendruomene, sprendžiant didžiausius Artimųjų Rytų iššūkius. Ekspertų teigimu, jam teks stoti akistaton su Rusijos, Irano ir Turkijos keliamomis grėsmėmis, rašo „Deutsche Welle“ (DW). 

Likus keliems mėnesiams iki J. Bideno pergalės rinkimuose, jo komanda atskleidė būsimojo prezidento viziją, kaip atkurti JAV įtaką pasaulinėje arenoje.

„Pagal J. Bideno užsienio politikos darbotvarkę Jungtinės Valstijos vėl turėtų atsidurti už bendro stalo ir bendradarbiauti su savo sąjungininkais bei partneriais, kad sutelktų kolektyvinius veiksmus kovojant su pasaulinėmis grėsmėmis“, – rašoma dokumente.

Tačiau ne iki galo aiški plano kalba ir besikeičiančios sąlygos privertė politinius analitikus susimąstyti, ar J. Bidenas bandys pakartoti savo pirmtako prezidento poste Baracko Obamos politiką, ar brėš savo liniją.

Kol kas neabejotina atrodo tik tai, kad naujoji J. Bideno administracija tikisi pakeisti prezidento Donaldo Trumpo destabilizuojančius užsienio politikos manevrus Artimuosiuose Rytuose. Norėdama tai padaryti, ji planuoja peržiūrėti Irano branduolinį susitarimą, tuo pačiu metu pasipriešindama Rusijos išsišokimams ir pažabodama Turkijos ekspansines užmačias, rašo „Deutsche Welle“ (DW).

Irano dilema

2018 m. pradžioje D. Trumpas pasiekė, kad JAV pasitrauktų iš Bendro visaapimančio veiksmų plano (JCPOA), labiau žinomo Irano branduolinio susitarimo pavadinimu, kuriuo, mainais į sankcijų atšaukimą, buvo siekiama sutrukdyti įgyvendinti Islamo Respublikos branduolinę programą.

Vienašališkas D. Trumpo žingsnis ne tik įsiutino Irano Vyriausybę, bet ir sutrikdė santykius su kitomis šį susitarimą pasirašiusiomis valstybėmis, įskaitant pagrindinius sąjungininkus, tokius kaip Vokietija, Prancūzija ir Jungtinė Karalystė.

J. Bidenas teigia bandysiantis sugrąžinti Iraną prie derybų stalo, kad būtų susitarta dėl atnaujinto susitarimo, nepaisant kai kurių JAV sąjungininkų regione, pavyzdžiui, Saudo Arabijos, nuogąstavimų.

Tačiau „Soufan Center“ vyresnysis mokslinis bendradarbis Colinas Clarke`as DW teigė, kad tai gali smarkiai prasilenkti su J. Bideno lūkesčiais. Situacija labai pasikeitė nuo 2015 m., kai JCPOA buvo pasirašytas, o Iranas kelia rimtą grėsmę JAV pozicijoms regione.

„Manau, kad pirmiausia reikėtų išlaikyti tam tikrą pauzę, nuodugniai įvertinti, kokią naudą JAV galėtų gauti ir kaip ją būtų galima realizuoti. Negalima ignoruoti Irano netiesioginių karinių veiksmų ir valstybės remiamo terorizmo, – sako C. Clarke`as. – Negalima pasirašyti susitarimo dėl branduolinio ginklo, kol Artimuosiuose Rytuose veikia Irano remiama šiitų nereguliarioji kariuomenė.“

Be to, formuodamas savo užsienio politiką Irano atžvilgiu J. Bidenas, pasitelkdamas rimbo ir meduolio metodą, tikisi užmegzti ryšius su tokiais sąjungininkais kaip Saudo Arabija ir Kataras. Tačiau bandymas įveikti nuožmią konkurenciją J. Bideno administracijai gali tapti tikru Sizifo darbu, rašo „Deutsche Welle“.

„Pagrindinė problema, su kuria susiduria JAV, yra svertai. Jei taikant daugybę įvairių reikalavimų nepavyks į savo pusę palenkti pagrindinių sąjungininkų regione, Iranas bandys išnaudoti šį susiskaldymą savo naudai“,– aiškina Vašingtone įsikūrusio Tahriro Artimųjų Rytų politikos instituto mokslinis bendradarbis Timothy Kaldas.

Pasipriešinimas Rusijos užmačioms

Yra šalis, kuri galėtų labiau paspausti Iraną sutikti su naujomis derybomis dėl branduolinės programos. Tai – Rusija. Tačiau Maskva taip pat kelia nemažai iššūkių būsimam JAV prezidentui.

Per pastaruosius ketverius metus D. Trumpo administracija vengė kritikuoti ar taikyti sankcijas Rusijos operatyvininkams, žvalgybos pareigūnams ar su Kremliumi susijusioms bendrovėms ir leido jiems daugiau ar mažiau netrukdomai veikti Artimuosiuose Rytuose.

Vasarą palyginti ramiai buvo sureaguota į pranešimą neva Rusija pažadėjo atlygį už kiekvieną nukautą JAV karį. Kai šia žinia pasklido, D. Trumpas neigė, kad buvo apie tai informuotas. Tačiau JAV pareigūnai vietos žiniasklaidai patvirtino, kad ši informacija buvo pristatyta žvalgybos instruktažuose, kuriuose jis dalyvavo.

Tuo tarpu J. Bidenas pasižadėjo „priešintis tokiems autokratams kaip Vladimiras Putinas“ ir „būti kietesniu Rusijos atžvilgiu“. Vis dėlto ekspertai mano, kad vargu ar J. Bideno administracija ryšis pasitelkti kietąją galią, kovodama su Rusijos veiksmais regione.

„Nei Rusija, nei JAV, nėra suinteresuotos įsivelti į tiesioginį konfliktą, nes atgrasymas tokiu lygiu tampa labai pavojingu žaidimu“, – sako T. Kaldas.

Tikėtina, kad vietoje to J. Bidenas griebsis daugiašalių priemonių, siekdamas atgrasyti Rusiją nuo galimų veiksmų, pavyzdžiui, kurdamas strateginius aljansus su sąjungininkais, kad išvengtų konfrontacijų.

„J. Bidenas daug labiau tiki daugiašališkumu ir, manau, supranta stabilios JAV laikysenos naudą“, – aiškina C. Clarke`as.

Jei J. Bidenas nuspręstų pasirinkti tokio pobūdžio konfrontaciją su Rusija šiame regione, jam greičiausiai prireiktų Turkijos pagalbos. Tai gali būti sudėtinga, nes Ankara vis dažniau krypsta link Maskvos, rašo „Deutsche Welle“.

Turkijos ambicijų suvaldymas

Praėjusiais metais Turkija įsigijo rusų gamybos raketinės gynybos sistemą S-400, nepaisant JAV nuogąstavimų, kad tokia ginkluotė neatitinka įsipareigojimų pagal F-35 kovos lėktuvų programą. Dėl šios priežasties D. Trumpo administracija pašalino Turkiją iš šios programos.

J. Bidenui, kuris kažkada Recepą Tayyipą Erdoganą apibūdino kaip „autokratą“, žvalgybos bendruomenė patarė įvesti Turkijai sankcijas už NATO gynybos kompromitavimą ir nepaliaujamą judėjimą autoritarizmo link.

Tačiau tokia laikysena neatitinka tikrųjų politikos tikslų. Ekspertai mano, kad kertinę poziciją tarp Europos ir Azijos užimanti ir geostrategiškai link Juodosios jūros vedantį sąsiaurį kontroliuojanti Turkija yra itin svarbi JAV partnerė.

„Turkija vis dar yra NATO narė ir mes negalime to pamiršti. Manau, kad J. Bidenas bus kiek griežtesnis už D. Trumpą, tačiau netikiu, kad jam valdant Turkijai būtų įvestos sankcijos“, – sako C. Clarke`as.

Kiti mano, kad J. Bidenas gali bandyti kritikuoti Turkiją, tačiau greičiausiai nesugebės imtis jokių rimtesnių veiksmų, rašo „Deutsche Welle“.

„Manau, kad J. Bideno administracija grįš prie žodinės kritikos, – sako T. Kaldas. – Prezidentas D. Trumpas net nesivargino pasmerkti tam tikrus dalykus, kurie prieštarauja JAV politikos krypčiai ir tradiciškai būtų sulaukę bent žodinės nepasitenkinimo išraiškos. Manau, kad prie šių tradicijų bus grįžtama.“

Valstybių varžyboms, konfliktams ir koronaviruso pandemijai dar labiau destabilizuojant situaciją regione, J. Bideno administracijos greičiausiai laukia didžiulis spaudimas įgyvendinti patikimą užsienio politiką visais frontais.

Kol kas lieka neaišku, ar jai pavyks subalansuoti JAV ir jos sąjungininkų interesus neramiame regione. Tik laikas parodys, kokį vaidmenį Artimieji Rytai atliks atnaujintoje JAV užsienio politikoje ir ar J. Bidenui pavyks žvelgti toliau Azijos link, kaip tai padarė B. Obama.