LRT FAKTAI
Koronavirusas Uhane

Pasaulyje

2020.11.27 15:08

LRT FAKTAI. Manote, kad Kinijoje pandemiją „išjungė mygtukas“? Liudininkai mini sunkiai įsivaizduojamą kontrolę

Jurga Bakaitė, LRT.lt2020.11.27 15:08

Europoje koronavirusu užsikrėtusiųjų skaičiai muša rekordus, o Kinija pastaruoju metu tefiksuoja keliasdešimt naujų atvejų per parą.

Koks mygtukas Kinijoje išjungė koronavirusą? Tokių komentarų netrūksta socialiniuose tinkluose. Tai ne vienam tampa argumentu sakyti, kad koronavirusas galbūt nėra toks pavojingas, kaip manoma, o gal ir pats praeis, be didesnių pastangų ir suvaržymų, tereikia palaukti.

Baltais apsauginiais kostiumais apsivilkusių medicinos darbuotojų grandinė vos sulaiko besiveržiančią minią, šimtai žmonių šoka per turėklus – tai socialinius tinklus pasiekę vaizdai iš Šanchajaus Pudongo oro uosto.

Pakako žinios apie du užsikrėtusius krovikus, ir vienas didžiausių Azijos oro uostų buvo uždarytas, tūkstančiai darbuotojų neišleidžiami lauk ir priversti pasitikrinti. Apie užsikrėtusius žinoma viskas, net viruso atmaina. Valstybinė žiniasklaida šiandien ramina, kad darbas vėl vyksta sklandžiai, pagal viešinamus kadrus – lyg nieko nebūtų buvę.

Kai tik užfiksuojamas susirgimas, žaibiškai izoliuojama visa gyvenvietė.

Ir Kinijoje fiksuojama antroji banga

Kinija tikrai suvaldė pandemiją, tačiau priešingai, nei tvirtina koronaviruso skeptikai, tai reiškia ne atsipalaidavimą, o itin griežtą kontrolę, ir žodžiai „antroji banga“ čia vartojami taip, kaip ir Lietuvoje. Laukiama ir vakcinos.Taip sako LRT.lt kalbintas Šanchajuje gyvenantis lietuvis architektas Mindaugas Skrupskelis.

Pasak jo, kai tik užfiksuojamas susirgimas, žaibiškai izoliuojama visa gyvenvietė. Būtent taip nutiko ir Šanchajaus oro uoste.

„Jaučiuosi taip, kad koronavirusas mus apleido šiek tiek, bet mes vis tiek turime didelį tamsų debesį virš mūsų galvų ir visą laiką esame parengtyje, visą laiką naudojamės apsaugos priemonėmis, kaukėmis, yra žmonių kontrolė“, – sako pašnekovas.

Jis prieš Kalėdas namo parvykti neplanuoja, nes nežinia, ar pavyktų grįžti į Kiniją, o ir situacija Lietuvoje kelia nerimą. Lietuvoje, lyginant su Kinija, į koronavirusą žiūrima aplaidžiai, mano M. Skrupskelis.

Dar pavasarį šalies gyventojus stebėjo ir dronai, liepiantys užsidėti kaukes, vasarą Kinija, rodos, atsigavo, ištuštėjusį Uhaną pripildė keliautojai, ten buvo surengtas daugiatūkstantinis vakarėlis be jokios fizinės distancijos, papiktinęs užsienio žiniasklaidą, mat kitur tuo metu jau stojo kelionės, grįžo apribojimai.

M. Skrupskelio teigimu, kaip ir Europoje, Kinijoje vasarą atsipalaiduota, tačiau dabar vėl griežčiau saugomasi.

„Yra labai rimtų priemonių ir stengiamasi izoliuoti kuo greičiau, nes matėme, kaip atsitiko su Uhano miestu, ir tai buvo labai skaudžios pasekmės ekonomikai, reikia visą miestą uždaryti. Bandoma lokalizuoti ir iškart atsekti kontaktus, kad nereikėtų imtis dar drastiškesnių priemonių“, – sako jis.

Siūlo žmones žymėti QR kodais

Kinija koronavirusą suvaldė, bet tai nereiškia, kad jį pamiršo, sako ekspertai. Priešingai, rezultatai pasiekti griežtomis priemonėmis, hierarchine sistema. Kiniją išgelbėjo greita reakcija ir mažai diskusijų, kitos valstybės turėjo laiko pasiruošti, tačiau nesureagavo. Be to, Kinija jau yra susidūrusi su epidemijomis, taip pat ir SARS, – institucijos turi nurodymus, ką daryti, kai plinta virusas.

Šalies prezidentas Xi Jinpingas G20 susitikime pasiūlė perimti Kinijos sistemą sekant gyventojus naudojant specialius kodus.

„Kinija pasiūlė mechanizmą, kai būtų naudojami sveikatos sertifikatai, pagrįsti nukleorūgščių testų rezultatais, paverčiant juos visame pasaulyje pripažįstamais QR kodais. Tikimės, kad daugiau valstybių prisijungs prie šio mechanizmo“, – kalbėjo prezidentas kitiems didžiųjų valstybių lyderiams. Jis sakė, jog taip būtų palengvintos ir kelionės, ir darbo jėgos judėjimas.

Pats jaustumeisi labai kaltas, ko pas mus, Vakarų visuomenėje, vis dar nėra.

Tačiau tokios priemonės, žmonių sveikatos duomenų rinkimas Europoje vis dar vertinami prieštaringai.

„Kinijoje nėra ir koronaviruso neigėjų“

M. Skrupskelis sako, kad tokios priemonės, kurios taikomos Kinijoje, Europoje nebūtų svarstomos dėl kultūrinių skirtumų.

„Kaukes kinai dėvi ne tik dėl viruso, bet ir dėl užteršto oro, jie rūpinasi savo sveikata. Būtų labai nevalyva, jei ateitum į darbą kosėdamas ir užkrėstum ką nors. Pats jaustumeisi labai kaltas, ko pas mus, Vakarų visuomenėje, vis dar nėra. <...> Supranti, kad turi nelįsti į metro, į viešą vietą, jei nori būti be kaukės, o jei jau esi minioje, tai būk malonus ir pasirūpink savimi ir kitais, užsidėk tą kaukę“, – apie tai, kodėl Kinijoje nekelia problemų kaukių nešiojimas, sako pašnekovas. Pasak jo, tradiciškai Kinijos visuomenė yra orientuota ne į asmeninį gėrį, o į visuomenės interesus.

Jis svarsto, kad galbūt dėl menkesnio individualizmo lygio Kinijoje nėra dar vieno pasaulyje išplitusio reiškinio – koronaviruso skeptikų, nesidalijama ir sąmokslo teorijomis. Tam įtakos turi ir žiniasklaidos kontrolė.

„Aš manau, kad tai labai sunku įsivaizduoti Kinijoje, visų pirma – dėl santvarkos ir apskritai dėl kultūrinių skirtumų. Sunku buvo įsivaizduoti ir kad Lietuvoje vyktų tokie dalykai, kad su kameromis veršis kas nors stebėti, ar ligoninėse vyksta darbas. <...>

Reikia suprasti, kad Kinijoje šis atvejis ne pirmas, jie turėjo SARS virusą, jau turi patirties ir supranta visą reikalo rimtumą, nemanipuliuoja ir tikriausiai nebūtų toleruojama visuomenėje tarp pažįstamų ir draugų tokios idėjos, sąmokslai ar sakymas, kad kas nors turi teisę kaukę nusiimti, kad jiems nepatogu, nes jie įsivaizduoja, kad gal jiems trūksta deguonies“, – sako M. Skrupskelis.


Manipuliacija

Kinijoje išties smarkiai sumažėjo naujų susirgimų koronavirusine infekcija, tačiau, kaip teigia ekspertai, tai reiškia ne tai, jog virusas liovėsi savaime, o tai, kad čia taikoma itin griežta kontrolė, izoliuojamos gyvenvietės, kuriose užfiksuoti viruso atvejai. Kinijoje, kaip ir Europoje, fiksuojama vadinamoji antra COVID-19 banga.

Kaip atsiranda netikros naujienos? LRT FAKTAI dekonstruoja klaidinančią informaciją ir aiškinasi, kodėl ji pasiekė jūsų ekranus. Pastebėjote melagingą žinutę? Rašykite: lrtfaktai@lrt.lt