Pasaulyje

2020.11.25 22:11

Milijonai naujų pabėgėlių ir karas – ES baiminasi Etiopijos žlugimo

Andrew Rettman, euobserver, LRT.lt2020.11.25 22:11

Neramumai Etiopijoje, milijonai naujų pabėgėlių ir karo veiksmai, nusidriekę iki pat Raudonosios jūros – kaip rašoma nutekintoje ataskaitoje, to labiausiai bijo ES ir jos sąjungininkės.

Ši publikacija yra LRT.lt portalo partnerio „EUobserver“ originalus kūrinys.

„Abi pusės nerodo jokių atsitraukimo ženklų, o esant dabartinei situacijai, kyla pavojus, kas smurtas gali išplisti ir privesti Etiopijos valstybę iki žlugimo, – rašoma ES ataskaitoje, su kuria „EUobserver“ turėjo galimybę susipažinti. – Kritiniai veiksniai, kuriuos reikia atidžiai stebėti, yra nacionalinės kariuomenės telkimas ir reakcija kituose [Etiopijos] regionuose (ypač Pietų regione ir Oromijoje).“

Septynių puslapių ataskaitą parengė ES Tarybos pareigūnai, paprastai padedantys ES diplomatams pasiruošti deryboms.

Pranešimas buvo paskelbtas lapkričio 10 d., tačiau nuo to laiko susirėmimai tarp 250 tūkst. karių priskaičiuojančių Tigrajaus „Liaudies išlaisvinimo fronto“ (TPLF) pajėgų šiaurės Etiopijoje ir Etiopijos kariuomenės tik dar labiau paaštrėjo.

Ketvirtadienį (lapkričio 19 d.) ES užsienio reikalų ministrai susidariusią krizę aptarė vaizdo konferencijos metu.

Nuo tada, kai lapkričio pradžioje įsiplieskė konfliktas, Europa ir dauguma Afrikos valstybių ragina kovojančias puses siekti paliaubų.

Tačiau ES ataskaitoje įspėjama, kad „reikia atidžiai stebėti neseniai susiformavusią Etiopijos / Eritrėjos / Somalio ašį, palaikančią karinį konflikto sprendimą“.

„Nors nėra jokių požymių, kad Eritrėja būtų įsitraukusi į karinius veiksmus, glaudus abiejų kaimynių bendradarbiavimas saugumo srityje tęsiasi“, – rašoma ataskaitoje.

Konfliktas įsiplieskė netrukus po to, kai TPLF atsisakė vykdyti federalinius įsakymus ir „galutinai išvedė Etiopijos premjerą iš kantrybės“, – teigiama dokumente, turint omenyje Etiopijos lyderį ir 2019 m. Nobelio taikos premijos laureatą Abiy Ahmedą.

„Kol kas neaišku, kas buvo šios konfrontacijos iniciatorius. Tigrajaus pusėje buvo stebimas karinės galios telkimas; pastarojo meto Etiopijos ir Eritrėjos lyderių susitikimai taip pat gali signalizuoti apie planuotą, koordinuotą pasirengimą“, – rašoma ES ataskaitoje.

Etiopijos viduje „didelė tikimybė“, kad kariniai veiksmai gali „intensyvėti“ ir persimesti į „kitus šalies regionus, kuriuose jau pasireiškė augantis nestabilumas, etninė neapykanta ir konfliktai“, – teigiama dokumente.

Jame minimos tokios vietovės kaip Wollegas, Gujis, Harargues, Metekel ir Gambella.

Dokumente taip pat pateikiama įžvalgą į ES diplomatiją, nurodant, kad ES užsienio santykių vadovas Josepas Borrellis telefonu susisiekė su Etiopijos lyderiu, Sudano ministru pirmininku, Saudo Arabijos ir Emyratų užsienio reikalų ministrais.

„Tiek Emyratai, tiek Saudo Arabija nerimauja, kad krizė gali išplisti į visą regioną ir iki Raudonosios jūros“, – rašoma pranešime.

O apie JAV diplomatų veiksmus teigiama, kad „Jungtinės Valstijos pasirodė besą... susiskaldžiusios“.

JAV valstybės sekretorius Mike`as Pompeo „kalba apie vienašalę TPLF atsakomybę ir palaiko [Etiopijos] premjero Abyi Ahmedo veiksmus“, – rašoma ES pranešime, tačiau JAV ambasadorius Adis Abeboje buvo kiek „neutralesnis ir ragino abi puses gerbti paliaubas ir įtampą slopinti, pasitelkiant dialogą“.

Pabėgėlių krizė

„Humanitarinė krizė yra labiausiai tikėtina ir greičiausiai neišvengiama konflikto išdava“, – teigiama ES dokumente.

Dešimtys tūkstančių žmonių jau pasitraukė į Sudaną.

Tačiau TPLF kontroliuojamame Tigrajaus regione dar prieš prasidedant kariniams veiksmams gyveno „maždaug 2 milijonai nuo humanitarinės pagalbos priklausomų žmonių“.

Čia gyvena dar apie „milijoną pastaruoju metu pažeidžiamų žmonių (COVID-19 poveikis),... kuriems taip pat reikia pagalbos“.

Jei neramumai Etiopijoje plėsis, pabėgėlių skaičius gali imti augti eksponentiškai.

„Neskaitant pastarojo meto krizės paveiktų Tigrajaus regiono gyventojų, Etiopijoje priskaičiuojama iki 15,2 mln. žmonių, kuriems reikalinga humanitarinė pagalba“, – pažymima ES ataskaitoje.

Kalbant apie regioninį konflikto poveikį, kariniai veiksmai Tigrajaus regione jau sukūrė „saugumo vakuumą Somalyje, nes buvo atšauktos su „Al Šabab“ kovojančios Etiopijos pajėgos, nepriklausančios AMISOM“, – rašoma dokumente.

„Al Šabab“ yra rytinėje Afrikos dalyje veikianti karinė grupuotė, atsakinga už civilių gyventojų skerdynes Kenijoje ir išpuolius prieš JAV karines bazes.

Afrikos sąjungos misija Somalyje (AMISOM) yra Jungtinių Tautų įgaliotos taikos palaikymo pajėgos.

Jei situacija blogės, „tikėtinas konflikto išplitimas į Eritrėją (taigi pasiekiant Raudonąją jūrą), [ir] Džibučio – Etiopijos prieigos prie jūros – ekonominė blokada“, – teigiama ES ataskaitoje.

ES veiksmai

Tuo tarpu ES pareigūnams ir šalims narėms nėra lengva gauti informacijos apie tai, kas vyksta konflikto zonoje.

„Mažiausiai šešios valstybės narės pranešė, kad Tigrajuje yra ES piliečių (remiantis naujausia lapkričio 10 d. informacija manoma, kad Tigrajuje yra 139 ES piliečiai), su kuriais šiuo metu neįmanoma susisiekti“, – rašoma dokumente.

Prieš prasidedant konfliktui, iki šių metų pabaigos ES planavo skirti Etiopijai 90 mln. eurų humanitarinę pagalbą.

Tačiau tarptautiniai donorai turėtų būti atsargūs su „biudžeto paramos operacijomis, kai skiriamos lėšos yra pakeičiamo pobūdžio“, pažymima ES ataskaitoje, pabrėžiant riziką, kad Etiopija gali nukreipti gautą paramą kariniams veiksmams eskaluoti.

„Nepaprastai svarbu užtikrinti pagalbos operacijų neutralumą ir nešališkumą ir vengti bet kokio pagalbos teikimo politizavimo ar jos pasiekiamumo palengvinimo bet kuriai iš konflikto šalių, – aiškinama ES ataskaitoje. – [Paramos] skirstymas neturėtų priklausyti ir jo neturėtų organizuoti kuri nors iš konflikto šalių (vengtini, pavyzdžiui, humanitariniai koridoriai, ginkluoti konvojai ir pan.).“