Pasaulyje

2020.11.26 16:34

Laikas nėra Lukašenkos sąjungininkas: režimo laukia sunki nerimo žiema

LRT.lt2020.11.26 16:34

Ekonominės problemos mažai terūpi tokiems Maskvos išlaikomiems autoritariniams valstybių vadovams kaip Aliaksandras Lukašenka. Tačiau Baltarusijos iždui senkant, investicijoms sustojus, o valiutos kursui smunkant, laikas nėra jo sąjungininkas, rašo „Deutsche Welle“ (DW). 

Manoma, kad Baltarusijos ekonomika šiais metais smuks maždaug 2 proc., o tai yra gana neblogas rodiklis, turint omenyje COVID-19 pandemijos padarinius ir šalies priklausomybę nuo žemos naftos kainos. Tačiau, ekspertų teigimu, 2021 m. pradžioje pasimatys realus tebesitęsiančių antivyriausybinių protestų poveikis, pasireikšiantis per įšaldytas investicijas, smukusį valiutos kursą ir ištuštėjusį valstybės iždą.

„Autoritarinė sistema jau buvo atsidūrusi vos per žingsnį nuo žlugimo, – DW sakė Pavelas Slunkinas iš Europos užsienio reikalų tarybos (ECFR). – Tačiau valdžia sugebėjo susidoroti su pirmąja visuomenės nepasitenkinimo banga ir išgyveno, pasitelkdama smurtą, grasinimus ir atleidimus iš darbo.“

Už nesankcionuotus streikus darbuotojams buvo grasinama baudžiamosiomis bylomis, priduria jis, o tai kelia „didžiulę grėsmę sistemos vientisumui, nes proletariatas visada buvo laikomas valdžios socialine baze“.

Gamyklos ir IT sektorius yra pagrindas

Viena iš opozicijos lyderių Sviatlana Cichanouskaja spalio 26 d. paragino surengti visuotinį streiką. Tačiau reali situacija šalyje yra pakankamai netolygi, nes neteisėtas prezidentas Aliaksandras Lukašenka žaidžia pagal skaldyk ir valdyk principą, veiksmingai papirkdamas pasirinktus darbuotojus ir gamyklas.

Valdžia taip pat užsimojo sužlugdyti opozicijos pastangas organizuoti streikus valstybinėse gamyklose, sulaikydama streiko organizatorius ir grasindama darbuotojams atleidimu iš darbo, rašo „Deutsche Welle“.

Valstybinėje žiniasklaidoje Vyriausybė stengiasi sumenkinti raginimų streikuoti poveikį, o pramonės ministras Piotras Parchomčikas spalį per valstybinę televiziją pareiškė, kad jie „nepadarė jokios žalos ekonomikai“.

Didžiausios šalies gamyklos pernai uždirbo 10 mlrd. JAV dolerių, dar 7 mlrd. gavo iš eksporto – tai sudarė apie 12 proc. 2019 m. šalies biudžeto įplaukų.

Tačiau situacija gali keistis. Pranešama apie streikus keliose didelėse valstybinėse pramonės įmonėse, sudarančiose Baltarusijos ekonomikos pagrindą.

P. Slunkinas atkreipia dėmesį į tai, kad neseniai streikus paskelbė ir tokių pramonės gigantų kaip MTZ ir BelAZ darbuotojai, kurie anksčiau buvo laikomi neginčijama Vyriausybės rinkimų baze. Baltarusijos demokratinių profesinių sąjungų kongreso (BKDP) prezidentas Aliaksandras Jarošukas DW sakė, kad šiuo metu streikuoja ir kalio trąšų gamintojo „Belaruskali“ bei azoto gamintojo „Grodno azot“ darbininkai.

„Reikia nepamiršti, kad daugiau nei ketvirtį amžiaus Baltarusijos darbininkai buvo laikomi diktatoriško režimo gniaužtuose ir bet kokie politiniai streikai buvo draudžiami, – aiškina A. Jarošukas. – Tačiau net ir tokiomis aplinkybėmis atsiliepusių į S. Cichanouskajos raginimą ir paskelbusių streiką darbininkų skaičius yra labai didelis.“

Kita svarbi Baltarusijos ekonomikos sritis yra aukštosios technologijos. Rugpjūtį 500 šio sektoriaus atstovų pasirašė atvirą laišką, kuriame suabejojo oficialiais rinkimų rezultatais ir reikalavo paleisti politinius kalinius, nutraukti smurtą ir protestuotojų sulaikymus. Kai kurie grasino perkelti savo verslą į kaimynines Lenkiją, Ukrainą, Latviją ar Lietuvą, rašo „Deutsche Welle“.

Didelė kaina

Apskaičiuota, kad Baltarusijos ekonomikai, kurios bendra vertė siekia 60 mlrd. JAV dolerių, šie protestai jau kainavo 500 mln. Šalis turi vos 9 mlrd. dolerių rezervo, kuris atitinka 2,5 mėnesio importą.

Praėjusią savaitę tarptautinė kredito reitingų agentūra „Fitch Ratings“ sumažino šalies ilgalaikių užsienio valiutos emitentų įsipareigojimų nevykdymo reitingo (IDR) perspektyvą nuo stabilios iki neigiamos; analogišką žingsnį kiek anksčiau žengė agentūra „Standard & Poor's“.

Norint išgyventi, gali tekti devalvuoti Baltarusijos rublį. Dėl energetikos ginčo su Rusija nuo metų pradžios Baltarusijos valiuta jau nukrito 30 proc., lyginant su euru. Rugpjūtį ir rugsėjį Vyriausybė išleido 1,5 mlrd. JAV dolerių iš valiutos rezervo, kad palaikytų Baltarusijos rublį.

Dauguma žmonių politinio nestabilumo poveikį matuoja per nacionalinės valiutos prizmę, tačiau, kaip Baltarusijos spaudos klubo surengtos internetinės konferencijos metu sakė ekonomistai, tai nėra vienintelis būdas. Minsko BEROC ekonominių tyrimų centro tyrėjas Levas Lvovskis konferencijos dalyviams aiškino, kad „norint sugauti antį, reikia mąstyti kaip antis“.

„Tai reiškia, kad turime mąstyti kaip verslo žmonės, o daugelis jų netenka pasitikėjimo valdžios institucijomis“, – sakė jis ir pridūrė, kad pagrindiniame valstybiniame gamybos sektoriuje įmonės jau „siunčia produkciją į sandėlius“, o tai reiškia, kad didelė dalis BVP – apie 2,5 proc. – „nekuria vertės“.

Kortos Rusijos rankose

Baltarusijos Vyriausybei šiais metais teks rasti 3 mlrd. dolerių savo tarptautiniams įsipareigojimams finansuoti. Finansų ministerijos duomenimis, viešasis sektorius per ateinančius penkerius metus kasmet turės grąžinti 2,5–3 mlrd. dolerių, nes vien skola Rusijai siekia 8 mlrd. JAV dolerių.

Tačiau vykstantys protestai dar labiau izoliavo Minską nuo tarptautinių kapitalo rinkų, todėl Rusijos vadovaujamas Eurazijos stabilizacijos ir plėtros fondas (EFSD) yra pagrindinis užsienio kredito šaltinis. Skola Rusijai sudaro apie 38 proc. bendros Baltarusijos skolos, o praėjusiais metais eksportas į šią kaimynę sudarė 40 proc. bendro šalies eksporto ir siekė 32 mlrd. dolerių.

„Fitch Ratings“ tikisi, kad vidaus politinė krizė neturės įtakos šalies santykiams su Rusija ir Kinija – pagrindiniais jos išoriniais kreditoriais, įsipareigojimai kuriems sudaro 72 proc. Vyriausybės užsienio skolos.

Kai kurie ekonomistai išsakė nuogąstavimų, kad Rusija gali supirkti Baltarusijoje sunkiai besiverčiančias valstybines įmones ir paversti jų vyresniojo lygio vadovus faktiniais Maskvos lobistais.

Eros pabaiga

Kaciarina Šmacina iš Minske įsikūrusio Baltarusijos strateginių tyrimų instituto (BISS) įsitikinusi, kad autoritarinė A. Lukašenkos sistema „baigia išeikvoti paskutinius savo resursus“.

„Anot artimų šaltinių, siloviki [jėgos struktūrų darbuotojai] yra fiziškai pavargę nuo kassavaitinių demonstracijų, o vertikalioje valdžios struktūroje juntamas nepasitikėjimas, kai kalbama apie lojalumą A. Lukašenkai“, – sakė ji DW.

K. Šmacina mano, kad, atsižvelgiant į protestų mastą, vargu ar Baltarusijos autoritarinis vadovas išsilaikys valdžioje visą prezidento kadenciją. Anot jos, bandymas balansuoti tarp Vakarų ir Rusijos bei Kinijos galbūt anksčiau, kitomis aplinkybėmis ir buvo logiškas. „Tačiau dabar svarbiausia yra priversti jį pasitraukti ir pasiekti, kad tie, kas organizavo kankinimus, už tai atsakytų“, – sako ji.