Pasaulyje

2020.12.01 21:07

Suterštas brangakmenis: korupcija, kontrabanda ir nelegalios statybos skandina Odesą

Dan Peleschuk, „Radio Free Europe/Radio Liberty“, LRT.lt2020.12.01 21:07

Tarp Viduržemio jūros stiliaus kotedžų ir mažaaukštės statybos namukų vingiuojantis nusileidimas link Auksinio kranto bendrojo paplūdimio būtų nepaprastai vaizdingas, jei ne apačioje vaizdą darkantis betoninis monstras.

Ši publikacija yra LRT.lt portalo partnerio „Radio Free Europe / Radio Liberty“ (RFE / RL) originalus kūrinys.

Čia, pietiniame Ukrainos Juodosios jūros uostamiesčio pakraštyje, paplūdimio lankytojai link jūros leidžiasi, užkandžiauja ir į suvenyrus dairosi 15 aukštų neužbaigto gyvenamųjų būstų komplekso „Aura Apart“ – grėsmingo pilko skeleto, kuris, anot kritikų, puikiai įkūnija pastarojo meto dažnai nelegalių pajūrio statybų stilių, darkantį Odesos nepriekaištingą žavesį, – šešėlyje.

„Šis projektas akivaizdžiai neteisėtas, – sako vietos kovos su korupcija aktyvistas Olehas Mychailykas. – Jis pažeidžia absoliučiai visas taisykles.“

Turtinga istorija, kultūrine eklektika ir plačiai besidriekiančiais paplūdimiais garsėjanti Odesa poilsiautojus traukia ramia, nerūpestinga pajūrio atmosfera. Istoriniame centre karališki pastatai, įrėminantys medžiais apsodintas gatves, savo kiemuose slepia Izaoko Babelio istorijas, kurių galima rasti praktiškai kiekviename skersgatvyje. Kiek žemiau vingiuoja miestą apraizgęs tunelių tinklas – vienas didžiausių požeminių labirintų pasaulyje.

Garsiausiam Ukrainos pakrantės perlui prilygti galėtų nebent tik Krymo – pusiasalio, kurį 2014 m. iš Ukrainos pagrobė Rusija, atsiuntusi karius ir surengusi Kijevo, Vakarų ir daugelio kitų pasaulio šalių nepripažįstamą referendumą, – kurortai.

Tačiau aktyvistų, tyrimus atliekančių žurnalistų ir pareigūnų teigimu, miestas niekaip negali išsivaduoti iš jį apraizgiusio korupcijos voratinklio. Po to, kai praėjusiais metais buvo sulaikytas „kontrabandos krikštatėviu“ vadintas garsus vietos verslininkas, prezidentas Volodymyras Zelenskis faktiškai pripažino Odesos, kaip miesto, kuriame klesti kontrabanda, reputaciją.

Melagingos informacijos apie savo turtus teikimu kaltinamo mero Hennadijaus Truchanovo atžvilgiu tebevykdomas tyrimas.

Ypač akivaizdus korupcijos lygio rodiklis yra neaiškios gyvenamojo būsto statybos – daugelis statinių kyla grubiai pažeidžiant įvairias statybų ir aplinkos apsaugos taisykles, remiantis abejotinais dokumentais, kuriuos išduoda bendrininkaujantys pareigūnai, o kai tokie projektai žlunga, investuotojai patiria nemenkų nuostolių.

Išdidiems vietos gyventojams ir tiems, kurie kovoja su korupcija ir netinkamu valdymu, itin skaudu visa tai matyti.

„Korupcija žlugdo nuostabaus miesto potencialą“, – sako Odesoje įsikūrusios ir teismuose su neteisėtomis statybomis kovojančios NVO „Bendras tikslas“ teisininkas Oleksandras Stepaniukas.

Teisinės spragos

Nors korupcija toli gražu ne vien Odesai būdinga problema, kurortiniame mieste ji itin opi. Pasak nekilnojamojo turto teisininko Volodymyro Kopoto, kurio įmonė Kijeve užsiima būsto rinkos stebėjimu, 76 proc. naujų daugiabučių čia yra laikomi „rizikingomis“ investicijomis, palyginti su maždaug 55 proc. Ukrainos sostinėje.

Taip yra dėl teisinės atsakomybės, kylančios gyvenamo nekilnojamojo turto vystytojams už teisinius pažeidimus, kaip antai statybas be leidimų, suklastotus statybų dokumentus, uždelstas skolas ar su tuo susijusį bylinėjimąsi. „Aura“ atveju kompleksas iš pradžių buvo patvirtintas kaip „šeimyniniai“ svečių namai, o ne daugiaaukštis daugiabutis, ir, anot vietos žiniasklaidos, buvo pastatytas poilsio zonai skirtoje žemėje.

O. Mychailyko pastangomis, liepa apygardos teismas panaikino šiam kompleksui išduotą statybų leidimą. Tačiau šis teismo nutarimas buvo apskųstas.

Kai tokie projektai žlunga, dažniausiai nukenčia investuotojai, t. y. tie, kas susigundo įsigyti butus tokiame pastate. Anot O. Mychailyko, labai populiari schema, kuomet būsimi būstų savininkai apgaulės būdu įtikinami tapti kooperatyvo – statybų bendrovės sukurto juridinio asmens – „asocijuotais“ nariais. Tokiu būdu nelieka jokios kitos agentūros sprendimų priėmimo procese, o kooperatyvų nariai dažnai nukenčia finansiškai, nes investuoja savo pinigus.

Tais atvejais, kai pastatai sėkmingai baigiami, nekilnojamojo turto vystytojai paprastai dar labiau padidina išlaidas, kurias investuotojams tenka padengti.

O. Mychailykas apie panašias machinacijas žino ne iš nuogirdų – jis jau ne vienerius metus bylinėjasi dėl buto, į kurį investavo 2006 m. ir kuris taip ir nebuvo pastatytas. Jis tvirtina, kad bendrovė perdavė butų kompleksą kitam nekilnojamojo turto vystytojui, kuris šiek tiek pakoregavo objekto registracijos adresą, ir O. Mychailykas liko tuščiomis.

„Jie tiesiog jį iš manęs atėmė, – sako jis. – Bet aš nieko negaliu įrodyti.“

Aktyvistai sako, kad tokios schemos yra įmanomos dėl susikūrusių įtakingų nekilnojamojo turto vystytojų ir, kaip manoma, korumpuotų valdininkų tinklų. Anot ekspertų, statybininkai, korumpuoti biurokratai ir paperkami teisėjai turi galingą priemonių arsenalą, pradedant fiktyvių statybų planų patvirtinimu ir baigiant investuotojų bandymų susigrąžinti pažadėtą nekilnojamąjį turtą blokavimu.

Kyšininkavimas, kuris, pasak aktyvistų, trikdo Odesos plėtrą, atkartoja kur kas platesnę korupcijos problemą Ukrainoje – ne vienerius metus niekaip neįveikiamą iššūkį šalyje, neišbrendančioje iš ekonominių problemų ir jau beveik septynerius metus trunkančio karo su Rusijos remiamais separatistais.

Viena po kitos einančios vyriausybės pasižada išspręsti šią problemą, tačiau nesugeba pasiekti net minimalios pažangos, kuri patenkintų reformų šalininkus ir Vakarų lyderius, teigiančius, kad korupcijos pažabojimas yra labai svarbus, norint sumažinti Maskvos įtaką. Anot Kijevo įmonei „Monitor.Estate“ atstovaujančio V. Kopoto, statybų sektorius yra svarbi arena, kurioje stipriai juntama įtakingo verslo interesų ir neskaidrios teismų sistemos sąveika.

„Kas tuos žmones baus, kai jie visi yra partneriai?“ – klausia jis.

Odesos miesto tarybos Architektūros ir statybos priežiūros departamentas nepasivargino atsakyti nė į vieną iš dviejų rašytinių prašymų pakomentuoti situaciją.

Kova už teises

Vis dėlto šiame beveik 1 mln. gyventojų turinčiame mieste prieš nelegalias statybas kovojantiems aktyvistams pavyksta pasiekti kad ir nedidelių, bet, jų nuomone, reikšmingų pergalių. Praėjus kelioms savaitėms po nutarimo dėl „Aura“, O. Stepaniukas ir jo organizacija taip pat šventė pergalę, kai teismas priėmė panašų sprendimą dėl projekto „Graf u moria“ – dar vieno iš kelių nevienareikšmiškai vertinamų statinių kiek tolėliau palei paplūdimio liniją.

Tai puikiai iliustruoja, kad pilietinė visuomenė gali daryti įtaką vietos pareigūnams šalyje, kur politinė galia iš esmės yra decentralizuota. Pasak O. Stepaniuko, socialiniame tinkle „Facebook“ pasirodęs raginimas teisėjui „mūsų nepavesti“ gali būti labai veiksmingas.

„Mes duodame jiems suprasti, kad dar vienas įstatymo pažeidimas ar neteisėtas nutarimas tiesiog neliks nepastebėtas“, – sako jis ir priduria, kad daugelis teisėjų prijaučia jų veiklai, tačiau teigia, kad labai sunku atsispirti spaudimui.

Visgi, nepaisant šiokios tokios sėkmės, O. Stepaniukas ir panašiai mąstantys vietos gyventojai pripažįsta, kad dėl tarpusavyje glaudžiai susijusių schemų ir jose cirkuliuojančių didžiulių pinigų sumų kova su šiomis ydomis yra labai sudėtinga. Jei žemesnės instancijos teismas priima jiems palankų sprendimą, jį apginti apeliaciniame teisme būna kur kas sudėtingiau.

Ir nors aktyviai kovoti su korupcija niekas nedraudžia, O. Mychailykas, pavyzdžiui, įsitikinęs, kad, dėl pastangų demaskuoti korumpuotus valdininkus 2018 m. rugsėjį Odesos centre buvo pasikėsinta į jo gyvybę.

Vyras vos išgyveno po to, kai jam buvo šauta į krūtinę, ir vis dar sunkiai valdo vieną ranką. Tačiau O. Mychailykas tęsia kovą, nes, anot jo, teisės viršenybė Odesoje, ir visoje Ukrainoje, kybo ant plauko.

„Viskas daroma taip, kad tik lengviau būtų pasisavinti žmonių pinigus“, – sako jis.