Pasaulyje

2020.12.03 22:08

Rusija vis labiau izoliuojasi: Kremlius kovos su „antirusiška propaganda“ mokyklose

LRT.lt2020.12.03 22:08

Rusija siekia geriau apsisaugoti nuo bet kokio užsienio valstybių kišimosi į jos vidaus reikalus. Siūlomų naujų įstatymų taikiniu gali tapti žurnalistai, mokytojai ir net socialiniai tinklai, pavyzdžiui, „YouTube“ ir „Facebook“, rašo „Deutsche Welle“. 

Per pastarąsias porą savaičių Rusijos Valstybės Dūmoje pateikti keli įstatymų projektai leidžia manyti, kad šalis susiduria su grėsmėmis iš užsienio ir turi greitai veikti, kad jų išvengtų.

Daugumos pasiūlymų tikslas – dar labiau atskirti Rusiją nuo likusio pasaulio. Kaip ir anksčiau priimti panašūs įstatymai, naujieji projektai taip pat numato papildomus apribojimus pilietinei visuomenei ir opozicijos politikams.

Taikinys ir pavieniai asmenys

Ne vienerius metus Rusijos politikoje dalyvaujantys ir pinigus iš užsienio gaunantys asmenys privalo atitinkamose valdžios institucijose registruotis kaip „užsienio agentai“. Kiekvienas į tokį sąrašą įrašytas asmuo ar organizacija privalo reguliariai siųsti valdžios institucijoms savo veiklos ir išlaidų ataskaitas.

Prieštaringas pavadinimas „užsienio agentas“ kelia asociacijas su šnipinėjimu. Anksčiau jis buvo taikomas daugiausia NVO ir tarptautinei žiniasklaidai. Tačiau nuo šiol šis reglamentas gali būti išplėstas Rusijos parlamento aukštųjų rūmų komiteto, atsakingo už valstybės suvereniteto apsaugą nuo išorės įsikišimo, iniciatyva, rašo „Deutsche Welle“.

Visi Rusijos piliečiai ir grupės, dalyvaujantys politinėje veikloje ir gaunantys finansinę paramą iš užsienio, pagal naująjį įstatymo projektą privalės vadintis „užsienio agentais“. Tai išplečia dabartinės procedūros taikymo sritį, įtraukiant daug pavienių asmenų.

Tai reikštų, kad jiems gali būti uždrausta dirbti valstybės tarnautojais arba susipažinti su konfidencialiais dokumentais. Jei tokie kandidatai dalyvautų rinkimuose, jie turėtų viešai prisipažinti esantys „užsienio agentai“.

Dar vienas naujas aspektas yra tai, kad į šią kategoriją taip pat galėtų būti įtraukti Rusijoje akredituoti užsienio žurnalistai. Be to, iš Rusijos žiniasklaidos gali būti reikalaujama tai paminėti, informuojant apie tokio pobūdžio organizacijas.

Rusijoje dirbanti „Amnesty International“ tyrėja Natalija Priluckaja kalba apie „naują raganų medžioklę, nukreiptą prieš pilietinės visuomenės grupes ir žmogaus teisių gynėjus, kovojančius už teisingumą ir orumą“. Kiti žmogaus teisių aktyvistai taip pat kritikavo planuojamą priemonę kaip dar vieną būdą slopinti pilietinę visuomenę.

„YouTube“ ir „Facebook“ blokavimas

Kitų siūlomų naujų teisės aktų taikinyje atsidūrė socialinės platformos, tokios kaip „Facebook“, „YouTube“ ar „Twitter“. Parlamentarai sako, kad jie siekia kovoti su „interneto cenzūra“.

Jei užsienio tinklai ribotų rusiškos žiniasklaidos turinį, Rusija galėtų skirti baudas arba visiškai ar iš dalies blokuoti tokius socialinius tinklus. Sprendimą dėl tokių sankcijų taikymo priimtų Rusijos generalinis prokuroras, pasitaręs su Užsienio reikalų ministerija, rašo „Deutsche Welle“.

Tačiau atrodo mažai tikėtina, kad tokia platforma kaip „YouTube“ Rusijoje galėtų būti visiškai užblokuota, nes taip elgdamasi valstybė pakenktų daugeliui savo piliečių“, – aiškina prezidento žmogaus teisių tarybos pirmininkas Valerijus Fadejevas.

Nepaisant to, V. Fadejevas iš esmės sutinka su siūlomu teisės aktu ir teigia, kad reikia „rimtų diskusijų“, kaip apsaugoti „Rusijos žiniasklaidą ir Rusijos vartotojus nuo Amerikos IT milžinių cenzūros“. Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas taip pat sutinka, kad reikia imtis ryžtingų veiksmų, kovojant su „užsienio interneto platformų diskriminaciniais veiksmais Rusijos vartotojų atžvilgiu“.

Griežtesnė kontrolė švietimo srityje

Griežtesni apribojimai taip pat numatyti švietimo sektoriui. Kaip rašoma pranešime, reikia daugiau nuveikti, kovojant su „antirusiška propaganda“ mokyklose ir tarp mokinių. Tai gali turėti įtakos Rusijos švietimo įstaigų tarptautiniam bendradarbiavimui.

Kitame įstatymo projekte siūloma atleisti mokytojus, jei jie užsiima „agitacija“ – veiksmais, kurie nėra aiškiai apibrėžti, – arba kursto „antikonstitucinę“ veiklą. Žmogaus teisių aktyvistas ir žurnalistas Nikolajus Svanidzė interviu naujienų agentūrai „Interfax“ sakė, kad tai sudarys „dar daugiau galimybių despotizmui“ ir pasmerkimui.

Akys krypsta į rinkimus?

Galiausiai, Rusijoje ketinama įvesti dar daugiau susirinkimų laisvės ribojimų. Kiekvienas, ketinantis organizuoti demonstracijas Rusijoje, pagal naujuosius teisės aktų projektus, negalės gauti lėšų iš užsienio. Individualiems protestams, kurie tampa vis populiaresniu kritikos reiškimo būdu, bus pritaikytos naujųjų teisės aktų nuostatos, draudžiančios keliems žmonėms protestuoti vienas po kito.

Siūlomos priemonės nustebino tokius stebėtojus kaip politologas ir DW apžvalgininkas Ivanas Preobraženskis. „Kremlius skuba priimti šias taisykles“, – sako jis.

Galbūt Maskva jaučia spaudimą dėl antivyriausybinių protestų Baltarusijoje. Tačiau ir 2021 m. rudenį numatyti Dūmos rinkimai gali būti vienu iš akstinų paspartinti šių įstatymo projektų priėmimą.